Politinio proceso samprata dokumentas
5 (100%) 1 vote

Politinio proceso samprata dokumentas

1121

POLITINIO PROCESO SAMPRATA

Politiniai subjektai – dėl jų kuriasi politinė sistema.

Politinis procesas – 1 iš visuomeninių procesų

Ekonominiai pr.

Socialiniai pr.

Dvasiniai pr.

Politinis procesas turi pradžią ir pabaigą.Tai politinės sistemos egzistavimo forma,politinių procesų veiklos visuma ,kuri vysto arba smukdo politinę sistemą.

1)Politiniai sprendimai – esminis dalykas politiniuose procesuose.

2)Polit.sprendimų objektas – tikslas,kurio siekiama.

3)Priemonės ir metodai(juos naudoja subjektas)

Finansiniai ,informacijos resursai—-psichologiniai

Ideologija – dvasinis resursas

Psichologiniai resursai – žmonių nuotaikos

Politinio proceso turinys

Sprendimų priėmimas,realizavimas,piliečių politinis realizavimas.

Politinio proceso stadijos

1.politinės sistemos sukonstravimas

2.Politinių sistemų atkūrimas

politinio proceso pobūdis

Jį nusako režimai:

Funkcionavimo

Vystymosi

Smukimo

Politinio proceso ciklai priklauso nuo valdžios ir valdymo.

Politinio sistema yra visuomenės sistemos dalis.

Politinio dalyvavimo samprata

Tai veiksmai ,kuriais siekiama keisti arba įtakoti valstybės politiką,išrinkti lyderius .Tikslas:išreikšti lyderius ,realizuoti vertybes ir interesus .

Politinio dalyvavimo tipai:

1.Autonominis- piliečiai dalyvauja sąmoningai.

2.Mobilizuojamas dalyvavimas – prievarta.Legalus ir nelegalus dalyvavimai ir atsisakymas dalyvauti.

Politinis dalyvavimas yra organizuotas ir neorganizuotas.Jis užtikrina sienas ,turi būti tam tikri įstatymai ,apylygis išsilavinimas,apylygė materialinė padėtis,piliečiai

Turi turėti asmeninius.Politinį dalyvavimą lemia socialinė aplinka,politinė aplinka,apsuptis,žmogaus išsilavinimas,nuomonė, lytis amžius statusas.

Dalyvavimo forma – rinkimai(procesas ir institucija).Jie sutaiko žmones ,numalšina radikalus,išryškina žmonių skirtumus.Atstovas negali nieko daryti nepasitaręs.Politinis nedalyvavimas – apatiškumas.

Politiniai sprendimai – tai individuali arba kolektyvinė veikla,kurios metu pasiekiami politiniai uždaviniai ,etapai,jų realizavimo būdai.Politinius sprendimus priima elitas ar valdžios elitas.Opozicijoje esantys nori sukompromituoti valdžios elitą (ateiti arba grįžti į valdžią ).Jie spaudžia valdžią ,formuoja visuomenės nuomonę(tiesiogiai ir netiesiogiai)

Politinė kultūra nustato žmonių santykį su politika.



Užsienio politika

Tai valstybės ,veiksmai nukreipti į išore ,siekiant pakeisti kitų tarptautinių,santykių dalyvių ,elgesį norima linkme.

Tikslai:

1.Saugumas

2.Potencialas

3.Šalies prestižas

Valstybė rūpinasi savo gynyba.Labai svarbi yra derybų funkcija.Užsienio politika remiasi vien potencialu.Tuo šalis gali įtakoti kitas valstybes.

UŽSIENIO POLItikos vykdymo formos:

1.Diplomatiniai santykiai

2.Narystė organizacijose

3.kontaktai tarp šalių ,valstybių

Užsienio politikos formos:

1 Pasyvi ar aktyvi

2.Agresyvi

3.Konservatyvi

Užsienio politiką vykdo konkretūs organai:užsienio reikalų ministerija,parlamentas,prezidentas,diplomatinis korpusas.

Užsienio politika istoriškai skirstoma į tradicinę ir modernią.Vidaus ir užsienio politika labai siejasi.Veikia interesų grupės :

Užsienio politika bus tokia kokie yra žmonės šalyje ir ko jie siekia.Šalies kultūra ,tradicijos,mentalitetas lemia užsienio politiką.

Užsienio politikos apibendrinantis esminis bruožas yra vienas iš valstybės siekių

1.Status quo išlaikymas

2.teritorijos arba įtakos zonos išplėtimas

3.teritorijos arba įtakos zonos atsisakymas

Užsienio politikos įgyvendinimo metodai skirstomi pagal tokias dimensijas:

1,Dalyvavimą sąjungose

2.Įtakos sfera

3,Veikimo būdą

pagal tai į ką orientuota valstybės užsienio politika,skirstoma:

1.Globalinę

2.regioninę (gali persipinti)

Priemonės

1Dvišaliai tiesioginiai ryšiai 2.daugiašaliai santykiai per tarptautines organizacijas

Valstybių aktyvumas gali pasireikšti tarptautiniuose santykiuose formomis ginant ideologines nuostatas tarptautiniuose forumuose ,teikti finansinę ir kt pagalbą.

Užsienio politikos proceso tipai

1.Užsienio politikos formavimas 2.Tos politikos įgyvendinimas

Politinis dalyvavimas.piliečių dalyvavimas.

Rinkimais galima įgyvendinti demokratiją,išrinkti tautos atstovus ir suformuoti valstybės valdžios institucijas .Rinkimų sistemos nustatomos kiekvienoje šalyje.Rinkimo sistemos būna daugumos atstovavimo (DA) ir proporcingo atstovavimo(PA).Partija – tai ,visuomenės dalis,žmonių organizacija ,kurios pagrindinis tikslas-siekti valstybinės valdžios. Vyriausybės politikos pobūdis priklauso nuo susiklosčiusios partinės sistemos,kurią sudaro visos valstybėje susiklosčiusios partijos.

Interesų grupės – tai organizuotos piliečių grupės ,kurios siekia ,kad vyriausybė laikytųsi joms palankios politikos.Pvz:verslininkų susivienijimai,žemdirbių,profesinės sąjungos.Jos yra :

1.Anoniminių int. grupės

2.Neasocijuotos

3.institucinės int. gr.

4.Asocijuotos

Pasaulio politika susideda iš valstybių vidaus politikos ir tarptautinės politikos. Tarptautinės politikos
esmės aiškinimo nuostato

1.Idealizmas- tvirtina,kad iš esmės valstybės yra taikingos politinės bendruomenės,kurias vienija bendri interesai.Visi valstybių konfkitai iš esmės kyla dėl tarpusavio nesusipratimų,kurių išvengti turėtų padėti tinkamai sutvarkyta tarptautinė teisė,tobuli valstybių bendradarbiavimo mechanizmai,komunikacijos ,ir įtakinga universali tarptautinė organizacija.

2.Realizmas – pagal jį svarbiausi tarptautinės politikos veikėjai yra didžiosios valstybės ,o tarptautinės politikos esmę sudaro toks procesas: didžiosios valstybės ,įvairiais būdais didindamos savo galią ir taip siekdamos užsitikrinti savo saugumą, galiausiai suformuoja vienokią ar kitokia galios pusiausvyrą,kuri tampa nepriklausoma nuo kiekvienos atskiros valstybės valios ir pati ima lemti visų valstybių užsienio politiką

3.Globalizmas – tarptautinės politikos.Yra vienetinis visos planetos mąstu vykstantis globalinis procesas,kuriame pagrindinį vaidmenį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema- kapitalizmas.Svarbiausi Tarptautinės politikos veikėjai laikomi ekonominiai ,stambaus kapitalo interesai,o pati tarptautinė politika apibrėžiama,kaip tų interesų pagrindu susiklostytų vienų valstybių ir kitų valstybių priklausomybės santykiai.

Valstybių sambūrio pavidalai

1.Izoliacija – tarp valstybių atsiranda tada ,kai jos neturi galimybių tarpusavyje Sąveikauti,o sąmoninga vyriausybės politika atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir vadinama izoliucionizmu.Visiška valstybių izoliacija negalima.

Nusistovėjusi valstybių jėgų pusiausvyra tarp didžiųjų valstybių gali skatinti valstybes susilaikyti nuo tokios politikos ,kuri pusiausvyrą suardytų.Ši politika vadinama neutralitetu .Tai reiškia ,kad valstybė atsisako dalyvauti įvairiose kariniuose blokuose taikos metu ,o karo metu neremia nė vienos iš kariaujančių šalių.

2.Jėgų pusiausvyra – kai vienų valstybių galią atsveria kitų valstybių galia ir nė viena iš jų nėra pajėgi arba suinteresuota tą pusiausvyrą suardyti .Tarptautinėje arenoje ,jėgų pusiausvyrą nulemia didžiųjų valstybių jėgų santykis.Jeigu maža valstybė yra susirūpinusi savo saugumu ,tai didžiausioms valstybėms rūpi užimti reikšmingą vietą pasaulio reikalų tvarkyme ir didinti savo galią.Jų yra dvi formos :

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 1874 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.