Prieskoninės daržovės
5 (100%) 1 vote

Prieskoninės daržovės

Kada žmogus pradėjo vartoti prieskonius, tiksliai nežinoma. Jau nuo neatmenamų laikų valgiams paskaninti vartojama įvairių prieskonių augalų žali ir džiovinti lapai, ūgliai, šaknys, sėklos. XIII-XV a., išsivysčius prekybai, iš Indijos ir kitų šalių į Europą buvo įvežama daug prieskonių, būtent mums gerai žinomi pipirai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, šafranas, imbieras ir kiti, kuriuos vartojame ir dabar. Dauguma jų plačiai vartojami mėsos, žuvies, daržovių, konservų pramonėje, dešrų gamyboje, konditerijoje, taip pat įvairiems gėrimams aromatizuoti. Kulinarijoje jie tinka gaminamų patiekalų skoniui pagerinti. Tačiau kai kurie įvežtiniai prieskoniai yra aštrūs ir, gausiau bei dažniau vartojami, sukelia skrandžio bei žarnyno sutrikimus.

Todėl valgius paskaninti Lietuvoje augančiais ar galinčiais augti prieskoniniais augalais, turinčiais daug vitaminų, naudingų organizmui mineralinių medžiagų (druskų) ir įvairių eterinių aliejų. Jie labai įvairūs, todėl patiekalams gali suteikti savitą kvapą, sužadinti apetitą ir pagerinti virškinimą. Be to, šie augalai vertinami ne kaip prieskoniniai, bet ir kaip gydomieji bei vitaminingieji. Dalis prieskoninių augalų kartu yra ir medingieji augalai, iš kurių bitės prineša daug medaus.

Prieskoniniai augalai skirstomi į vienmečius ir daugiamečius. Daugiamečiams prieskoniniams augalams sklypai parenkami daugiamečių daržovių lauke.

Prieskoninėms daržovėms netinka mėšlu patręšta dirva. Į patręštą mėšlu dirvą jie sėjami ar sodinami tik antraisiais arba trečiaisiais metais po patręšimo. Lapiniai prieskoniniai augalai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Sėkliniams prieskoniniams augalams duodama daugiau fosforo ir kalio. Beveik visos jos mėgsta šiltą ir saulėtą vietą.

Nuo seniausių laikų įvairių prieskoninių augalų (česnakų, svogūnų, krienų, garstyčių ir kt.) dedama į ilgesniam laikymui ruošiamą mėsą, sūdant, rauginant, marinuojant daržoves, sandėliuojant obuolius ar net daržoves, nes prieskoniai turi antimikrobinių savybių.

Ne visų preskoninių augalų yra vienodos fitoncidinės savybės. Pavyzdžiui, šviežia žuvis ilgiau išsilaiko, idėjus garstyčių, kiek trumpiau – česnako ir krienų. Geros antimikrobinės savybės būdingos svogūnams, česnakams, vienmetei paprikai, petražolių šaknims, anyžiams, kalendrai, dašiui, čiobrelio žolei, krapams, pipirmėtei, kadagio uogoms, vaistiniam yzopui, paprastojo raudonėlio žolei.

Prieskonių vartojimas bei mišinių sudarymas priklauso nuo turimos žaliavos, valgių gaminimo būdo ir, svarbiausia, nuo šeimininkės skonio bei patirties. Prieskoniai neturi nustelbti patiekalo skonio, bet jį išryškinti, padaryti malonesnį, nes verdami produktai netenka daugelio jiems būdingų kvapiųjų medžiagų. Be to, negalima pamiršti, kad prieskonius reikia vartoti labai mažais kiekiais. Didesnis prieskoninių augalų kiekis gali sumenkinti patiekalo skonį.

Ne visos augalo dalys turi prieskoninę vertę. Vienų augalų prieskoninė žaliava yra žolė (lapai, stiebai, žiedai) arba, kaip kvapiojo šalavijo, – vien žiedai, kitų – vaisiai bei sėklos ar požeminės augalo dalys: svogūnai, šakniagumbiai ir šakniastiebiai bei šaknys.

Vasarą geriau vartoti šviežią prieskoninę žolę, žiemą tinka ir džiovinta. Kad nepasikeistų prieskoninės savybės, svarbu tinkamai paruošti žaliavą žiemai. Daugumos prieskoninių augalų žaliavos vertė priklauso nuo malonaus kvapo eterinio aliejaus. Svarbu derlių nuimti kaip tik tuo laiku, kai lapuose bei kitose augalo dalyse susikaupia daugiausia eterinio aliejaus.

Džiovinimui preskoninių augalų žolę reikia pjauti butonizacijos ar žydėjimo pradžioje, nes ištirta, kad tuo metu jų lapuose bei žiedynuose susikaupia daugiausia eterinio aliejaus. Džiovinama gerai vėjo perpučiamoje vietoje. Jokiu būdu prieskoninių žolių negalima džiovinti orkaitėje arba saulėje. Ne visų prieskoninių augalų stiebai ir lapai tinka džiovinti, nes sudžiovinus nebelieka tų prieskoninių savybių kaip šviežių augalų.

Prieskoninių augalų šakniavaisiai, šakniastiebiai bei šaknys kasami vegetacijos pabaigoje (rugsėjo, spalio mėn.), nes tuo metu juose daugiau veikliųjų medžiagų. Nuo prieskoninių augalų iškastų šakniastiebių reikia nuvalyti žemesir, ilgai nemirkant, juos nuplauti. Po to apdžiovinti ir susmulkinti nerūdijančio plieno peiliu ant medinės lentelės. Susmulkinti šakniastiebiai bei šaknys po to džiovinami.

Prieskoninių augalų, kurių vartojami vaisiai bei sėklos (blakinės kalendros, paprastojo kmyno, baltosios garstyčios ir kt.), pribrendę vaisiai greitai byra, todėl augalus reikia pjauti, kai subręsta 60-65% vaisių. Nupjauti augalai surišami į ryšuliukus ir pakabinami pastogėje, kad baigtų bręsti kiti vaisiai. Po to jie nutrinami nuo stiebų ir paskleidžiami padžiūti. Vaisių ir sėklų ypač gerai išlieka prieskoninės savybės.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 731 žodžiai iš 1349 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.