Platina
Istorija
Platiną žmonės naudoja jau daugiau nei 4000 metų, tačiau tik neseniai ji buvo tinkamai įvertinta. Pirmą kartą istorijoje žinoma platina buvo rasta XII dinastijos (apie 2000 m. pr. Kr.) Egipto faraonų kapuose. Ją dar prieš Kolumbai atvykstant naudojo ir Amerikos indėnai. Rusijoje iš platinos buvo kaldinamos monetos, kurių vertė buvo labai nedidelė.
Šiandien platina – vienas brangiausių tauriųjų metalų.
Platinai vardą davė ispanų konkistadorai, kurie XVI a. viduryje pirmą kartą pamatė metalą Kolumbijoje ir jiems išoriškai pasirodė panašus į sidabrą (ispaniškai plata). „Platina“ pažodžiui reiškia „mažasis sidabras“, „sidabrėlis“. Ilgą laiką platina kainavo perpus pigiau už sidabrą. Kad platina yra naujas elementas 1744 m. paskelbė A. de Uljola (Ispanija).
Panaudojimas
Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės. Platina vartojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenius, vandenilį, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus.
Cheminės savybės
Chemiškai neaktyvi, atspari korozijai: tirpsta tik karališkame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Platina sudaro daug kompleksinių junginių.
Fizikinės savybės
Spalva: sidabro baltumo, plieno pilkumo, retai juoda.
Skaidrumas: nepermatomas.