Postmodernizmo iššūkiai ir švietimas the challenges of postmodernism and education
5 (100%) 1 vote

Postmodernizmo iššūkiai ir švietimas the challenges of postmodernism and education

POSTMODERNIZMO IŠŠŪKIAI IR ŠVIETIMAS

THE CHALLENGES OF POSTMODERNISM AND EDUCATION

Tomas Butvilas

Šiaulių universitetas, Edukologijos katedra

Anotacija

Straipsnyje, pasitelkus konstruktyviosios kritikos metodą, bandoma įvertinti švietimo situaciją postmodernizmo kontekste. Ugdymo filosofijos, kaip ir filosofijos apskritai, vienas iš svarbesnių uždavinių – kritika – leidžia kiek ciniškai (šiuo atveju tai neturi nieko bendra su kinizmu) demaskuoti kai kuriuos šiuolaikinio švietimo kritinius momentus arba kryžkeles. Įvairūs postmodernizmo iššūkiai (urbanizacija, migracija, socialinės diferenciacijos, individualizacija ir kt.), skirtingai veikiantys atskiras visuomenės veiklos sritis bei sluoksnius, neišvengiamai turi įtakos ir švietimui apskritai. Darbe sugretinamos vokiečių mąstytojo P. Sloterdijk ir sociologo A. Aviram filosofinės pozicijos švietimo prasmės bei tikslingumo postmodernioje visuomenėje klausimais.

Annotation

The discussions about the education have become quite a paradox. On the first hand the object of such discussions tempts to be defiant. Yet, on the other hand – boring and old-fashioned, because there is no much to say, as these who do so only try to induce of its importance. The philosophy of education opens the way to look at things from aside and evaluate them quite critically with some aspects of cynicism.

Various postmodernism’s challenges, such as urbanization, migration, social differentiation, individualization etc., in the modern society undoubtedly affect different fields and spheres of social activities; however, they deeply touch the educational system as well. In this paper it is referred to the philosophic way-outs of such modern philosophers as P. Sloterdijk (1999) and A. Aviram (2000), while discussing today’s education situations in which forthcoming specialists and their “trainers” are put in.

Raktažodžiai. Švietimo kritika, postmodernizmo iššūkiai, ciniškas švietimo demaskavimas.

Įvadas

Švietimas susiklosčiusiame socio-ekonominiame ir kultūriniame kontekste įgauna gana daugialypį braižą: viena vertus, kuriamos įvairios universitetinės (ir ne tik) programos studentams, kad šie spėtų su laikmečio (pa)reikalavimais ir būtų tinkamai pasirengę keistis bei keisti; antra vertus, toks konvejerinis įvairių sričių specialistų rengimas virsta daugelio aukštųjų mokyklų tiek administracijos, tiek ir dėstytojų desperatiška išlikimo forma. Švietimo kaip mokslo ir praktikos atskirų veiklos šakų – programų – novatoriškos paieškos bei nuolatinis naujų mokymo dalykų klonavimas atskleidžia šio rimto mokslo savinaikos instrumentus ir deklaruoja idėjinį jo nesvarumą. Šiuo metu švietimo tikslų ir jo prioriteto fetišizavimas tampa bemaž populiariu švietėjų užsiėmimu, o siekių šviesti – padaryti individą bei visuomenę geresniais kokybine prasme – nuolatinis eksplikavimas – neatsiejamu kone kiekvieno ugdytojo kompetentingumo vienas iš matų. Tačiau visame tame skubėjime greičiau visus apšviesti dažnai pamirštama savęs paklausti, kam gi apskritai (be)reikalingas yra švietimas (Pandey, 2001).

Kritika apskritai, kaip teigia M. Borrelli (2004), yra tam tikras architektūrinis mąstymo konstruktas, dažnai naudojamas kaip sutarimo arba nesutarimo instrumentas (savi)refleksijai bei tolesniems atskirų tikrovės reiškinių tyrinėjimams. Žinoma, egzistuoja akivaizdus skirtumas tarp istoriškai grįsto fenomeno kritikos bei kiek utopinės tam tikros koncepcijos kritikos, kuri nefigūruoja jokiame sociokultūriniame kontekste. Švietimo teorijos, kaip žinia, inertiškai priešinasi bet kokios empirinių mokslų įtakos atsisakymui arba galimam sumenkinimui ir visa tai iš dalies dėl savo utopinio charakterio, nes jaučiama nuolatinė įtampa pačioje ugdymo praktikoje tarp auklėjimo ir savi-emancipuotumo, kas yra neabejotinai išreiškiama ugdymo teorijos lygiu, siekiant atskirti normatyvinį-utopinį bei dogmatinį-empirinį elementus.

Kaip ir kitos šių dienų visuomenėje egzistuojančios teorijos, taip ir švietimo teorijos turi dvi galimybes apibrėžti save – arba kaip utopiją, arba kaip faktinę teoriją. Kita vertus, pastebimas dar vienas švietimo kritikos aspektas – pamatinis rūpestis, kuris yra vienareikšmiškai inspiruotas šių laikų individo būkle (Ramaekers, 2004). Anot ugdymo filosofės G. Biesta (2004), yra galimos kelios švietimo kritikos stovyklos: 1) kritinio dogmatizmo, įgalinančio atskleisti švietėjų dažną pretenziją ar polinkį nepaliaujamai vertinti bei vaikytis įvairių pasiekimo standartų; 2) transcendentinės kritikos, atėjusios iš I. Kanto filosofinės tradicijos, kur pirmenybė teikiama galimybės sąlygų artikuliacijai moksliniame pažinime bei jo perteikime ir galiausiai 3) dekonstrukcijos, grindžiamos J. Derrida, Karl-Otto Apel ir kitų neonyčininkų bandymais parodyti uolių ugdytojų bergždžius siekius pataisyti, pagerinti ar kaip kitaip pertvarkyti neįmanomybę. Juolab pats J. Derrida teigia, jog „visame tame tiesiog nėra prasmės“ (1978, p. 280). Taip dekonstrukcija tampa vienu iš iššūkių likusioms švietimo kritikos formoms, kadangi pagrindiniu rūpesčiu laiko dažnai nepastebimą kito išradingumą bei kitoniškumą. Šis rūpestis privalėtų būti ir švietimo pagrindiniu rūpesčiu, tačiau, kaip matysime vėliau, viena iš dabartinio švietimo
savidestrukcijos instrumentų ir yra jo paties depersonalizavimas – nematymas kitoniškumo kito unikaliame išskirtinume.

Taigi dabartinis švietimas nepatogiai atsiduria tarp dviejų jį nulemiančių klausimų „Kam?“ ir „Kaip?“ Šie pamatiniai klausimai esamų sąlygų daugiaprasmybėje ir nusako švietimo dvejopą kryptį, kuri šiuo metu galima tik kaip: 1) deklasuota, suvokiant savo bejėgiškumą ir astenišką būvį, arba 2) platoniškai idėjinė, vedanti ne toliau kaip tik prie švietimo depersonalizavimo bei optimistiškai raudančių švietėjų grimasų.

Globalinės įvairių kultūrų skirtybės ir tuo pačiu globalizacijos viena iš funkcijų – viską niveliuoti – neišvengiamai verčia permąstyti švietimo vertybinius išeities pagrindimus, o taip pat ir jau esamą vertybiškai pliuralistišką „su kuo“ situaciją. Tad šio straipsnio tikslas – išryškinti ir aptarti kai kuriuos reikšmingus švietimui iššūkius postmodernioje epochoje. Tyrimo metodais pasirinkti filosofinės ir sociologinės literatūros analizė bei konstruktyvi esamos švietimo situacijos kritika.

Švietimo savidestrukcija ir jo pretenzijų demaskavimai: P. Sloterdijk cinizmo argumentai

Pačioje švietimo sąvokoje jau savaime glūdi begalinė pretenzija ir sunkiai aprėpiama pastanga – šviesti (apšviesti), nors fizikine prasme šviesu yra ten, kur šviesos paliesti paviršiai reflektuoja. Tad, ar tie šviesos paliesti paviršiai jau ir yra tie paskutiniai švietimo užmačių objektai, ar tiesiog tarpinės stotelės tarp šviesos šaltinio ir jos tikrojo taikinio?

Šiuolaikinio vokiečių mąstytojo P. Sloterdijk (1999) kritinės įžvalgos atidengia ir begėdiškai parodo nuolat blankstančią švietimo šviesą, tačiau ir tame galima įžvelgti tam tikras dabartinio švietimo reanimacijos prielaidas arba apmaudžiai imtis duobkasio vaidmens.

P. Sloterdijk (1999), kalbėdamas apie sąmoningą švietimo žlugdymą, imasi istorinio rakurso į XVIII amžių, nuo kurio jau kone trys šimtai metų vyksta didieji gamtos mokslo ir technikos proveržiai – taip sparčiai pakeitę visuomenės gyvenimą, kuriame poveikiai jungėsi į modernumo kompleksą ir nuo tol gyvenimas savaime jau tapo pasmerktas nuolatinei krizei. Atkaklios švietimo atakos, šalia kintančios, refleksyvios ir kritiškos visuomenės sąmonės, pasidarė tokios pat garsios kaip ir urbanizavimas, motorizavimas, elektrifikavimas ir informacijos priemonių diegimas. Postulatas „nebėra nieko tvirto“ įgavo status quo ir pasidarė cinišku akibrokštu šūkiui „žinojimas – jėga“.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1118 žodžiai iš 3511 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.