Prekybos įmonės vadyba
5 (100%) 1 vote

Prekybos įmonės vadyba

VTURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………..…3

1. PREKYBOS ĮMONĖ. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLAI……………………………………..4

1.1. PREKYBOS ĮMONĖ KAIP SISTEMA, ORGANIZACIJA, INSTITUCIJA……….…4

1.2. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLAI………………………………………………….………6

1.3. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA…………………….………….7

2. PREKYBOS ĮMONĖS VADYBA………………………………………………….…………11

2.1. PREKYBOS ĮMONĖS VADYBA. VADYBOS SUBJEKTAS, OBJEKTAS, PRODUKTAS………………………………………………………………………………11

2.2. VADYBA – MOKSLAS AR MENAS ?………………………………………………….12

2.3. PREKYBOS ĮMONĖS STRATEGINĖ VADYBA…………………………….………14

2.4. STRATEGINIS PLANAVIMAS……………………………………………….……..…17

2.5. PREKYBOS ĮMONĖS OPERATYVINĖ VADYBA………………………………….18

2.6. OPERATYVINIS PLANAVIMAS…………………………………………….…………20

2.7. PREKYBOS ĮMONĖS VADYBOS ORGANIZACIJA IR KONTROLĖ……………21

2.8. PREKYBOS ĮMONĖS PLANAVIMO ORGANIZACIJA IR REIKŠMĖ…….……..23

2.9. PREKYBINĖS VEIKLOS VADYBOS POLITIKA……………………….………..….25

2.10. ĮTAKOJIMAS Į PREKYBOS ĮMONĖS VADYBOS TURINĮ………………………26

2.11. PAGRINDINĖS GAIRĖS PREKYBOS ĮMONĖS VADYBOJE……………………27

2.12. PLANAVIMO REIKŠMĖ VADYBOS PROCESE……………………………………………..30

IŠVADOS…………………………………………………………………………………….…….33

LITERATŪRA…………………………………………………………………………….………34

ĮVADAS

Klestinčioje visuomenėje svarbiausia ekonominės veiklos grandis yra įmonė. Todėl kiekvienos įmonės , tame tarpe ir prekybos įmonės veiklą reikia tvarkyti taip, kad iš jos kuo daugiau turėtų tiek tie, kurie tiesiogiai susiję su pačia įmone, tiek visuomenė. Todėl neišviangiamai būtina išmanyti vadybos reikalus.

Vadybos mokslas supažindina su veiksmingomis organizacijų valdymo kryptimis ir metodais, naudojamais siekiant sparčiai prisitaikyti prie kintančios aplinkos bei sušvelninti nenumatytų įvykių, netinkamų valdymo sprendimų padarinius, siekiant užsibrėžto tikslo.

Todėl prekybos įmonės tikslų nustatymas ir žinojimas – įmonės likimą sąlygojantis veiksnys, ypač reikšminga sekmingos jos veiklos sąlyga.

Planavimas naudingas ir reikalingas, nes veiklos strategijos numatymas panaikina neapibrėžtumą ir sumažina riziką. Užsiimant veikla rinkos sąlygomis nepakanka pasikliauti tik nuojauta arba prielaida, kad nepasisekti negali. Rizikos suvokimas, jos numatymas ir įvertinimas leidžia numatyti veiksmus ir poelgius nepalankiausiais atvejais.

Šiame darbe bus nagrinėjami prekybos įmonės tikslai iš vadybai aktualios pusės; prekybos įmonės strateginė ir operatyvinė vadyba, planavimo reikšmė bei būdai prekybos įmonėje.

1. PREKYBOS ĮMONĖ. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLAI

1.1. PREKYBOS ĮMONĖ KAIP SISTEMA, ORGANIZACIJA, INSTITUCIJA

Tarptautinių žodžių žodyne galima rasti daug “sistemą” apibūdinančių reikšmių.Gr. “systema” – sandara, junginys. Iš jų visų paminėtina, kad sistema – organizaciškai sujungtų ūkinių vienetų ir įstaigų visuma. Įmonė turi visus sistemai būdingus požymius: tikslą, sandaros elementus, elementų ryšį veiksme, didesnę reikšmę negu elementų suma ir t.t.

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas įmonę apibūdina kaip ūkinį vienetą, įsteigtą įstatymų nustatyta tvarka, turintį firmos vardą, vykdantį tam tikrą komercinę–ūkinę veiklą. Pabrėžiama, kad įmonę sudaro medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.Prekybos įmonė yra viena iš galimų ūkyje įmonių rūšių.

Antroji pavadinime panaudota samprata – “organizacija”. Tarptautinių žodžių žodyne sakoma, kad organizacija (nuo pranc. organisation – graik. organizo = sutvarkau, surengiu) reiškia (1) kieno nors struktūrą, sandarą, sistemą, (2) žmonių kolektyvą, susidariusį ar sudarytą tam tikrai veiklai ar darbui, dažniausiai turintį atskirą turtą ir valdymo organus.

Prekybos įmonė steigiama žmogaus ar žmonių grupės. Ji steigiama veiklai. Turi pagrindinį tikslą – gauti pelną. Tai įmonė pasiekia tik vykdydama užsibrėžtą ūkinę veiklą, t.y. pirkdama ir parduodama prekes. Pelnas – tai skirtumas tarp gautų veiklos pajamų ir veiklos sąnaudų (kaštų). Prekybos įmonės veiklos užtikrinime dalyvauja visi jos pagrindiniai veiksniai: žmonės, prekės, veiklos priemonės, avansuotas kapitalas.

Trečioji paminėtoji samprata – “institucija”. Tarptautinių žodžių žodyne šis žodis aiškinamas taip: “Institucija (lot. institutio = nustatymas sutvarkymas) (1) visuomeninė įstaiga, (2) žmonių susivienijimas tam tikro tikslo siekti, (3) nusistojusi visuomeninio santykiavimo forma.”

Prekybos įmonę (o taip pat jos atskirus padalinius) kaip instituciją apibūdiname pirmiausiai dėl jos
legalios, įstatymais numatytos ir palaikomos veiklos.

Taigi į prekybą visumoje ir į prekybos įmones paėmus atskirai galima žvelgi visų trijų, ankščiau paminėtų, sampratų prasmėmis. Prekyba tai verslas. Verslo vykdymui steigiamos įmonės. Jas steigia atskiri žmonės ar žmonių grupės. Kiekviena prekybos įmonė turi savininką (savininkus).

Jais gali būti:

• vienas ar keli fiziniai asmenys, įsteigę individualią prekybos įmonę;

• grupė fizinių ar fizinių ir juridinių asmenų, įsteigę ir valdantys ūkinės bendrijos turtą;

• vienas ar tam tikras skaičius akcininkų, valdantys įstatymų numatyta tvarka akcinę įmonę ( AB ar UAB) ;

• valstybės (municipalinės) institucijos, įsteigusios ir valdančios valstybinę įmonę;

• grupė fizinių ar fizinių ir juridinių asmenų, sukūrusių ir valdančių kooperatinę įmonę (kooperatyvą).

Savininkas (savininkai) įmonę valdo nuosavybės teise. Vadovauti įmonei gali pats asmeniškai, per savo įgaliotinį arba samdytą įmonės vadovą. Įmonėje vadybinius veiksmus taip pat gali vykdyti pats asmeniškai, per savo įgaliotinius ar samdomus darbuotojus (vadybininkus).

Įmonė steigiama su aiškiai numatomu tikslu. Tą tikslą galima pasiekti tik tam tikra veikla, kuri įgauna tęstiną pobūdį. Į veiklą įtraukiami dažnai nemaži žmonių kolektyvai. Įmonės steigėjams įmonė tampa instrumentas užsibrėžtų tikslų pasiekimui. Tikslų pasiekimo veikla valdoma. Valdymas pagrįstas nuosavybės teise, kuri duoda galimybę įmonėje dirbančius darbuotojus suskirstyti į vadovus ir pavaldinius.

Kiekvienos verslo įmonės pradiniu tašku yra jos steigimo idėja. Toliau ji plėtojama, dokumentuojama, galimai formalizuojama.Visumoje įmonės įkūrimui reikia nemažai pastangų. Tai gan darbo imlus procesas. Jo metu turi būti atsakyta ir pagrįsta:

• Idėja (iš ko ir dėl ko ji kilo, apskaičiavimais patikrinti ar ji gyvenimiška, kiek jos įgyvendinimas kainuos, kas mūsų prekes ar paslaugas pirks, kiek tokių pirkėjų potencialiai galės būti, kodėl pas mus pirks, kiek už prekes ir paslaugas mokės, kokia bus visumoje laukiama apyvarta, kokios potencialiai galimos idėjos įgyvendinimo pajamos, kiek kapitalo idėjos įgyvendinimo pradžiai reikės investuoti).

• Sėkmingos idėjos įgyvendinimo pradžios reikalavimai (kokį produktą ar produktus įmonės patieks rinkai aplamai ir klientų grupėms atskirai paėmus, kokį patyrimą jau idėjos autorius turi verslo organizavime, kokią rinkos poziciją (sektorių) pasirenkame pradžiai ir artimiausiai veiklos plėtrai, kokius savus išteklius turime, kas bus pirmieji klientai, kaip numatoma nustatyti ryšius su aplinka, kiek idėjos įgyvendinime turi sėkmės (laimės) momentas).

• Kokius ryšius idėjos autorius jau turi, pagalba ar dalyvavimas kitų verslininkų, pagrindinio personalo sutelkimo galimybės, vidaus ir užsienio kontraktų prielaidos, ryšių su bankais prielaidos, tiekėjai ir produkto gamintojai.

• Įmonės steigimo mechanika (įmonės teisinės rūšies pasirinkimas, vietovės ir būstinės pasirinkimas, įmonės pavadinimo pasirinkimas, įmonės registracija, leidimų veiklai gavimas, organizacinės sistemos paruošimas (buhalterinė sistema, finansų sistema, susirašinėjimas ir t.t.), atstovavimo dokumentų paruošimas (firminis ženklas, firminis blankas, vizitinės kortelės), draudimų įforminimas, pradinių mokesčių įmokėjimas).

Dauguma iš tų reikalavimų atspindima įmonės steigėjo ar jo pavedimu parengtame verslo plane.Verslo plane stengiamasi, kad pateiktoji idėja būtų pilna, išsami, gerai apgalvota (atlaikytų įvairiapusę kritiką!), įvertinta ir suprantama galimiems partneriams ar investuotojams, būtų gyvenimiška (t.y. įgyvendinama), vykdymo metu pasiduotų tikrinimui (kontrolei) ir, reikalui esant, patikslinama. Ypač akcentuotini paskutiniai du reikalavimai. Taip jau pateikiami atsakymai į keletą klausimų: kur esame? kur norime nueiti? kaip verslo eigą finansuosime? kaip žinosime, kad idėja įgyvendinta?

1.2. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLAI

Prekybos įmonė visumoje pasižymi dviem požymiais: jos veikla orientuota į rinkos poreikius ir jos pagrindinis tikslas yra pelnas. Tie požymiai tarpusavyje labai tampriai siejami: neturinti rinkos pripažinimo įmonė – pasmerkta žuvimui, sėkmingai panaudojanti rinkos galimybes įmonė – gauna pakankamą savo plėtrai pelną.

Nors įmonė turi daug tikslų, tačiau privataus kapitalo įmonėse pelno siekimas vis tiek stovi pirmoje vietoje. Tai suprantama – kapitalas investuojamas tam, kad duotų pajamas. Kitaip neįsivaizduojama tokio investavimo prasmė. Pelno tikslas prekybos įmonėje yra tiek trumpalaikio termino, tiek ir ilgalaikio termino tikslas. Jis gali būti formuluojamas absoliučiais dydžiais (pelno sumos apibrėžimas tam tikrame laikotarpyje) arba santykyje su kitais dydžiais (pelno santykis su investuotu kapitalu).

Pelno tikslas ne visoms prekybos krypties įmonėms turi vienodą reikšmę. Kooperatyvuose pelno klausimai siejami su kooperatyvo narių gerovės klausimais. Visuomeninės krypties įmonės (municipalinės) taip pat siekia pelno, bet tas siekis nedominuoja. Joms pelnas reikalingas tolesnei veiklos plėtrai ir veiklos tobulinimui.

Taigi, prekybos įmonės tikslų priešakyje stovi pelnas. Toliau gali būti įvardinama visa eilė kitų
reikšmingų tikslų: prekių apyvarta, ūkiškumas, įmonės potencialo išsaugojimas ir plėtimas, likvidumo užtikrinimas, nepriklausomumas, socialiniai siekiai, požiūris į atvirumą, saugumas, socialinė atsakomybė prieš kolektyvą, rinkos dalies išlaikymas ir plėtimas, klientų aptarnavimo kokybės gerinimas, įmonės prestižo didėjimas ir t.t.

Apibendrinant tokias pradines nuomones, galima teigti, kad tikslai – bendrieji ir daliniai reikalavimai, kurie išreiškia įmonės perspektyvinio stovio norą ir įmonės kolektyvui keliamus siekius. Tai taip pat reiškia, kad įmonės tikslai sudaro sistemą, kurią analizuoti būtina pagal dvi problemines kryptis:

a) Sistemos tikslų elementai turi būti apibrėžti pagal turinį, apimtį, laiką, segmentinę priklausomybę.

b) Sistemos tikslų elementai turi būti susisteminti pagal apgalvotus kriterijus ir apimti tikslų pasiekimo galimybes taip, kad galima būtų sudaryti daugiareikšmę (pliuralistinę) tikslų sistemos schemą.

1.3. PREKYBOS ĮMONĖS TIKSLŲ CHARAKTERISTIKA

Prekybos įmonės prigimtinis orientavimas į tikslus matomas iš:

a) Įmonės teisinio apibrėžimo (įsteigtą ūkinei – komercinei veiklai, įmonę sudaro kompleksas teisių ir pareigų, tai asmenų ar grupių kapitalų junginys, turi teisę laisvai disponuoti savo turtu),

b) Įmonės registracijos tvarkos (nurodoma kas veiklą vykdys, kokia veikla vykdoma),

c) Įmonės institucinių dokumentų turinio (nurodoma kokia konkrečiai yra įmonė, kuo įmonė disponuoja, kokia veikla įmonė užsiima ir gali užsiimti, kokį bendrą tikslą įmonė sau kelia ir t.t.),

d) Įmonės veiklos turinio (veiklos vidinė organizacija, ryšiai su tiekėjais ir klientais, prekių pardavimo organizacija, kainų nustatymo tvarka, politika tiekėjų, klientų, konkurentų atžvilgiu ir t.t.).

Taigi, įmonės tikslus galime vertinti kaip kelrodį, kuriais įmonė pastoviai ar tam tikrais periodais orientuojasi, stengdamasi užtikrinti teigiamą tikslo ar tikslų rezultatą.

Kalbant apie prekybos įmonės tikslus, reikia pastebėti, kad atskirų tikslų supratimas gali būti labai nevienodas atskirose įmonėse. Vienaip į pelną žiūri įmonės savininkas (savininkai), kitaip – įmonės vadybininkai. Bendrumas tarp jų yra tik toks, kad investuotas kapitalas turi verslo procese dalyvauti ir duoti pelną. Kitaip įmonė praranda verslo prasmę. Įmonės savininkas (savininkai) nori kuo didesnio pelno, nes nuo to priklauso, pavyzdžiui, jų dividendai. Vadybininkai, žinoma, dės pastangas, kad pelnas būtų galimai didesnis, bet pelną vertina kaip svarbiausią, bet ne vienintelį tikslą, pelno gavimą sieja su kitų tikslų įgyvendinimu, nes visi įmonės tikslai susiję su įmonės veikla, įmonės veiklos momentai yra alternatyviniai ir pelnas čia yra kaip vertinimo rodiklis, pelnas yra prielaida toliau plėsti įmonės veiklą.

Į prekybos įmonę negalima žiūrėti abstrakčiai (t.y. įmonė ir viskas!). Tai didesnis ar mažesnis žmonių sambūris, sujungtas tam tikrų tikslų (bendro tikslo visuomenėje, įmonės pagrindinio tikslo, įmonėje esamų kolektyvo grupių tikslų, individualių darbuotojo tikslų) siekimui. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvieno iš tikslų atskirai pasiekti praktiškai neįmanoma, nekenkiant kitiems tikslams.

Įmonės tikslų žinojimas mus perkelia į ateitį. Taip atsiranda galimybė matyti bendras ir dalines problemas, numatyti ar bent apgalvoti kokiais keliais ir kokiais būdais tai įmanoma pasiekti bei kaip elgtis atsiradus trukdymams ar sunkumams. Receptų čia nėra. Bendroji teorija ir praktika duoda apibendrinimus ir pavyzdžius. Tai bendrumas, o kiekviena įmonė yra atskirybė, nes dviejų vienodų įmonių apskritai nėra.

Gyvenimo praktika reikalauja, kad įmonės kūrimo pradžia būtų aiškiai išdėstyta raštu. Toks išdėstymas dabartiniu metu paprastai vadinamas verslo planu. Jame, kaip taisyklė, dėmesys sutelktas į pagrindinį tikslą – kaip gauti pelną, nes nuo tokio tikslo apibūdinimo verslo planas bus priimtinas investitoriams, kreditoriams ir partneriams.

Tačiau, kaip minėta, įmonė turi daug tikslų, todėl jie yra įvairiai klasifikuojami.Taip tikslai gali būti grupuojami: pagal reikšmingumą (aukščiausieji tikslai, veiklos srities tikslai, tarpiniai tikslai, žemutinio lygio tikslai), pagal veikimo laiką (pastoviai veikiantieji, ilgalaikiai, metiniai, sezoniniai, trumpalaikiai).

Konkrečioje įmonės veiklos aplinkoje tikslai įgauna pakopiškumą. Kiekviena pakopa duoda du akcentus: tikslo pakopą ir programą tikslui pasiekti. Tai galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu, kuris būdingas prekybos įmonėms:

Einant tokia seka suformuluojami tikslai, kurie jau turi tiek norimą kryptį ar apimtį, tiek ir konkretaus vykdytojo adresą. Tai ypač svarbu įmonės vadybai, nes taip atsiranda reikiamų vadybai kontroliuojamų rodiklių paieška. Kiekvienai atskirai prekybos įmonei tai gali būti ir savita. Bendra, kad tuo būdu sukonkretinamos tikslų grupuotės. Jas galima taip apibūdinti:

a) Kiekiniai išreiškiami tikslai:

• pelno maksimumo nustatymas,

• rentabilumo maksimumo nustatymas,

• apyvartos maksimumo tikslas,

• rentabilumas siejant su apyvarta,

• pelno pakankamumas,

• išlaidų padengimas kaip tikslas

ir t.t.

b) Kokybinės išraiškos tikslai (t.y. neišmatuojami):

• rinkos
ngumų (galių) išnaudijimas,

• įmonės norų patenkinimas,

• iniciatyvos parodymas,

• įmonės įvaizdžio didinimas

ir t.t.

c) Būtini palydimieji tikslai (pastovūs):

• įmonės likvidumo išlaikymo tikslas,

• įmonės kapitalo išsaugojimo tikslas.

d) Sąlyginiai palydimieji tikslai (pastovūs):

• veiklos ūkiškumas (ekonomiškumas),

• veiklos produktyvumas.

e) Daliniai tikslai:

• subtikslai (pavyzdžiui, užsakymo dydžiai, optimalus sandėlių dydis, įmonės atsargų optimumas ir pan.),

• integraciniai tikslai (pavyzdžiui, steigėjų palaikymas, firmos vardo plėtra).

f) Kombinuoti tikslai (pavyzdžiui, restrikciniai t.y. apribojimų tikslai, paraleliniai tikslai).

Visumoje apibendrinant prekybos įmonės bendrąsias tikslų charakteristikas galima daryti tokias išvadas:

• Įmonės sėkmingas darbas ir vadyba galimas tik tuo atveju, jeigu aiškiai žinomi tikslai,

• Vadybinei kontrolei vykdyti reikia, kad tikslai būtų suformuluoti iki kiekybinės išraiškos,

• Vadyboje turi prasmę tik tokie tikslai, kurie atitinka kokią tai operaciją ar procesą,

• Vadyboje ypač svarbus tikslo siekimo laikas – kuo artimesnis tikslas, tuo jis daugiau mobilizuoja veiklai,

• Prekybos įmonė egzistuoja tik dėl to, kad rinkoje yra poreikis, jį įmonė stengiasi tenkinti. Pabrėžtina, kad įmonė neturi praleisti rinkos progos. Prarastą rinką sunku atgauti. Tačiau įmonė turi ir “siauras vietas”. Jų pašalinimas irgi yra tikslas,

• Tikslai konkretizuojami planuose (priemonių planuose) ar kitokiuose dokumentuose,

• Tarp tikslų gali būti prieštaravimų, bet jie neturi vesti prie konfliktų, t.y. turi būti laiku pašalinti.

2. PREKYBOS ĮMONĖS VADYBA

2.1. PREKYBOS ĮMONĖS VADYBA. VADYBOS SUBJEKTAS, OBJEKTAS, PRODUKTAS

Prekybos įmonės vadyba – tai nepertraukiamas tikslinis poveikis į įmonę visumoje ar atskiras jos dalis, siekiant veiklos procesų pastovumo, tobulinimo, pakeitimo.

Vadybos subjektas. Dažnai sakoma, kad tai įmonės administracija, valdymo organai. Tai ta dalis įmonės personalo, kuris užtikrina įmonės veiklos stebėjimą ir kontrolę, vykdo veiklos planavimą ir reguliavimą, t.y. vykdo vadybos funkcijas. Paprastai už įmonės veiklą atsako vienas asmuo. Jis turi būti kompetentingas. Į šią sampratą įeina ne vien žinios ir patirtis, bet ir įgaliojimų turėjimas. Jis daro sprendimus, kiti vykdo ir informuoja jį apie veiklos eigą ir rezultatus. Įmonės vadybinius uždavinius vadovas gali paskirstyti eilei asmenų ir suteikti jiems atitinkamus įgaliojimus. Tai nenuima nuo vadovo atsakomybės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2455 žodžiai iš 8106 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.