Prekių mokslo objektas turinys raida
5 (100%) 1 vote

Prekių mokslo objektas turinys raida

Prekių mokslo objektas, turinys, raida

Prekių mokslas, kaip atskiras dalykas, atsirado 15 a. pabaigoje – 16 amžiaus pradžioje. Pradėtas dėstyti išvystytos prekybos šalyse: dabartinės Italijos Valstybėse, Ispanijoje, Portugalijoje, Olandijoje. Dėstytas komercinio tipo mokyklose. Pirmoji augalinių, gyvulinių ir farmacinių medžiagų katedra įsteigta 1549m. Paduvos Universitete Italijoje. Iš pradžių prekių mokslas buvo aprašomojo pobūdžio. Vartojamųjų prekių savybių ir kokybės vadybos klausimų nenagrinėjo. Tik 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje prekių mokslas pradeda nagrinėti kokybės priežastis ir priemones kokybei gerinti Prekių mokslo objektu tampa prekių vartojamųjų savybių ir jų kokybės reikalavimų nagrinėjimas.

Kiekvienas produktas ( prekė) turi daug savybių. Dauguma jų susijusios su vartotojo poreikiais.

Savybės, pasireiškusios prekę vartojant, vadinamos vartojamosiomis savybėmis. To paties produkto ( prekės) vartojamosios savybės gali būti skirtingos, jei jo nevienoda paskirtis. Jos sudaro prekės vartojamąją vertę, t.y. prekės naudingumą. Prekių moksle prekės charakteristika pradedama nuo prekės vartojamosios vertės charakteristikos.

Prekių mokslas nagrinėja konkrečių prekių ( prekių grupių) vartojamų savybių kitimą realizuojant optimalius saugojimo būdus, tiria ir tobulina kokybės kontrolės bei vartojamųjų savybių kitimą realizuojant optimalius saugojimo būdus, tiria ir tobulina kokybės kontrolės bei vartojamųjų savybių vertinimo būdus, nagrinėja prekių klasifikaciją, asortimentą, jų atitikimą racionalius vartotojų poreikius bei prognozuoja jų gamybą. Šie klausimai yra ir prekių kokybės vadybos objektas, tačiau tik plačiąja prasme, be konkrečių prekių analizės.

Ypač sparčiai prekių mokslas vystėsi 20 a. Šiame amžiuje prekių moksle išskiriama prekių kokybės vadyba. Lietuvoje ji išskirta atkūrus nepriklausomybę ( po 1990m.).

Lietuvoje prekių mokslas pradėtas dėstyti 19 a. komercijos mokyklose. Nepriklausomos Lietuvos 1-ajame laikotarpyje ( 1918-1940m.) prekių mokslas buvo dėstomas Kauno Universitete (teisės ir ekonomikos fakultete), Vilniaus universitete 1940m. įkurta Prekių mokslo katedra. Ji tapo prekių mokslo moksliniu metodiniu centru. 1926m. buvo parašytas prekių mokslo vadovėlis lietuvių kalba (A. Acus-Acukas). Po II pasaulinio karo didžiausią indėlį į Lietuvos prekių mokslą įnešė Vilnaius universiteto dėstytojai P. Mačiulis (maisto prekių srityje, A. Blažys ( odų ir kailių prekių srityje), J.Pričinauskas ( prekių terminologijoje).

Kas yra prekė? Taigi kalbėdami apie preke sakome, jog tai yra gamybinės veikios arba gamtoje aptinkamas objektas, galintis tenkinti norus ir poreikius, būti siūlomas pirkėjų dėmesiui, pirkimui ir vartojimui ar naudojimui. Vadinasi, visi gaminiai ir gam¬tos objektai yra potencialios prekės. Netgi objektai, išlikę natūralūs ir nepakeisti žmogaus veiklos procese, tampa labai pageidautina preke. Pavyzdžiui, ežerai, pel¬kės, kalnai, salos ir pan., yra keliautojų ir poilsiautojų mėgstamos, lankytinos ir dėl to perkamos vietos.

Kita vertus, prekę reikia pažinti bei vertinti ir kaip marketingo komplekso elementą.

Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiks¬mus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu.

Ar yra skirtumų tarp gaminio ir prekės? Gilinantis į gamybos turinį ir tikslus galima pastebėti, kad tai yra gamtoje randamų natūralių objektų perdirbimo ir keitimo veikla siekiant suteikti jiems papildomų vartojamųjų savybių. Tos savybės kuriamos tam, kad geriau būtų tenkinami žmonių poreikiai, didinamas gyvenimo komfortas.

Poreikiai būna labai įvairūs, juos nelengva išmatuoti ir įvertinti. Įsigalint mar¬ketingo ideologijai, metodams ir priemonėms, vartotojų poreikiai vis daugiau išaukš¬tinami ir išryškinami, o tai verčia nuolat ir sparčiai tobulinti ir plėtoti gamybos tech¬nologijas, kurios pajėgtų sukurti racionalius ir emocionalius vartotojų poreikius ten¬kinančių prekių. Vienų poreikių tenkinimas gimdo naujus ir dėl to galima sakyti, kad prekių ir paslaugų kūrimas ir tobulinimas – tai nuolat atsinaujinanti ir neišsenkanti problema. Gaminant daugiau ir tobulesnių lengvųjų automobilių reikia kurti ir plėto¬ti jų aptarnavimo ir remonto paslaugas, degalinių, kelių tinklus, Plėtojant prekinę ga¬mybą, paremtą mokslo ir technikos pažanga, žmones vis daugiau susitelkia į siauras spe¬cifines savo veiklos ir profesinio ugdymo sritis, ir iš to gaudami savo uždarbį, sukuria kitų prekių ir paslaugų paklausą. Tokiu būdu vis mažiau reikšmės ir vietos lieka na¬tūriniam ūkiui, kuris pažangiose šalyse beveik visiškai išnyko. Palyginti nemenka vie¬nos ar kitos šalies natūrinio ūkio reikšmė rodo jos menką ekonomikos lygį.

Civilizacijos bei gamybos ir prekinio ūkio plėtojimo kryptimi toliau pažengusių šalių gyventojų poreikiai yra kitokie ir kur kas didesni negu tų šalių, kuriose išli¬kusi natūrinė gamyba.

Natūriniu ūkiu besiverčiantis ūkininkas lauką aria tam. kad patenkintų bulvių auginimo poreikį. Bulves augina, kad patenkintų maisto poreikį. Kai savo užau¬gintas bulves ūkininkas naudoja pats, kad patenkintų savo maisto bei gyvulių šėri¬mo poreikius, tai jo užaugintos bulvės yra tik gaminys, tačiau nėra
prekė.

Gaminys tai žmogaus fizinio ar protinio darbo rezultatas, skirtas asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti arba parduoti rinkoje.

Taigi gaminys nebūtinai visada yra ir prekė. Tačiau negalime nuošalyje palikti klausimo: ar visos prekės yra gaminiai? Rinkoje galima aptikti ir tokių prekių kurios tarsi ir nėra žmogaus gamybos rezultatas. Dažniausiai toks įspūdis gali kalbant apie žemės ūkio arba tiesiog miškuose, vandenyse, žemės gelmėse randamas ir rinkoje parduodamas prekes. Ar dera vadinti gaminiais grybus, uogas, elnio ragus, jūros dugne randamus perlus, deimantų ar aukso grynuolius bei kitus gamtoje aptinkamus ir rinkoje prekėmis paverčiamus daiktus? Atsakant į šį klausimą reikia įvertinti dvi aplinkybes.

Pirma, minėti grybai, uogos, elnio ragai ir kita į rinką pateko žmonių darbo ir pastangų dėka. Vadinasi, kažkas suprato, kad šie daiktai tenkinti žmonių poreikius ir dėl to ėmėsi darbo ir pastangų jų rasti, paimti teikti rinkai. Taip buvo gaminama paslauga, sudariusi galimybe tenkinti šių įsigijimo poreikį. Kita vertus, žemėje jau labai nelengva aptikti vietų, kurios vienaip ar kitaip nebūtų saugomos, globojamos ir kitaip reguliuojamos žmonių, kad tiesiogine veikla ir pastangomis. Dažnai jau ir grybavimas, ir uogavimas, ir medžioklė tvarkomi taip, kad išliktų priimtinas kiekis ir proporcijos gamtoje aptinkamos augalijos ir gyvūnijos. Taigi ir čia jau galime pastebėti gamybinės veiklos požymių.

Atsakyti į klausimą, kas yra prekė, nėra paprasta. Siaurąja prasme galėtume teigti kad prekė yra apčiuopiamų požymių rinkinys. Pasakę, jog prekiaujame avalyne, metalais, sporto reikmenimis, gėrimais, automobiliais, pasakome esminius dalykus. Tokia informacija jau nukreipia pirkėją, tačiau dar yra nepakankama sprendimui priimti.

Kai verslininkas ar pardavėjas ką nors parduoda, nėra taip paprasta ir lengva sakyti, ką iš tikrųjų jis parduoda. Tas kažkas, ką jis parduoda, yra labai svarbus ir esminis viso verslo klausimas, kurio supratimas ir pažinimas iš esmės ir nulemia sėkmę. Ar parduotuvėje „Pas Juozapą“ parduodamas butelis Kalnapilio alaus yra prasčiausiai tik alaus butelis? Kas parduodama akinių parduotuvėje prie Lukiškių aikštės? Ar tai tik akiniai vienokiuose ar kitokiuose rėmeliuose? Ką parduoda Lietuvos linijų kasos? Ar tai tik bilieto knygelė, įsėdimo talonas, pilotų ir stiuardesių darbas.

Trumpai galime sakyti, kad išvardytais atvejais parduodami ne tik paminėti dalykai, bet dar kažkas kita, kas yra daug svarbiau ir esmingiau. Iš tikrųjų ir duodamas poreikių tenkinimas. Alaus pirkėjas nori numalšinti savo troškulį H jo mėgstamu Kalnapilio alumi, ir, ko gero, išmėginti reklamoje girdėtą „Ieškok geriausio“ skonį. Akinių ieškantis žmogus sprendžia regėjimo pagerinimo problemą. Lėktuvo bilieto pirkėjui nerūpi, kaip sunkiai ir varginančiai dirba pilotai ir stiuardesės, jam labai reikia greitai ir tinkamu laiku nuskristi į Paryžių ar I,ondoną. Taigi pirkėjams pirmiausiai rūpi, kaip bus patenkintas jų poreikis ir ar jie už mokamą kainą gaus juos tenkinančią prekę. Prekę perkantis pirkėjas iš esmės perka pardavėjo siūlomą poreikio patenkinimą.

Pirkėjas, pirkdamas poreikio tenkinimą, gauna apibrėžtą jo kiekį. Tas kiekis turi prekės vieneto išraišką. Pavyzdžiui, viena 0,3 litro skardinė alaus, viena bandelė, vienas skrydis į Paryžių ir t.t.

Prekės vienetas – tai dydžiu, kaina, išvaizda apibrėžtas pardavimo vienetas.

Ir gamintojas ar prekybos tarpininkas, pirkdami prekes, domisi ne tiek, kaip jos buvo pagamintos, kiek tuo, kokį pelną nupirktas vienetas leis gauti toliau jį nau¬dojant kitų prekių gamyboje arba perparduodant.

Prieš pradėdamas kurti prekę gamintojas turi įvertinti tai, kad pirkėjas stengsis įvertinti visus jos naudingumo požymius. Dėl to prekei reikia stengtis suteikti kuo daugiau jos naudingumą palaikančių požymių. Prekės palaikymas yra visuma api¬pavidalinimo, kokybės, įpakavimo, garantijų, aptarnavimo požymių, leidžiančių ge¬riau tenkinti vartotojų poreikius ir parduoti prekę.

Prekės palaikymo požymiai yra trijų lygmenų: turinio, formos, viso gaminio. Pir¬majame lygmenyje reikia atsakyti į klausimus: kokių poreikių tenkinimui preke skirta ir ką vartotojas pirks. Prieš pradedami prekiauti alumi turime apsispręsti, ar varto¬tojui siūlysime tik alų, ar ir malonią aplinką, kurioje jis galės pasėdėti, pabendrauti su draugais, paklausyti muzikos. Nuo to, koks poreikių tenkinimo derinys bus pa¬rinktas, priklausys investicijos, kainos, reklama. Tikriesiems alaus mėgėjams galima įrengti aludę, kurioje bus siūloma tik alaus ir minimalios užkandos. Tokiai aludei įrengti pakaks paprastos patalpos su paprastais stalais ir suolais. Vadinasi, ir inves¬ticijų čia nereikės didelių. Tačiau išrankūs ir pasiturintys alaus mėgėjai greičiausiai pageidaus gražiai įrengto, puikiai aptarnaujamo, švarios aplinkos, didelio užkandos ir patiekalų pasirinkimo alaus restorano. Tokiam poreikiui tenkinti reikės kur kas daugiau investicijų ir pastangų.

Prekės sumanymas yra pirminis ir svarbiausias jos kūrimo etapas, nulemiantis gaminio turinį

Poreikių tenkinimą perkantys pirkėjai nebūna abejingi prekės kokybei. Marke¬tingo požiūriu prekės kokybė reiškia jos gebėjimą tenkinti pirkėjų norus ir reik¬mes.
telefoną ketinantis pirkti klientas įvertins tai, ar visoje Lie¬tuvos teritorijoje perkamas telefonas leis naudotis ryšiu, kokių kokybinių privalu¬mų konkuruojančios įmonės gali suteikti naudojantis šios rūšies telefonu užsienyje.

Prekės yra ne vien fiziniai daiktai, bet ir paslaugos. Rinkoje tiek daiktinę, mato¬mą ir apčiuopiamą išraišką, tiek ir paslaugos ar idėjos išraišką turinčios prekės yra skirtos poreikiams tenkinti. Jos gali būti siūlomos pirkėjų dėmesiui, pirkimui vartojimui ar naudojimui. Taigi prekės apibrėžimas ir pavadinimas vienodai tai apčiuopiamiems gaminiams, tiek ir paslaugoms ar idėjoms. Nors kasdieninė lietuvių kalboje daugiau prigijo posakis prekės ir paslaugos ir tuo tarsi lyg ir skiriamos prekės ir paslaugos terminų reikšmės.

Paslaugų išskirtinumą lemia tai, kad daugeliu atvejų paslaugos nėra apčiuopiami ir matomi daiktai, jų negalima sandėliuoti ir išdėstyti lentynose ar ant prekystalių

Paslauga yra prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu.

Daiktinės prekes paprastai yra gaminamos įmonėse, sandėliuojamos, kuri saugomos ir paskui parduodamos. Kitaip yra su paslaugomis. Dažnai jas parduodamos dar prieš gamybą. Neįmanoma kokį nors paslaugos veiksmą atlikti ir padėti ant lentynos, transportuoti. Dėl šios priežasties gali būti situacijų, kai būna sunku balansuoti paslaugos pasiūlą ir paklausą. Nors kai kurių išimčių čia galima rasti. Pavyzdžiui, kai laikrodininkas, priimdamas sugedusį laikrodį iš kliento, čia pat jam siūlo už atitinkamą kainą kitą tokios pat markės jau sutaisytą laikrodį, galima pripažinti, kad ir paslaugą kai kuriais atvejais ir sandėliuoti ir transportuoti. Arba pavyzdys su mobiliojo ryšio telefonais. Ankščiau klientas telefoninio ryšio paslaugos ieškodavo ten, kur buvo vielinis telefonas. Dabar mobiliojo ryšio telefonas leidžia analogiška paslauga naudotis bet kurioje kliento buvimo vietoje (suprantama, kuri yra mobilaus ryšio zonoje. Daiktines prekes galima gaminti toli nuo jų vartotojo. Paslaugos dauguma atveju yra gaminamos ir teikiamos dalyvaujant pačiam vartotojui. Dėl tos priežasties paslaugos negali būti transportuojamos, jas tenka teikti ten, kur yra vartotojai. Ši aplinkybė verčia kurti daugiau paslaugos punktų, pirkti ar nuomoti patalpas įrengimų komplektus, komplektuoti personalą, dėl ko didėja paslaugų kaštai ir kainos. JAV investavimo konsultacinė kompanija Merrill Lynch visame pasaulyje investavimo patarimų paslaugas. Tokią paslaugą pigiau galima būtų teikti centre, tarkime, Niujorke. Tačiau kompanija, norėdama sudaryti patogesnes galimybes klientams naudotis jos paslaugomis, savo įstaigas išdėstė daugelyje punktų, esančių ir kitose šalyse. Kompanijos vadovai žino, kad daugelis klientų daugiau linkę savo pinigų investavimo klausimus aptarti asmeniškai bendraujant su akcijų brokeriais.

Ne visada rinkai siūloma tik daiktinės arba tik paslaugos pavidalo prekes. Praktikoje dažnai sutinkama ir tarpinių variantų, kai prekė turi ir daiktinio gaminio ir paslaugos bruožų. Tokia prekės ir paslaugos kombinacija dažnai padeda geriau įgyvendinti verslo marketingo ideologiją, kad geriau būtų patenkinti kliento poreikiai 7.2 paveiksle parodyta, kaip prekės sudėtis gali keistis nuo 100 procentų materialaus turinio, pavyzdžiui, dažai, muilas, lentos, iki 100 procentų paslaugos, .pavyzdžiu, pašto paslaugos, kirpimas, konsultavimas, turinio. Galimi ir tarpiniai variantai tai, pavyzdžiui, restorano maistas, automobilio taisymas ir pan.

Nors gaminys gali turėti įvairių paslaugų, daiktinių prekės ar jų junginio savybių, verslininkas turi galvoti apie prekę kaip vieningą savybių visumą ir pirmiausia apie tai, kaip, kokius ir kokių gyventojų grupių norus ir poreikius ši prekė tenkinti skirta. Marketingo vadovui svarbu išsiaiškinti, kaip visas prekės savybių rinkinys yra suderintas ir kaip atitinka visą verslo strategiją. Jeigu visų pageidaujamų savybių negalima sutalpinti viename gaminyje, tai gal naudingiau būtų gaminti ir įteikti rinkai keletą vienas kitą papildančių prekių? Tada įmonei reikia spręsti prekių asortimento ir prekių linijų klausimus.

Prekės sluoksniai

Labai nedaugelis prekių turi vien apčiuopiamų savybių. Beveik visuomet prekėje slypi ir kitų, vieno protu suvokiamų dalykų. Dėl to įprasta skirti lyg ir kelis prekės „sluoksnius“:

*Pirminė prekė; *Apčiuopiama prekė; *Išplėstinė prekė.

Pirminė prekė – tai pačios pagrindinės prekės savybės, atspindinčios prekės paskirtį. Šaldytuvas padeda ilgiau išsaugoti nesugedusį maistą, automobilis – nuvažiuoti į kitą vietovę, sultys – numalšinti troškulį. Visos konkrečios prekės savybės derinamos prie šio pagrindinio tikslo, esmės.

Apčiuopiama prekė – tai viskas, ką apie ją galima sužinoti jutimo organais: forma, svoris, spalva, kvapas, techninės charakteristikos. Nuo šių savybių priklauso, kiek gera yra pirminė prekė, kaip pajėgia patenkinti poreikius. Keičiant apčiuopiamos prekės savybes, galima priartėti ar nutolti nuo šio tikslo.

Išplėstinė prekė – tai jau ne vien pastebimos, bet ir protu suvokiamos savybės. Šiai prekei priskiriamos savybės, kurių vizualiai pastebėti neįmanoma, tačiau kaip tik jos dažnai nulemia prekės savitumą ir išskirtinumą. Būtent jomis (įvaizdžiu, garantijomis ir pan.)
dažnai pagrindžia savo pasirinkimą pirkti vieną ar kitą iš konkuruojančių prekių.

Prekių klasifikacija

Tradiciškai prekės skirstomos pagal jų apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą ar naudojimą. Apžvelgsiu kai kuriuos prekių grupavimo pagal jų pirkimą ir naudojimą būdus.

Daiktinės prekės Turi matomą ir pačiuopiamą pavidalą.

Vartojimo prekės Skirtos asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Vienkartinio vartojimo Suvartojamos per vieną kartą (pvz., maistas, dažai).

Viešo naudojimo Negali būti naudojamos tik vieno asmens. Tie, kurie nenori mokėti kainos už prekės naudojimą, negali būti išskirti iš jos naudotojų. Šias prekes siūlo visuomeninio ir privataus ūkio įmonės (pvz., gatvių valymas, apšvietimas).

Nominalios Pinigai arba teisė į juos leidžia įsigyti kitų norimų prekių.

Vienarūšės Laikomos vienodomis (pvz., degtukai).

Pakeičiamos Gali viena kitą pakeisti (pvz., dešra arba sūris sumuštiniams).

ir nematerialios prekės bei paslaugos Neturi daiktinio pavidalo, nesandėliuojamos ir netransportuojamos (konsultacijos, idėjos, patentai, teisės).

ir gamybinės paskirties prekės Skirtos kitų daiktinių prekių ar paslaugų gamybai.

ir naudojimo prekės Skirtos daugkartiniam naudojimui (pvz., gręžimo mašinos, spausdintuvai).

ir asmeninio naudojimo prekės Gali būti naudojamos tik vieno asmens. Tie, kurie už prekės naudojimą mokėti nenori, gali būti išskirti iš jos naudotojų. Šias prekes dažniausiai gamina verslo įmonės (pvz., batai, akiniai).

ir realios prekės Visos kitos prekės.

ir įvairiarūšės prekės Laikomos įvairiarūšėmis (pvz., automobiliai).

ir viena kitą papildančios prekės Be kitos prekės yra bevertės (pvz., žiebtuvėlis be baterijų, motociklas be benzino.

Bene labiausiai paplitęs prekių skirstymas į dvi grupes: vartojimo prekes ir gamybinės paskirties prekes.

2.1 Vartojimo prekių klasifikavimas

Be jau minėtų klasifikavimo būdų, pagal pasirinkimą ir pirkimą vartojimo prekės dai¬gai i būti skirstomos į šias grupes:

*Kasdienės paklausos prekės;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2784 žodžiai iš 9271 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.