PLOKŠČIAPADYSTĖ
Plaoščiapadystė, pėdos deformacija – pėdos skliautų suplokštėjimas. Plokščiapadystė gali būti skersinė, išilginė ir mišri. Dėl skersinės plokščiapadystės suplokštėja skersinis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais padikaukiais. Dėl išilginės plokščiapadystės suplokštėja išilginis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi beveik visa pėda. Dažniau pasitaiko plokščiapadystė žmonėms, kurie nuolat dirba stovimą darbą (pavyzdžiui, kirpėjams, pardavėjams ir t.t.) Išilginė plokščiapadystė atsiranda ir tada, kai nusilpsta pėdos ir blauzdos raumenys, suminkštėja kaulai, nuolat avima netinkama (per ankšta ar per laisva) avalynė, taip pat dėl šleivapadystės, po pėdos, kulkšnies ar blauzdinio pėdos sąnario traumos, persirgus rachitu, poliomielitu. Pėdos skliautai plokštėja iš lėto. Ima greitai pavargti kojos; vaikštant, o ypač ilgai stovint, maudžia pėdas, blauzdas ir apie juosmenį. Vakare pėdos gali būti patinę. Ilgainiui jos vis labiau deformuojasi. Ligonis pradeda vaikščioti išsižergęs, labiau nei įprastai mosuoja rankomis. Labai greitai nusiavi jo batų pado ir pakulnės vidinis kraštas.