Prahos lingvistinė mokykla
5 (100%) 1 vote

Prahos lingvistinė mokykla

Planas

1. Įžanga

2. Struktūrinės lingvistikos principai

3. Prahos lingvistinės mokyklos atsiradimas ir formavimasis

4. Prahos lingvistinės mokyklos pozicijos

4.1. Kalba ir šneka

4.2. Sinchronija ir diachronija

4.3. Požiūris į kalbos tipus

4.4. Santykio tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos ty-rinėjimas

5. Prahos mokyklos atstovai

5.1. R. Jakobsonas

5.2. N. Trubeckojus

5.3. V. Matezijus

5. Išvados

6. Reziumė (lietuvių kalba)

7. Reziumė (vokiečių kalba)

8. Literatūros sąrašas

1. Įžanga

Lingvistikos raidos bruožai sutampa su tais, kurie charakterizuoja visą XX amžiaus mokslą: metodų srityje įvyko esminių poslinkių, žymiai išplėtusių mokslo horizontus; di-džiulė lingvistinės teorijos pažanga davė tiesioginių praktiškų rezultatų.

Kalbos studijų klestėjimo epocha prasidėjo kaip tik tada, kai lingvistikos plėtojimo vairas perėjo į struktūralistų rankas. Sruktūralizmo eros atėjimas nelikvidavo tradicinės lingvistikos, tačiau struktūralizmas vis dėlto yra svarbiausias XX amžiaus lingvistikos reiš-kinys. Lingvistikoje, kaip ir kituose moksluose, struktūralizmas reiškė naują požiūrį į žino-mus faktus. Šis požiūris rėmėsi sistemingu kalbos faktų tyrinėjimu, kalbos visuomeninių funkcijų pabrėžimu, istorinės problematikos atskyrimu nuo dabartinės.

Tos naujos epochos pranašų šen bei ten pasirodė jau gana seniai, dar net XIX amžiuje (skandinavų gramatikai kaip Raskas, Norenas, Vaivelas ir anglų tyrinėtojai Svytas ir jo mokiniai). Bet tai buvo tik paskiri, vieniši balsai, neradę atgarsio amžininkų tarpe. Pir-masis mokslininkas, kurio balsas iš tikrųjų plačiai nuskambėjo ir nuskambėjo taip garsiai, jog jo aidas atsiliepia dar ir ligi šios dienos, buvo Ferdinandas de Sosiūras. Jis išdėstė struk-tūrinių lingvistinių idėjų pamatus universiteto bendrosios kalbos teorijos kurse. F. de Sosiū-rui šiandien suteikiama struktūrinės lingvistikos pradininko garbė.

Egzistuoja trys pagrindiniai europinio struktūralizmo tipai. Pirmasis – Ženevos mo-kykla. Tai klasikinis, sosiūriškas struktūralizmas, kuris vėliau Šarlio Baly veiklos įtakoje išsirutuliojo į savarankišką tipą. Antrajam tipui atstovauja Prahos būrelio narių arba jų mo-kinių darbai (šiandien plačiausiai vartojamas pavadinimas „Prahos mokykla“). Jos vaidmuo dabartinės lingvistikos raidoje yra ypač reikšmingas. Savo koncepcijomis ir metodu ji rep-rezentuoja visa tai, kas apskritai tipiškiausia struktūralizmui. Trečiasis tipas – tai Kopenha-gos mokykla (kartais vadinama glosematikų mokykla arba neososiūrizmu). Ši mokykla iš tikrųjų daug ką yra perėmusi iš Sosiūro mokslo.

Prahos mokykla domina kaip vienas iš pirmųjų struktūrinių metodų vystymosi etapų lingvistikoje, kur pirmą kartą buvo paskelbta dauguma gramatikos ir fonologijos tezių. Struktūralistų metodika yra konkreti, patvirtinta praktiniais rezultatais, Prahos lingvistų su-kurtais analizės kriterijais plačiai naudojasi ir šiuolaikiniai lingvistai.

Šio darbo tikslas – susipažinti su viena iš trijų europinio struktūralizmo mokyklų –Prahos lingvistine mokykla, apžvelgti jos atsiradimą ir formavimasi, mokyklos atstovų iš-leistus kūrinius bei apibūdinti jų reikšmę tiek XIX a. pabaigos kalbotyrai, tiek ir dabartinei.

2. Struktūrinės lingvistikos principai

Struktūrinės lingvistikos principų formavimąsi pirmiausia sąlygojo ikistruktūrinė kalbotyros raida, kurioje galima atskleisti struktūrinės lingvistikos idėjų užuomazgas.

XVIII a. pabaigoje, tiriant bendrosios gramatikos sudarymo principus bei atskiras gramatikas, buvo pastebėta, kad kalba keičiasi kaip savaime besivystanti sistema. Susifor-mavo istorinė gramatika, kurios objektu tapo gramatinės sistemos raida. Istorinė gramatika XIX a. pradžioje sąlygojo lyginamosios kalbotyros atsiradimą, kuri kalbą traktavo kaip is-toriškai kintantį visuomenės reiškinį. XIX a. pabaigoje viešpataujančia kryptimi ling-vistikoje tapo, taip vadinamieji, jaunagramatikiai, kurių nuomone, kalbos vystymasis vyksta kintant jos būklei. Pagrindinis ju dėmesys buvo nukreiptas į gyvos kalbos faktų studijavimą (www.autostop.lt/jakutis/ketvirtas.html).

Struktūrinės lingvistikos erą XX a. pradžioje atvėrė žinomas šveicarų kalbininkas F. de Sosiūras. Struktūralizmas plėtojosi lygiagrečiai Europoje ir Amerikoje. Iš pradžių svarbiausias skirtumas buvo tas, kad europinio struktūralizmo kryptys rėmėsi Sosiūro idė-jomis, Amerikoje struktūralizmo krypties pagrindėjas buvo Edvardas Sepiras, kuris nepri-klausomai nuo Sosiūro ėmė propaguoti minti apie kalbą kaip apie organizuotą sistemą (Ivič,1973, 114-115). Iš pat pradžių tarp Prahos ir amerikiečių lingvistinės mokyklos egzis-tavo glaudūs tarpusavio kontaktai, o būtent su E. Sepiru, L. Blumfildu ir kitais (Jakob-son,1985, 349).

Struktūrinės lingvistikos teorinį (sosiūrišką) pagrindą sudaro tokios aksiomos:

a) kalba yra sistema ir tokią ją reikia tirti: imti ne izoliuotai atskirus faktus, bet jų visumą, t.y. turėti galvoje, kad bet koks vienetas esąs apspręstas taip pat savo vietos sistemoje. Struktūralistai akcentuoja mintį, kad visos ženklų sistemos panašios, ir nereikia paisyti jų skirtumų;

b) kalba visų pirma yra
visuomeninis reiškinys (susišnekėjimo) priemonė ir būtent tokią ją reikia tirti: ne skyrium nagrinėti kalbos garsinę ar reikšminę pusę, bet atsižvelgti į jų tarpusavio santykį, nes tas santykis turįs esminę reikšmę susišnekėjimo procesui;

c) kalbos evoliucija ir jos dabartinė būklė – tai du visai skirtingi dalykai; to-dėl negalima operuoti istoriniais kriterijais, interpretuojant dabartinę kalbos būklę (Ivič, 1973, 114).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 825 žodžiai iš 2676 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.