Piršlybos ir jų papročiai
5 (100%) 1 vote

Piršlybos ir jų papročiai

Piršlybos visais laikais buvo būtina sudėtinė kiekvienų vestuvių dalis. Jos visoje Lietuvoje vykdavo dažniausiai baigiantis lauko darbams, rudenį arba žiemą, per mėsiedą. XIX a. antrojoje pusėje paruošiamoji piršlybų dalis buvo vadinama atklausais, sanvedybomis. Piršlys – tai viena iš spalvingiausių figūrų lietuvių liaudies vestuvėse. Piršlys vadovauja vestuvėms, jis išsiskiria dideliais vaidybiniais, improvizaciniais bei retoriniais gebėjimais. Piršlį jaunikis pasirinkdavo iš savo giminių ar pažįstamų, vyresnį vedusį apsukrų ir sąmojingą vyrą. Piršliui už pripiršimą jaunikis turėdavo atlyginti – dovanodavo aulinius batus, duodavo pinigų.

Nužiūrėjęs merginą, piršlys kartais siųsdavo vyresnį moterį arba paauglį (piemenį) atklausams – sužinoti, ar bus šiuose namuose laukiamas. Toks pasiuntinys buvo vadinamas maršalgiene (Ignalina), tulkininke (Pasvalys), atklaustuoju (Molėtai). Neretai į tolimesnius kaimus piršlys su jaunikiu vykdavo pas nepažįstamą merginą iš anksto neįspėję.

Maždaug iki XIX a. vidurio piršliai jodavo. Vėlesniais laikais važiuodavo vienkinkiu vežimu arba važiu, užkabinę arkliui ant kalo skambalą arba žvangučius, kad iš tolo būtų girdėti. Neturtingų valstiečių piršliai kartais kaimyninius kaimus eidavo pėsti.

Aukštaitijoje per pažintuves – pirmąjį piršlio apsilankymą, piršlys vaišindavo tėvus savo degtine ir klausdavo, ar žada išleisti dukterį. Kartais per pažintuves piršlys sakydavo tradicinę oraciją,kurioje nurodydavo,kad jis ieškąs verpėjėlės, audėjėlės, rugių pjovėjėlės ir rišėjėlės. Taigi valstiečių tarpe išliko šimtmečiais nepakitusi pažiūra į nuotaką, kaip į gerą darbininkę.

Piršliai pagal tradiciją stengdavosi slėpti atvykimo tikslą. Juos atpažindavo iš simbolinių ženklų, atributų, alegorinių kalbų. Pasak M.Pretorijaus, Rytų Prūsijoje piršlys atjodavo su žalia lazdyno šaka, prie kurios būdavo pririšta rūtų. Aukštaičių piršliai pririšdavo arklius prie rūtų darželio, kartais surišdavo mazgu arklio uodegą, kurią mergina, sutinkanti tekėti, atmegzdavo. Įvairiose Žemaitijos vietovėse piršliai dar jodavo persirišę per pečius ir nugarą languotas skaras. Aukštaičių, dzūkų piršlys užsikabindavo barsuko ar lapės kailio krepšį, kuriame veždavosi degtinės butelį.

Užnemunėje, Dzūkijoje pirmą kartą atvykę piršliai apsimesdavo pirkliais, klausdavo ar neturi telyčios, ožkutės ar žąsies parduoti. Aukštaitijoje kartais sakydavosi esą medžiotojai ar paklydėliai, prašydavosi į vidų sušilti. Priklausomai nuo piršlio iškalbingumo ir samojaus, atvykimo priežastis buvo nusakoma įvairiai.

Piršlių pastangos nuslėpti atvykimo tikslą seniau turėjo dar ir kitą reikšmę. Tai buvo maginė priemonė, susijusi su senaisiais liaudies tikėjimais. Taip buvo stengiamasi suklaidinti namų dievus ar demonus, kad jie nesupyktų ir nekeršytų.

Vėliau keitėsi piršlybų pobūdis. Dažnai piršlys su jaunosios tėvais aptardavo pasogos dydį. Piršlys girdavo jaunikį ir jo ūkį, kad išsiderėtų iš nuotakos tėvų kuo didesnę pasogą pinigais, gyvuliais, daiktais.

Žemaitijoje piršlybose ryškėjo piršlio, kaip ekonominio sandėrio vykdytojo vaidmuo, būdavo mažiau sakoma alegorinių kalbų,mažiau laikomasi apeiginių momentų. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje piršlybos išsaugojo archaiškesnes formas. Čia plačiai žinomas paprotys piršliui atsivežti degtinės butelį, papuoštą rūtomis, ir dėti jį ant stalo, patiesus baltą skarelę. Piršlio degtinės užgėrimu buvo sutvirtinama piršlybų sutartis. Sutinkanti tekėti mergina piršlio vaišinama turėjo truputį išgerti, ir nuo tada ji buvo laikoma pažadėta. Dzūkijoje, sutikus tėvams leisti dukterį, piršlys prašydavo merginą nuimti nuo butelio rūtas, kurias ji įsisegdavo į kasas. Po to piršlys užgerdavo merginos tėvą, šis – motiną, motina – jaunikį, o jaunikis – merginą. Pagal paprotį po sėkmingų derybų piršlys, pripylęs į butelį rugių ir užkimšęs rūtomis, parveždavo jį jaunikio tėvams. Susitarimui iširus, jaunosios tėvai išgertą degtinę turėdavo gražinti piršliui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 683 žodžiai iš 1342 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.