Prekių ženklai
5 (100%) 1 vote

Prekių ženklai

PREKIŲ ŽENKLAI (TRADE MARKS)1. Prekių ženklai – kas tai?

2. Netradiciniai prekių ženklai

3. Istorijos pėdsakais

4. Ką reiškia: Ф, SM, Т ?

5. Prekių klasifikacija prekių ženklams registruoti

6. Registracija ir įkainiai

7. Statistika

Išvados

Šiame darbe pateikiama informacija, kurią rasti specialiai tuo nesidominčiam žmogui sudėtinga. Todėl čia tik trumpai apžvelgiami esminiai prekių ženklų ypatumai, jų žymėjimas, registravimo tvarka, įkainiai. Šiame darbe ypatingas dėmesys skiriamas netradiciniams prekių ženklams.

1. Prekių ženklai – kas tai?

Mūsų visuomenėje, esant didžiuliams informacijos srautams darosi vis sudėtingiau viską žinoti ir pažinti, todėl kaip vartotojai vis labiau linkstame vartoti apibrėžtą ir įrėmintą informaciją, kurią dažnai gauname vienokia ar kitokia forma – ženklų pavidalu. Todėl, šiandieną daugelis iš mūsų dažnai yra tik inertiški ženklų vartotojai, nesigilinantys į produkto ar paslaugos esmę.

Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, darosi svarbu apibrėžti prekių ženklą, nubrėžti jo vartojimo ar pateikimo visuomenei ribas, užtikrinti patikimumą ir suverenumą, pagaliau nustatyti ženklo savininką. Šią situaciją šiandieną mums padeda valdyti prekių ženklų įstatymai.

Pateikiu prekių ženklo apibrėžimo lietuviškąją versiją, naudojamą LR prekių ženklų registracijos įstatyme (tarptautinės versijos skiriasi ne daug).u PREKIŲ ŽENKLAS – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai.

Ženklą sudarantys žymenys

1. Žodžiai, asmenų pavardės, vardai, meniniai pseudonimai, firmų vardai, šūkiai,

Pvz.: Mano namas-žodžiais pavadintas žurnalas, Opel-asmens pavarde pavadinti automobiliai, T-Market – firmos-tinklo pavadinimu pavadintos prekės.

2. Raidės, skaitmenys,

Pvz.: BMW- Vokietijoje esanti Bavarijos automobilių gamyklos sutrumpintas pavadinimu žymimi BMW markės automobiliai, 1,2,3 – žymimos Statoil kompanijai priklausančios automatinės degalinės.

3. Piešiniai, emblemos,

Pvz.: Automobilius Ferarri žymi žirgo galva,

4. Erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų pakuotė)

Pvz.: Coca-cola turi užsiregistravusi atatinkamos formos buteli kaip prekybinį ženklą.

5. Spalvos ar spalvų derinys, jų kompozicija

Pvz.: UPS kompanija užsiregistravusi ruda spalvą paslaugų klasėje.2. Netradiciniai prekių ženklai

Taigi, kas yra tie netradiciniai prekių ženklai? Mes visi įpratę manyti, kad prekių ženklas yra būtinai koks nors prekės pavadinimas, užrašas, toks kaip Nike ar Coca-Cola, na dar ženklu gali būti paveikslėlis, koks nors simbolis, kaip Audi keturi sunerti žiedai. Tačiau tikrai nėra įprasta laikyti prekių ženklais tokius simbolius kaip pavienė spalva, spalva pati savaime, be jokios formos ar piešinio, arba netgi pojūčius, tokius kaip melodija, kvapas, gal netgi skonis ar tekstūros pajutimas. O tai būtent ir yra netradiciniai prekių ženklai.

Pati tradiciškiausia, jei taip galima pasakyti, iš visų netradicinių ženklų tikriausiai yra spalva. Spalvos, kaip prekių ženklo, naudojimas yra ypač naudingos tose teritorijose kur tradiciniai ženklai vidutiniam vartotojui yra menkai suprantami, pvz. mažo raštingumo kraštuose. Gamintojams spalvos itin svarbios ir dėl to, kad jos yra greičiau suvokiamos nei žodiniai užrašai. Spalva yra maždaug 200 kartų greičiau suvokiama negu tekstas ir paveikslai, todėl tinkamai susiejus spalvą su tam tikra preke net probėgšmais jos pastebėjimas asocijuosis su ta preke ir skatina vartotojus jos įsigyti. Kaip pavyzdį galiu pateikti tarkim Statoil degalines. Kai važiuojate mašina iš tolo dar nematote užrašo, bet geltonai-mėlynos spalvos kombinacija leidžia spėti, kad ten tikriausiai Statoil. Taigi nėra nuostabus daugelio pasaulio šalių gamintojų siekis įgyti išskirtines teises ir apsaugoti savo sukurtą ir įdiegtą į rinką, kaip atitinkamos prekės skiriamąjį elementą, tam tikrą spalvą.

Tačiau norint registruoti spalvą kaip prekių ženklą, neužtenka tik sugalvoti: “ai nuo šiol mano prekių ženklu bus žalia spalva”. Dauguma vartotojų pamatę Jūsų prekę galvos, kad čia paprasčiausias žalias įpakavimas ar sienų dažai ir nieko daugiau. Jūsų spalva pirmiausia turi atlikti prekių ženklo funkciją, t.y. informuoti vartotoją apie prekių kilmės šaltinį. Taip pat ji turi atitikti ir kitus reikalavimus prekių ženklui, tokius kaip turėti skiriamąjį požymį. LR Prekių ženklų įstatymas, kaip ir daugelio užsienio šalių įstatymai taiko tokias sąlygas registruojamai spalvai – ji turi įgyti antrinę reikšmę ir nebūti funkcionali.

Antrinės reikšmės sąvoka ir kriterijai yra kilę iš JAV prekių ženklų teisės. Ženklo įgyta antrinė reikšmė reiškia, kad vartotojai ženklą, tarkim spalvą, pradeda suvokti ne paprasčiausia, tradicine jo reikšme, o kaip žymenį nurodantį prekių kilmę, indikuojantį, kad juo pažymėtos prekės yra atitinkamos rūšies ar atitinkamo gamintojo. Prieš įgydamas antrinę reikšmę žymuo daugelio vartotojų yra suvokiamas ir suprantamas jo kasdiene, visų įprastai vartojama reikšme. Jei tai žodinis žymuo jis suprantamas paprasčiausia žodynine jo
reikšme, jei spalva, ji suvokiama tik kaip spalva ir niekas daugiau. Bet ilgą laiką tokiu ženklu žymint tam tikras prekes vartotojai atitinkamą žymenį pradeda asocijuoti su tomis prekėmis ir priklausomai nuo jų žinomumo, apyvartos, reklamos intensyvumo ir kitų faktorių, ilgainiui išgirdę ar pamatę tokį žymenį pirmiausiai jį susieja su tam tikromis prekėmis, o ne su tradicine tokio žymens reikšme. Tokiu atveju teigiama, kad žymuo įgijo antrinę reikšmę – be savo įprastos prasmės jis tapo suvokiamas ir kaip prekių ženklas. Kaip pavyzdį galima pateikti gerai žinomą prekių ženklą “Mars”. Tie kas jau išalko greičiausiai pagalvojo apie šokoladinį batonėlį ir tik retas astronomijos mėgėjas pamanė, kad kalbu apie planetą. Tai ir parodo, kad žodis Mars įgijo antrinę reikšmę. Tokiu pat būdu galima įdiegti antrinę reikšmę ir spalvai.

Vienas iš pavyzdžių gali būti MILKA šokolado prekių ženklas, kurį sudaro išskirtinai alyvinė spalva (tarptautinės Reg. Nr. 644464). Jei pamenate dabar jau retai rodomą MILKA reklamą joje net karvės buvo alyvinės. Ši spalva, bent jau užsienyje, yra taip aktyviai reklamuojama, kad Bavarijos vaikų darželiuose išdalinus karvių plakatus spalvojimui kas trečias vaikas karves nuspalvino alyvine spalva. Toks intensyvus spalvos ir ja pažymėtų produktų populiarinimas stipriai vartotojų sąmonėje įtvirtina asociacijas ir kitą kartą rinkdamasis prekes jis gali savo pasirinkimą paremti vien tik pastebėta spalva, net nepažiūrėjęs į užrašą.

Kitas reikalavimas pavienei spalvai, kad ji galėtų būti prekių ženklu yra reikalavimas nebūti funkcionaliai. Funkcionalumas egzistuoja tuo atveju, jei spalva yra tokia ypatinga lyginant su galimomis alternatyvomis, kad suteikus jai apsaugą, kitų gamintojų galimybės efektyviai konkuruoti smarkiai sumažėtų. Norint nustatyti ar žymuo yra funkcionalus reikia nustatyti ar suteikus jam, kaip prekių ženklui apsaugą, jo savininkas neįgis aiškaus pranašumo konkurencinėje kovoje būtent ir tik dėl to žymens naudojimo ir uždraudimo jį naudoti kitiems, o ne dėl jo gaminamos produkcijos ypatybių, kokybės ir kitų charakteristikų. Funkcionalus yra toks žymuo, kurį turi kopijuoti ir kiti gamintojai, kad galėtų deramai konkuruoti. Funkcionaliomis gali būti laikomos pavyzdžiui žydra spalva azoto trąšoms žymėti, nes mokslo sferoje ši spalva naudojama azotui žymėti arba raudona spalva gesintuvams žymėti, nes raudona yra labai ryški ir greitai pastebima spalva ir pan. Reikia pastebėti, kad funkcionalumo klausimas turi būti sprendžiamas net jei spalva įgijo antrinę reikšmę ir padeda išskirti tam tikro gamintojo prekes iš kitų tarpo (tarkim ilgą laiką toje sferoje nebuvo konkurencijos), nes bet kuriuo atveju funkcionali spalva turi būti palikta “laisva” naudoti kiekvienam gamintojui, nes kitaip būtų ribojama konkurencija.

Taigi, kaip matome spalva, skirtingai nei kiti įprasti žymenys, turi peržengti nemažus barjerus, kad būtų pripažinta ir registruota prekių ženklu. Ir tik neseniai daugelis valstybių pakeitė nuo seno nusistovėjusias taisykles ir jomis paremtą praktiką ir pradėjo registruoti spalvas kaip savarankiškus prekių ženklus. Pavyzdžiui Lietuvoje jau apie dešimtmetį įstatymai numato galimybę registruoti spalvą, tačiau pirma pavienė spalva buvo registruota tik 2001m. liepą – tai UPS siuntų gabenimo paslaugoms žymėti skirta ruda spalva. Taip pat yra registruota dviejų spalvų žalia-balta kombinacija – tikriausiai atspėjote, tai Žalgirio klubo spalvos. Tačiau nereikia galvoti, kad mes velkamės bendrai tendencija iš paskos, pavyzdžiui Kanadoje irgi tik šįmet buvo registruota pirma spalva, yra tik trys spalvos registruotos kaip Europos Bendrijos prekių ženklai. Taigi, čia tik kylanti mada ir net neaišku ar ji įsitvirtins. Neseniai Danijos teismas kreipėsi į Europos teisingumo teismą su prašymu išaiškinti kada ir kaip jei iš vis spalva gali įgyti skiriamąjį požymį ir būti registruojama. Sprendimas, kuris turėtų būti gal tik po metų, ir apspręs tolesnį spalvų kaip prekių ženklų likimą.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1412 žodžiai iš 4180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.