Platonas apie filosofus valstybėje
5 (100%) 1 vote

Platonas apie filosofus valstybėje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

Platonas apie filosofus “Valstybėje”

Filosofijos referatas

Kas yra filosofas ?

…jie aistringai siekia žinių,kurios bent kiek

atskleistų jiems esmę,amžiną ir nepatiriančią

nei atsiradimo,nei išnykimo.[1]

Tikroji būtis Platono požiūriu yra idėjos, daiktų esmė, o patys daiktai tik idėjų šešėliai, atspindžiai. Dėl to, daikto esmės negalima suvokti juslėmis, bet galima suvokti protu. Tai ir būtų bendras Platoniškos būties modelis. Idėjų yra be galo daug, ir jos visos susijusios hierarchijos principu. Pačioje viršūnėje – absoliutaus gėrio idėja, pažinimo ir visos esaties tikslas. Tačiau kas yra patsai gėris – apibrėžti yra be galo sunku ir gal net neįmanoma. Bendriausia prasme gėrįgalima būtų suprasti kaip protą ar žinojimą. Tačiau jis gali reikšti ir tiesą, grožį, teisingumą. Žinojimui skiriama ypatinga vieta, tai bene aukščiausias lygmuo, kurįgali pasiekti žmogus. Grožį galima matyti įvairiai. Galima gėrėtis gražiomis formomis, spalvomis ar garsais, bet galima suvokti grožį apskritai, įžvelgti jo prigimtį, pamilti jį, kitaip sakant, pakilti iki paties grožio ir matyti jį patį savaime. Tokį suvokima galima būtų vadinti pažinimu. Būtent taip suvokiantis esatį žmogus, Platono požiūriu, ir būtų filosofiškos prigimties, nes jis patyrė žinojimą, o ne tik papraščiausiai manė. Beje, jei žinojimas yra nukreiptas į gėrį, o nežinojimas įnebūtį, tai manymą arba nuomonę Platonas talpina kažkur per vidurį. Tai ir būtų pagrindinis bruožas atskirti filosofišką prigimtį nuo paprastos, matančios ir suvokiančios tik materialųjį pasaulį, kuris, deja, yra tik tikrosios būties atspindys.

Tačiau atskirti tikrajį filosofą – to toli gražu dar neužtenka. Platonas Sokrato lūpomis mini daugybę savybių, būtinų filosofui, tikram filosofui, kuriam teks labai atsakingos pareigos idealioje ir gal netgi utopiškoje Platono valstybėje.

Viena iš svarbiausių savybių yra sugebėjimas mąstymu aprėpti visuminio laiko ir būties esmę, pakilti aukščiau savojo “aš”. Šitokį tobulumą galima pasiekti tik išsivadavus iš žemų jausmų bei trūkumų, kurie neleidžia atitrūkti nuo materialiojo prado, neleidžia į būtį žvelgti tarsi iš šalies, kitaip ją suvokiant ir jaučiant. Ir tik visais atžvilgiais tobulas žmogus gali harmoningai jausti jį supančią esatį ir maksimaliai priartėti prie pažinimo, žinojimo ir absoliutaus gėrio.

Filosofas karalius – jei jis valdo vienas. Jie jauèia malonumà gilintis á mokslà, siekia tiesos ir ja vadovaujasi. Atrodo, kad jie kaip mokslo vyrai yra privilegijuoti:

a) turi þiniø.

b) tik jie turi þiniø ir supranta tikràjá gërá.

c) skelbia karus ir poruoja jaunuolius.

d) seka, kad jaunimas augtø harmoningas kûnu ir dvasia.

e) jiems leidþiama meluoti jei to reikia valstybei

Taèiau jø gyvenimas taip pat pajungiamas ádëjai ir asmeniniai interesai pateisinami tik tiek kiek jie netrukdo idëjai.

…o tą, kuris trokšta paragauti visokių mokslų, mėgsta mokytis ir šiuo atžvilgiu yra nepasotinamas, tą mes pagrįstai vadinsime filosofu.[2.]

Filosofo vaidmuo valstybėje

“Kol valstybėje nekaraliaus filosofai arba vadinamieji

dabartiniai karaliai ir valdovai netaps tikrais ir rimtais

filosofais,<…> tol nebus galo valstybių vargams” <…>[3.]

Filosofas valstybėje toks pats visuomenės narys, kaip ir kiti. Jo užimamos pareigos, toli gražu, nesuteikia jam kokių lengvatų. Greičiau atvirkščiai – filosofas tampa atsakingiausias visuomenės narys. Tai įrodyti galima visiškai nesudėtingai: vieno amatininko klaida valstybės mąstu neturėtų jokių neigiamų pasekmių, taip pat ir vieno kario klaida nesukeltų didelių permainų. Tačiau filosofo neatsakingai ištartas žodis, išvada ar priimtas sprendimas, gali sukelti Platono valstybėje katastrofiškus padarinius. Tuo labiau valstybės valdymui labai didelės įtakos turi visuomenės pasitikėjimas valdovu. Nedidelė klaida ir idealios Platono valstybės mechanizmas gali pradėti spragsėti ar net visai užsikirsti.

Kadangi filosofai sugeba įžvelgti daiktų prigimtį ir tikrąją tiesą, Platonas juos skiria savo utopiškos valstybės valdovais. Bet ar tikrai filosofai sugebės reikiamai joje tvarkytis ? Ar suvokdami tikrają daikto esmę jie sugebės nusileisti ant žemės, pasinerti įmaterialųjį pasaulį ir spręsti kasdieniškas buitines problemas ? O juk pati Platono valstybė, nors teoriškai ir absoliučiai ideali, gerokai lenkiasi su tikrove, laužo daugybę nusistovėjusių normų, todėl praktiškai beveik neįgyvendinama ir utopiška. Platonas mano irgi taip pat, todėl išeities bando ieškoti teigdamas, jog valdovu gali būti tik tas, kuris yra filosofas ir gerai nusimano valstybės valdyme. Tačiau jei jis iš prigimties linksta tik įvieną iš tų dalykų,valdovu būti negali.

Šiuo metu Jūs matote 62% šio straipsnio.
Matomi 781 žodžiai iš 1254 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.