Prekių kokybės veiksniai kokybės įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Prekių kokybės veiksniai kokybės įvertinimas

PREKIŲ KOKYBĖS VEIKSNIAI KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

Kokybės sąvoka, kokybės reikalavimai, jų grupavimas

Kokybė – viena sudėtingiausių sąvokų, sutinkamų žmogaus veikloje. Kokybės sąvokos sudėtingumas reiškiasi tuo, kad ji turi daugelį tyrimo aspektų. Kiekvienas iš jų reikalauja specialaus tyrimo ir turi atskirą tikslą..

Paskutiniu metu gaminamų produktų kokybę nagrinėja ir kai kurios naujos mokslų kryptys: kvalimetrija (mokslas apie kokybės kiekybinės išraiškos dėsningumus), techninė estetika (visuma žinių apie meninį konstravimą, dekoratyvines medžiagų savybes), ergonomika (nagrinėjaa mašinų ir aplinkos ypatybių įtaką žmogui šiuolaikinėje gamyboje) ir t.t.

Produkcijos kokybė pirmiausia susijusi su darbo produkto naudingumu žmogui, jo vartojamąja verte.

Kadangi visuma produkto savybių apibūdina jo kokybę, tai logiška tvirtinti, kad kokybė sudaro materialinį vartojamosios vertės pagrindą, reiškiasi kaip naudingumo šaltinis.

Vartojamoji vertė ir kokybė yra tapačios sąvokos. Trumpai kokybe apibudinama, kaip objekto savybių visuma, įgalinanti tenkinti išreikštus ir numanomus vartotojų poreikius. Kai kurie kokybės specialistai siūlo išplėsti kokybės sampratą, ją sieti ne tik su vartotojų poreikiais, bet ir su žmonių sveikatos išsaugojimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir visuomenei.

Kokybė, kaip produkto tam tikrų savybių visuma, rodo produkto gyvavimo ciklo ypatumus. Produkto gyvavimo ciklą sudaro kūrimo (projektavimo), gamybos, realizavimo ir vartojimo etapai. Produktą kuriant ir gaminant formuojamos savybės, lemiančios kokybę. Realizuojant stengiamasi šias savybes išsaugoti, jų nepabloginti. Vartojamo produkto savybės turėtų visiškai atitikti vartotojo poreikius. Vartotojų poreikių tyrimo išvados naudojamos naujo produkto savybėms kurti (projektuoti).

Kai kurie autoriai siūlo kokybės sąvoką apibrėžti taip: kokybė – tai produkto savybių, galinčių tenkinti tam tikrus vartotojo poreikius pagal paskirtį, visuma.

Produkto ypatybės yra objektyvios savybės, galinčios pasireikšti produktą vartojant ir eksploatuojant. Savybės būna paprastos (nedalomos į kitas) ir sudėtinės (sudarytos iš paprastų savybių).

Produkto savybės, kurios gali būti vienokiais ar kitokiais budais ismatuotos ir kiekybiškai išreikštos vadinamos kokybės reikalavimais. Šiais reikalavimais [vertinama, kokiu konkrečiu laipsniu produkcija gali tenkinti konkrečius poreikius. Orientuojantis ĮJUOS, [gyvendinamos priemonės kokybei gerinti.

Produkcijos kokybės reikalavimų nomenklatūra labai gausi. Ji priklauso nuo gaminių tipų, rūšies paskirties, naudojimų sąlygų, vietos ir laiko. Paprastą savybę apibūdinantys reikalavimai vadinami vienetiniais, o sudėtines savybes – kompleksiniais. Be to kokybės reikalavimai skirstomi į pagrindinius, apibūdinančius pagrindinę produkto savybę ir integralinius, – pateikiančius kelių savybių bendrą charakteristiką.

Įvairūs autoriai pateikia savas kokybės reikalavimų grupes. Nuolatinės reikalavimų sistemos dar nėra. Ne maisto prekių kokybės reikalavimus siūloma grupuoti į socialinės paskirties, funkcinių, patikimumo, ergonominių, estetinių, ekologinių ir saugaus vartojimo reikalavimų grupes. Žemiau pateiktoje lentelėje yra nurodyti ne maisto prekių vartojamųjų savybių kokybes reikalavimai.



Vartojamosios savybės Kokybės reikalavimai

1. Socialinės savybės Tinkamumas būtiniems visuomenės poreikiams tenkinti.Reikšmė įvairioms vartotojų grupėms.Atitikimas optimalų asortimentą.Moralinis naujumas (senumas).Socialinis adresas (kokiai vartotojų grupei – vaikams, moterims, pensininkams ir kt. – gaminys skirtas.

2. Funkcinės savybės TobulumasUniversalumasPakeičiamumas (tinkamumas pagalbinėms funkcijoms atlikti arba būti panaudotam be jo savybių pakeitimų vietoje kito to paties reikalavimams tenkinti).

3. Patikimumo savybės Ilgaamžiškumas (lemia medžiagos ir žaliavos, konstrukcija).Negendamumas (sugebėjimas nenutrūkstamai dirbti)Pataisomumas (jeigu nėra, gaminys nepatikimas).Suderinamumas (tinkamumas būti panaudotam kartu su kitu objektu (daiktu) tam tikriems reikalavimams tenkinti).Garantiniai terminai (darbo devėjimo ir t.t.); patikimumas didėja jei yra garantija.Galimybės transportuoti, laikyti, perkrauti (turi būti atitinkami kabliai, atskirų gaminio detalių, mazgų įtvirtinimo priemonės ir kt.)

4. Estetinės savybės Forma (jos atitikimas madą, stilių, prekės paskirtį, formos racionalumas, originalumas, informacinis išraiškingumas).Konstrukcijų dydžių proporcingumas.Kompozicijos tobulumas.Spalvingumas, spalvinis suderinamumas.Ansambliškumas (derinimas prie aplinkos kitų daiktų).Atliktų darbų kokybė.

5. Ergonominės savybės Higieniškumas (leidžia žmogaus odai kvėpuoti, sugeria drėgmę).Antropometrinės savybės (atitikimas žmogaus kūno matmenis – ugį, apimtį per pečius, krūtinę ir pan.).Fiziologinės savybės (prekės atitikimas galimybes išreikšti žmogaus energiją, jėgą, greitį, regėjimo, klausos ir kt. Savybes).Psichologinės savybės (drabužiai, baldai ir kt. Neturi sudaryti psichologinio diskomforto, atitikti laiką, madą ir kt.)

6. Saugaus vartojimo savybės Elektrinis saugumas.Cheminis saugumas.Biologinis saugumas.Mechaninis saugumas.Gaisrinis saugumas (nedegamumas).Radiologinis saugumas.Transporto priemonių saugumas.

7. Ekologinės
savybės Žalingo poveikio aplinkai lygis vartojant, laikant, transportuojant prekę.

8. Ekonominės savybės Eksploatavimo ekonomiškumas.Sąnaudos prekei įsigyti.Technologiniai rodikliai.

Socialinės paskirties reikalavimai apibūdina gaminį, kaip jis gali atitikti vartotojų ir jų grupių poreikius. Jiems priskirtini: prekių socialinės paskirties ir vartojimo tipas, palydintieji socialiniai efektai, moralinis naujumas (senumas).

Funkciniai reikalavimai apibūdina gaminį, kaip jis gali atitikti tikslinę paskirti ir gebėti tenkinti poreikius. Šie reikalavimai būtų tokie: pagrindinės funkcijos vykdymas, pagalbinės funkcijos vykdymo tobulumas, naudojimo universalumas.

Patikimumo reikalavimai apibūdina gaminio patikimumą vartoti. Šį rodiklį apibūdina daug gaminio savybių.

Ergonominiai reikalavimai apima savybių, susijusių su žmogumi ir aplinka, kompleksą. Juos sudaro higieniniai, antropometriniai, fiziologiniai ir psichofiziologiniai bei

psichologiniai kompleksiniai reikalavimai, o šie sudaryti iš vienetinių. Psichologinis reikalavimas – naujo gaminio nežinomų savybių nepriimtinumas žmogui.

Estetiniai reikalavimai aprėpia gaminio informacinį išraiškingumą, formos racionalumą, kompozicijos vieningumą, prekės išvaizdos tobulumą.

Ekologiniai reikalavimai apibūdina nuodingų medžiagų, atsiradusių produktą laikant, transportuojant, vartojant įtaką aplinkai.

Saugaus vartojimo reikalavimai – tai yra nekenksmingumas, žmogaus saugumas vartojant.

Maisto produktų kokybę apibūdina maistinė, biologinė, fiziologinė, energetinė vertė.

Šias savybes apibūdina ne tik cheminė sudėtis, bet ir fizinės savybės – forma, dydis, tankis, struktūrinės, mechaninės, optinės, sorbcinės ir kt. savybės. Fizinėms savybėms turi įtakos vandens būklė, jo formos. produkto temperatūra, gamybos būdas.

Pastaruoju metu kokybės gerinimas yra visuotinas reiškinys pasaulyje. Gera gaminio kokybė – paklausos garantija. Tai kiekvieno gamintojo ir komercijos sferos darbuotojo rūpestis, ypač kai gamyba technikos progreso dėka pasiekė didelį našumą ir tapo masine. Valstybių vyriausybės visokeriopai skatina kokybės gerinimą. Priemonės:

gaminių atestacija, kokybės ženklo suteikimas, aukštos kokybės produkcijos protegavimas į tarptautines parodas, muges ir kt.

Prekių kokybės veiksniai

Prekių kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių. Juos suskirstyti galima i tris grupes:

1.Veiksnius, kurie tiesiogiai veikia prekės kokybę. Jiems priklauso medžiagos, žaliavos ir komplektuojantys gaminiai, gaminių konstrukcija (projektavimo, modeliavimo kokybė), technologinių procesų kokybė, įrengimų kokybė, normatyvinių dokumentų kokybė.

2.Veiksnius,kurie skatina (stimuliuoja) prekių kokybę:

• Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas;

• Darbuotojų materialinis suinteresuotumas,

• Sankcijos, kurios taikomos už žemos kokybės produkcijos gamybą;

Konkurencija.

3.Veiksnius, kurie padeda išsaugoti kokybę: prekių laikymo, realizavimo sąlygos, pakavimas, prekių ir pakuotės ženklinimas, prekių transportavimo sąlygos, prekių parengimas rinkai, prekių priežiūra ir eksploatavimo sąlygos.

Sąlyginai visus prekių kokybę lemiančius veiksnius galima suskirstyti Į dvi grupes:

• Objektyvius. Jie yra pastovūs, pvz.: gaminių konstrukcija, gamybos techninis lygis (gamybos mechanizavimas, technologijos šiuolaikiškumas).

• Subjektyvius. Jie yra susiję su žmogaus veikla ir priklauso nuo žmogaus sugebėjimų, nuo žmogaus požiūrio į gamybines funkcijas. Tai profesinis meistriškumas, bendro išsilavinimo lygis, asmeninis žmogaus suinteresuotumas darbo rezultatais.

Prekių kokybei taip pat turi įtakos daugelis kitų veiksnių: darbo organizavimo formos. moralinės skatinimo priemonės, prekybos įmonių ir organizacijų atsisakymas priimt; nekokybišką produkciją. prekių kaita, produkcijos atestacija, kokybės kontrolėsTiesiogiai kokybę veikiantys veiksniai

Veiksniai, kurie tiesiogiai veikia kokybę yra šie:

„l.Žaliavos ir medžiagos. Žaliavos – tai žemės ūkio produkcija, chemijos bei iškasamosios pramonės ir kita produkcija. Salia sąvokos „žaliava° sutinkamos sąvokos:

„pusgaminis“ – nebaigta gaminti produkcija, pvz.; kailių pusgaminis, mėsos pusgaminis ir kt, „ruošinys“ – užbaigtas ruošti gaminys, kurį reikia tik įmontuoti į kurį nors agregatą, įrengimą mechanizmą.

Nuo žaliavos sudėties, kilmės ir kokybės priklauso baigtos produkdjos savybės ir kokybė, todėl reikia žinoti žaliavos cheminę sudėtį.

Žaliavų pagal cheminę sudėtį skirstymas:

• Neorganinės medžiagos. Joms priskiriami metalai, lydiniai, silikatai, mineralai, brangakme-niai (plačiai naudojami tiksliojoje mechanikoje), dirbtiniai mineralai (malachitai).

• Organinės medžiagos. Jos gali būti gamtinės (baltymai, angliavandeniai, celiuliozė, maistinės rūgštys ir kt.), dirbtinės (kaučiukas, guma, kapronas ir kt.). Organinės medžiagos taip pat gali būti gyvulinės (vilna, natūralus šilkas, kaulai) ir augalinės (linai, kanapės, vaisiai, daržovės) kilmės.

2.Gaminių konstrukcija. Konstrukcija – tai detalių ir mazgų derinys ir jų tarpusavio sąveika. Konstrukcija priklauso nuo projektavimo, modeliavimo, parengtų normatyvinių dokumentų kokybės.

Techniškai sudėtingos produkcijos gamyboje didžiulę reikšmę kokybei turi detalių ir mazgų
unifikavimas, pakeičiamumas ir standartizavimas. Pastaruoju metu gamyboje plačiai praktikuojami transformuojamieji ir sekcijiniai kombinuoti elementai, kurie leidžia įvairinti interjerą ir gaminių panaudojimą. Tai būdinga baldams, šaldytuvams, televizoriams, skalbimo mašinoms.

3.Technologinis procesas. Jo metu visos žaliavos ir medžiagos veikiamos mechaniškai, termiškai, chemiškai ir iš esmės formuojama baigtos produkcijos kokybė. Šiuolaikinis technologinis procesas vystomas jį mechanizuojant, automatizuojant ir vykdant programinį valdymą, o tai priklauso nuo įrengimų, prietaisų, technologinių linijų kokybės.

4.Techninės kokybės kontrolės priemonės. Gamybos technologinio proceso išdava – baigtas produktas. Prieš patenkant į baigtos produkcijos sandėlį vienaip ar kitaip tikrinama jo kokybė. Tam reikalinga techninė įranga ir priemonės. Ypač svarbu tikrinti techniškai sudėtingos konstrukcijos produktų funkcionalumą ir patikimumą.

Toliau aptariamas tiesiogiai maisto kokybę apibūdinantis veiksnys – energetinė vertė.

Maisto produktų mitybinę vertę apibūdina maisto medžiagų sudėtis, jų kiekis ir energetinė vertė. Maisto medžiagos teikia energiją vykstant jų biologinės oksidacijos procesui žmogaus organizme (virškinimo sistemoje). Energetinė vertė išreiškiama kilokalorijomis (kcal) arba kilodžiauliais (kJ), kuriuos teikia 100g (100ml) maisto produkto. Energiją teikia tik kai kurios maisto medžiagos. Yra apskaičiuota kiek 1g maisto produkto išskiria energijos:

Riebalai – 9,3 kcal – 37 kJ

Angliavandeniai – 4 kcal -17 kJ

Baltymai -4kcal -17kJ

Etilo alkoholis – 7 kcal – 29 U

Organinės rūgštys – 3 kcal -13 kJ

Norint apskaičiuoti 100g maisto produkto energetinę vertę, reikia žinoti, kokių irkiek maisto medžiagų yra jame. Žmogaus organizmas nevienodu laipsniu įsisavina įvairiuose produktuose esančias maistines medžiagas. Įsisavinimą lemia maisto produkto sudėtyje esančios ląstelienos kiekis (ji įsisavinama sunkiai), jos struktūra, riebalų lydymosi(temperatūra (jei ji aukštesnė negu žmogaus kūno, riebalai įsisavinami sunkiau), baltymų struktūra, vandens kiekis ir kt. Fiziologai yra apskaičiavę maisto įsisavinimą, jis išreiškiamas procentais (%). Taigi maisto energetinės vertės išraiška gali būti dvejopa: teorinė (maksimali) ir praktinė (įvertinus įsisavinimo laipsnį).

Produkto vieneto (ar porcijos) energetiniai duomenys leidžia praktiškai apskaičiuoti per dieną vartojamo viso maisto energetinę vertę ir įvertinti mitybos racionalumą. Fiziologai yra apskaičiavę racionalios mitybos normas skirtingų lyčių ir amžiaus grupių asmenims, dirbantiems įvairaus sunkumo darbą. Pavyzdžiui, 18-35 metų moterų, dirbančių protinį darbą, paros energetinis poreikis – 1500-1900 kcal, dirbančių lengvą fizinį darbą – 1800-2100 kcal. Apskaičiuota ir vartojimo per tam tikrą laikotarpį (per mėnesį, metus) struktūra. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai per daug vartoja miltinių gaminių, bulvių, gyvulinių riebalų, per mažai – daržovių ir vaisių, augalinių aliejų.

Vartojamo maisto medžiagos teikia žmogui ne tik energiją. Jos skatina augimą, vystymąsi, palaiko gyvybę.

Skatinantys prekių kokybę veiksniai

Pagrindiniai veiksniai, skatinantys kokybę:

1.Gamybos socialinis ir ekonominis tikslingumas ir efektyvumas. Jis priklauso nuo gamintojo. Jei gamintojas yra įsitikinęs, kad produkcija yra reikalinga visuomenei, turi paklausą ir tenkina visuomenės poreikius, jis būtinai sieks, kad gaminama produkcija būtų aukštos kokybės. Priešingai, jeigu gamintojas nesupranta socialinės produkto reikšmės, praktinio jo pritaikymo, jo požiūris [ gaminamą ,produktą nevienareikšmis. Daugelis gamintojų žiūri į atliekamą darbą abejingai. Ypač tai aktualu detales gaminančiose įmonėse, nes detalės paskirtis gamintojui dažnai ne visai suvokiama.

2.Darbuotojų materialinis suinteresuotumas. Išvystytos ekonomikos šalyse šis veiksnys ypatingai reikšmingas. Kokybės gerinimas ‘iš esmės pasiekiamas geru darbo apmokėjimu. Tam tikrą reikšmę produkcijos kokybei turi ir darbo jėgos rezervų egzistavimas. Yra skiriamos dvi pagrindinės apmokėjimo už darbą sistemos:

• Laikinio darbo apmokėjimo. Kai mokama už atitinkamos trukmės – dienos. savaitės, mėnesio – darbą. Ši apmokėjimo sistema naudojama. kai sunku ar beveik neįmanoma išmatuoti darbo kiekio ir kokybės. Jei mokama atsižvelgiant į darbo laiką, daug kas priklauso nuo darbuotojų sąžiningumo. Paprastai laikinį darbo užmokesti gauna žmonės, kurie dirba mėgstamą darbą ir gerai jį išmano. Tuomet ir darbdavys tai įvertindamas pasitiki jo atidumu, profesionalumu ir atitinkamai jį atlygina. Laikinis darbo apmokėjimas dar gali būti: laikinis-premijinis, laikinis-progresyvinis, laikinis-regresyviais (kai už aplaidžiai dirbamą darbą atlyginimas mažinamas).

• Vienetinio darbo apmokėjimo. Kai mokamas tam tikras užmokestis už pagamintos produkcijos kiekį. Kuo sparčiau darbuotojai dirba, tuo daugiau vienetų pagamina ir tuo daugiau uždirba. Vienetinė sistema dar gali būti: vienetinė-progresyvinė, vienetinė-premijinė, vienetinė-regresyvinė.

3.Sankcijos už prekių kokybės pažeidimus. Nuobaudos gali būti:

• Materialinės – atlyginimo mažinimas, perkėlimas į mažiau apmokamą darbą, atleidimas
darbo.

• Moralinės – įspėjimas, viešas įspėjimas, viešas papeikimas. 4.Konkurencija. Šią sąvoką reikia suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Plačiąja -kiekviena įmonė siekdama išsilaikyti rinkoje, turi stengtis į rinką tiekti geros kokybės, t.y. paklausią produkciją. Kitaip įmonė žlugs. Siaurąja – kiekvienas darbuotojas žino, kad blogai dirbdamas, gali būti pakeistas kitu, darbo rinkos rezerve esančiu (bedarbiu).Prekių transportavimas

Geografiškai gamintojas gali būti nutolęs nuo prekės rinkos. Ekonominiais motyvais gamintojai daznai prekę gamina tose vietose, kur sukaupti žaliavų ištekliai darbo jėga. Įvairius gaminoius reikia transportuoti. Transporto ūkio paslaugomis naudojasi didmeninės, tarpininkavimo ir mažmenines prekybos įmonės. Be transporto sistemos neįmanomas efektyvus ukio funkcionavimas.Transporto sistemą sudaro:

1. Sausumos transportas:

• geležinkelių – pigus, naudojamas tolimiems pervežimams bet ne visur priimtinas ir patogus;

• automobilių – operatyvus, patogus, bet brangus;

• vamzdynų – patogus, pigus eksploatuoti, bet reikalauja didelių pradinio kapitalo investicijų;

• kinkomasis – svarbesnio vaidmens neatlieka, atgyvenęs.

2. Vandens transportas:

• upių;

• jūrų.

Tai pigiausia transporto rūšis, bet ne visur priimtina.

3. Oro transportas:

• lėktuvai – greita, bet labai brangi transporto rūšis;

• malūnsparniai – naudojami specifinės paskirties gaminiams transportuoti ir juos (tiltus, viadukus, aukštuminių statinių konstrukcijas) montuoti.

Kiekvienos rūšies transporto ekonominė ir techninė struktūra skirtinga ir gali užtikrinti skirtingo lygio transporto paslaugas. Pasirenkant transportavimo būdą ir transporto rūsį, reikia įvertinti šiuos kriterijus:

• vežėjo galimybes ir patirtį. Reikia įvertinti vežėjo sugebėjimus aprūpinti įranga ir paslaugomis, reikalingomis konkrečioms prekėms transportuoti Įranga turi užtikrinti temperatūros, drėgmės kontrolę, specialias pervežimo sąlygas Bet kuris šiuolaikinės transporto sistemos dalyvis turi galimybę apsirūpinti specializuotomis transporto priemonėmis:

– maisto prekėms pervežti: refrižeratoriai (su šaldymo įrengimais) -vagonai, laivai, automobiliai, motociklai, lėktuvai; izoteminės transporto priemonės – mėsos, žuvies, pieno ir kitoms prekėms pervežti; duonos furgonai; grūdovežiai; transportas gyvai žuviai pervežti ir kt.

– ne maisto prekėms pervežti: platformos automobiliams pervežti -geležinkelio, automobilių; cementoveziai – geležinkelio, automobiliai-automobiliniai betonvežiai; miškovežiai; furgonai baldams ir k.t

• pristatymo trukmę, Trumpesnė pristatymo trukmė lemia mažesnius prekių kiekio ir kokybės nuostolius;Prekių kokybės pakitimų priežastys

Judant prekėms iš gamybos į realizavimo ir vartojimo vietas, galimi nuostoliai, susiję su gaminių kokybės blogėjimu. Kokybė gali blogėti dėl įvairių pažeidimų ir išorinio poveikio. Pagrindinės priežastys, kurios sukelia prekių savybių pakitimus transportuojant, laikant ir naudojant prekes, yra šios:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2606 žodžiai iš 8533 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.