Priklausomybė nuo narkotikų priežastys pasekmės gydymas ir reabilitacija
5 (100%) 1 vote

Priklausomybė nuo narkotikų priežastys pasekmės gydymas ir reabilitacija

PRIKLAUSOMYBĖ NUO NARKOTIKŲ. PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GYDYMAS IR REABILITACIJA.

PRIKLAUSOMYBĖ NUO NARKOTIKŲ. PRIEŽASTYS, PASEKMĖS, GYDYMAS IR REABILITACIJA

SANTRAUKA

Mūsų amžiui būdingi spartūs gyvenimo tempai, įvairios stresinės situacijos. Tai apsunkina žmonių bendravimą, formuoja abejingesnius tarpusavio santykius, todėl vis daugėja sergančių alkoholizmu, narkomanija, toksikomanija.

Narkomanija pasaulyje plinta lyg epidemija. Pasaulis dar nesugalvojo būdo, kaip sutramdyti šį monstrą. Neveiksminga, milijonus kainuojanti kova daugelyje valstybių tęsiasi jau dešimtmečius.

Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta 250-300 žmonių. Taigi „KOVA“ be pagalbos nepasibaiks.

Narkomanijos problemos neįmanoma išspęsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių (Bulotaitė L., narkotikai ir narkomanija. 2004).

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Abstinencijos požymiai- organizmo reakcija į narkotiko stygių. Fiziniai požymiai įvairūs: galvos skausmai, prakaitavimas, traukuliai, raumenų drebulys. Kartais tai baigiasi mirtimi. Psichologiškai jūs nuolat norite narkotiko: tai kartais dar sunkiau kęsti negu fizines kančias (Ganeri A., Narkotikai.1999).

Narkomanija- kai negalite atsisakyti narkotikų net ir labai norėdami (Bulotaitė L., Narkotikai ir narkomanija. 2004).

Piktnaudžiavimas narkotikais- kai koks nors narkotikas, pvz., heroinas, vartojamas ne tuo tikslu, kaip numatyta, arba kai jis skiriamas ne gydyti (Ganeri. A., Narkotikai.1999).

Pripratimas- kai organizmas taip pripranta prie narkotiko, kad, norėdami pajusti tokį pat poveikį, turite jo vartoti vis daugiau ir daugiau (Ganeri. A., Narkotikai.1999).

Priklausomybė- kai prie narkotiko priprantama ir protiškai, ir fiziškai. Norėdami normaliai gyventi, turite jį nuolat vartoti, kad nepradėtų kankinti abstinencija (Ganeri. A., Narkotikai.1999).

Reabilitacija – tai terminas, reiškiantis bet kokią kryptingą intervenciją, konsultaciją arba kitus veiksmus, gerinančius asmenų, turinčių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų, funkcionavimą. Bet kokiu atveju, reabilitacijos tikslas yra pozityvių įgūdžių ar nuostatų formavimas ar atstatymas, įgalinant asmenį pilnaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime( A. Kriščiūnas, R. Klimavičius ir kt., Reabilitacija, Kaunas.1996).

TYRIMO TIKSLAS: Išanalizuoti priklausomybės nuo narkotikų priežastis, pasėkmes, gydymą ir reabilitaciją.

TYRIMO OBJEKTAS: priklausomybės nuo narkotikų priežastys, pasekmės, gydymas ir reabilitacija.

TYRIMO UŽDAVINIAI:

1. Narkomanijos samprata ir priežastys;

2. Narkotikų rūšis;

3. Narkotinių medžiagų paplitimas Lietuvoje;

4. Psichosocialinė pagalba, prevencija priklausantiems nuo narkotikų.

TYRIMO METODAI:

• Mokslinės literatūros analizė;

• Statistinių duomenų analizė.

1. Narkomanijos samprata

Žodis „narkotikas“ gali turėti įvairias diferencijas ir naudojamas skirtingai; priklausomai nuo konteksto.

Mokslininkai tiriantys narkomanijos socialines problemas, linkę ieškoti kur kas siauresnio, narkotiko apibrėžimo. Jie , visų pirma, išskiria psichoaktyviąsias konkrečių narkotikų savybes ir žmogaus, naudojančio šias žalingas medžiagas, siekimą „patirti kaifą“, kas yra svarbiausiu nemedicininio narkotikų naudojimo tikslu.

Termino „narkotikas“ samprata, priklauso nuo visuomenėje susiklosčiusių papročių ir elgesio normų. Tačiau viena ir kita laikui bėgant keičiasi“. Su termino „narkomanija“ apibrėžimu, yra daug painiavos.

Pačia bendriausia prasme narkomanija – “ tai piknaudžiavimas narkotikais, t.y.ilgalaikis kokios nors psichiškai aktyvios medžiagos naudojimas, nepaisant su tuo kylančių rimtų problemų, pavyzdžiui, pablogėjančios sveikatos, sunkumų darbe ir moksle, susidūrimo su teisėtvarkos tarnybomis, socialinių ir ekonominių sunkumų “ (L. Bulotaitė, Narkotikai ir narkomanija,.2004).

Išanalizavus mokslinę literatūrą, galima teigti, jog narkomanijos problema vis dar sparčiai plintanti ir tik auganti, o ne mažėjanti.

1.1. Narkomanijos priežastys

Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti narkomanas. Kartais į šį liūną gali įtraukti bendraamžiai, bei mada kuri su laiku vis stipriau įtakoja žmonių gyvenimą. Galima sakyti, narkotikų vartojimą gali skatinti išgyvenimai, įvairūs sunkumai, net gi šeima.

Kokia yra svarbiausia narkomanijos priežastis? Deja net ir mokslininkai negali atsakyti tiksliai į ši klausimą. Negalime išskirti kurios nors vienos priežasties, nes polinkį į narkomaniją sąlygoja daugybė įvairių- biologinių, psichologinių ir socialinių priežasčių Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie dar kartą įrodo, kad narkomanija yra rimta liga (Žukauskas G., Abilitacija, stresas, reabilitacija. 1998).

Biologinės priežastys

Dėl tam tikrų įgimtų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių nervinio impulso perdavime galvos smegenyse,
kažkurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Nustatyta, kad priklausomybę narkotikams turintiems žmonėms būdinga:

• Neštumo patologija- toksikozė ir nėštumo metu motinos patirtos infekcinės ar lėtinės ligos.

• Komplikuotas gimdymas-patirta gimdymo trauma ar hipoksija.

• Lėtinės ar sunkios ligos vaikystėje- plaučių uždegimai, dažnos anginos, ar operacijos naudojant narkozę.

• Daugkartiniai galvos smegenų- sukelia fiziniai veiksniai ir apsinuodijimai.

• Psichinės ligos- – polinkis elgtis ne pagal įprastas visuomenės normas, tarp tėvų ar artimų giminaičių (Apie narkomaniją ir jos prevenciją. Rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003).

Psichologinės priežastys

Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Suvokus, kad gyvenime taip nebūna ir idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas.

Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti- ieško, lyderių. Išryškėjus problemoms ir draugams nuo jų nusisukus, jie nusivilia, tampa vieniši.

Vienišumo jausmas. Šis jausmas, paprastai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai nuolat stiprėja. Narkotikų vartojimas įgauna protesto išrašką.

Baimės jausmas. Narkotikai pradedami vartoti, norint atsikratyti nepriklausomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma. Bandymas nugalėti baimę kartais reiškiasi labai keistai: žmogus norėdamas susirasti draugą, gali prisiimti bet kokią ideologiją ir tapti priklausomu nuo kokios nors žmonių grupės.

Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Dažnai žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelia vidinį konfliktą, skalė ura labai plati. Jie krypsta į kraštutinumus, viską vertina arba tik labai greitai, arba labai blogai ir tarsi švytuoklės svyruoja tarp šių dviejų polių. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą.

Žemas savęs vertinimas. Narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijaučia visagaliais.

Jausmų reguliavimas. Paprastai rinkdamiesi narkotikus jaunuoliai atsižvelgia į tai, kokius jausmus jie nori savyje nuslopinti. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, kokainas, padeda nuslopinti depresijos ir beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės- nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų (Apie narkomaniją ir jos prevenciją. Rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003).

Socialinės priežastys

Didelę įtaką vaikui turi šeima. Narkotikų vartojimą gali lemti šie veiksniai:

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių tenkinimas. Vaikas neišmoksta valdyti ir reikšti savo jausmų.

Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokiems vaikams trūksta dėmesio arba, atvirkščiai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada daugybės rūpesčių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais protrūkiais, uždarumu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį.

Dažnai sergantis (lepinamas) ar vienas vaikas šeimoje. Toks vaikas sulaukia per daug dėmesio, tėvai tenkina visus jo įgeidžius. Vaikas neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų.

Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir saugumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais. Šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus, kuriose reguliariai girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, nes seka tėvų pavyzdžiu.

Žinoma, ne visų šeimų, kuriose vaikų auklėjimas yra nesistemiškas arba vaikai per daug prižiūrimi, vaikai taps narkomanais. Tačiau tai, jei vaikas auga socialiai pasyvia, neatsakinga, vartotojiška asmenybe, nenorinčia ir nesugebančia kurti ateities planų, nes to neišmokė suaugusieji, yra labai pavojinga. Tokios asmenybės, nesugebančios apsaugoti savęs nuo pagundų pabandyti naujų, nepatirtų ir malonių pojūčių, gali tapti priklausomos nuo narkotikų. Tos pačios asmenybės savybės tampa kliūtimi, siekiant nustoti vartoti narkotikus (Apie narkomaniją ir jos prevenciją. Rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003).

Draugų įtaka ir kitos priežastys

Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais. Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys.

Neteisingas ir nekritiškas požiūris į narkotikus. Mitai, kad narkotikai nekenkia arba jei kenkia, tai tik „stiprūs“ ar vartojami intraveniniu būdu.

Smalsumas. Labai svarbus veiksnys yra smalsumas ir noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos
Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt., kurių pavyzdžiu nori sekti jaunimas.

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau pažįsta vieni kitus, kur didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.

Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla, narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio praleidimo būdu.

Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai priklausomas.

Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę juos dažniau vartoti.

Atkreipiame dėmesį, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti narkomanu ar alkoholiku. Asmenys, kurie bando narkotikų iš smalsumo, bet nemano, kad narkotikus galės vartoti atsipalaidavimui ar siekdami tapti įdomesni aplinkiniams, rečiau tampa priklausomi nuo narkotikų. Tokiems greitai praeina noras būti apsvaigusiems. O jei nepraeina, vadinasi, kaltas buvo ne smalsumas (Apie narkomaniją ir jos prevenciją. Rekomendacijos policijos pareigūnams. Vilnius, 2003).

Visos minėtosios priežastys yra labai svarbios ir nė vienos negalima būtų išskirti kaip pagrindinės, darbo autorės mano, jog atsiradus bent vienai narkomanijos priežasčiai pasireiškia ir kitos.

1.2. Narkotinių medžiagų sukeltos problemos

Mūsų visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad narkomanai ar kitokią priklausomybę turintys žmonės yra nenormalūs. Tai esą – padugnės, nepilnaverčiai visuomenės nariai, verti tik pasmerkimo ir bausmės. Ši nuostata keičiasi labai lėtai. 1950 metais JAV Medicinos Asociacija pripažino, kad priklausomybė nuo cheminių medžiagų yra neaiškios kilmės liga, kuri žaloja žmogų fiziškai, emociškai ir dvasiškai. Taigi šioje dalyje bus aptariamos narkotinių medžiagų sukeltos problemos.

1. Politinės problemos, nes tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja demokratijos vystymąsi visuomenėje (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos). Draudimai keliaujantiems ir migruojantiems į besivystančias šalis gali sukelti trintį tarp išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio.

2. Ekonominės problemos. Valstybė, susidurdama su narkotikų vartojimu ir platinimu bei AIDS, praranda darbingų žmonių išteklius, tuo pačiu prarasdama ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių neefektyviai panaudojama kovai su narkotikų prekeiviais, brangsta gydymo kaštai. Didėja išlaidos sergančiųjų globai ir gydymui.

3. Demografinės problemos. Valstybė netenka darbingų žmonių išteklių, kartu netekdama ir biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės.

4. Kriminalinės problemos. Didėja nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir prekyba, skaičius.

5. Medicinos problemos. Nuolat auga narkomanija ir AIDS sergančių pacientų skaičius ir jiems teikiamų medicinos paslaugų apimtys, plinta ŽIV. Gydymą apsunkina vaistams atsparus ŽIV .tamai, vaistų kainų augimas, kitų infekcijų, susijusių su narkomanija ir ŽIV (TBC, virusiniu hepatitu ir kt.) plitimas.

6. Socialinės problemos. Daugėja valstybės išlaikomų asmenų ir našlaičių.

7. Psichologinės problemos. Visuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų, infekuotų ŽIV ir sergančiųjų AIDS problemų.

8. Teisinė problema. ŽIV/AIDS ir narkomanijos problemų sprendimas reikalauja pastoviai peržiūrėti įstatyminę bazę.

9. Kultūrinės problemos. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo.

10. Religinės problemos. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to ŽIV ir narkotikų vartojimas yra dvasinė-religinė problema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina ŽIV ir narkomanijos plitimą.

11. Moralinės problemos. Visuomenėje, kurioje vyksta dideli pokyčiai, susiję su šeimos autoriteto smukimu, konkurencine darbo rinka, mažėjančiu jaunimo savęs vertinimu ir nesugebėjimu pasirinkti, moralės normų nepaisymas sunkina galimybę įsitvirtinti visuomenėje.

12. Migracijos problemos. Daugėja nelegalių imigrantų iš Azijos ir Afrikos valstybių, kurie dėl sveikatos problemų gali patekti į ligonines bei turėti kitų kontaktų su bendruomene (Bulotaitė L., Narkotikai ir narkomanija. 2004).

2. Narkotikų rūšys

Narkotinės medžiagos (narkotikai) – tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe. Kad medžiaga būtų pripažinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus:

1.Medicininį – medžiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą (CNS);

2.Socialinį – plačiai paplitęs nemedicininis šios medžiagos vartojimas;

3.Juridinį – medžiaga pripažinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą (šių medžiagų neteisėta gamyba,
laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiami).

Pateikiama tokia narkotikų klasifikacija ir ypatybės :

1. Marihuana – natūralus narkotikas. Jis veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas;

2. Uostomieji preparatai – tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu;

3. Slopinamieji preparatai – tai slopinamieji preparatai, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais;

4. Stimuliuojantieji preparatai – kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą (Bulotaitė L., Narkotikai ir narkomanija. 2004).

3.Narkomanijos paplitimas Lietuvoje

Daugiausia Lietuvoje naudojami opiotai. Jie slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Prie opiotų priskiriami morfijus, heroinas, kodeinas. Lietuvoje labiausiai paplitę savos gamybos nuovirai. Juos vartoja 90 procentų narkomanų. Tai rudas skystis, pagamintas iš susmulkintų aguonų stiebelių ir galvučių. Jo paprastai susileidžiama. Susileidusį į veną šių nuovirų žmogų greitai užplūsta malonumo banga. Pasitenkinimo negali sustabdyti nei alkis, nei skausmas, nei kas nors kitas. Nuo didesnių dozių prarandami pojūčiai ir žmogui išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo žmogus gali mirti. Labai greitai randasi psichologinė ir fizinė nepriklausomybė, ir žmogus be šio narkotiko jau negali gyventi. O kiek pavojų sukelia nesterilūs švirkštai. Daug narkomanų užsikrečia gelta, AIDS, neišvengiama kraujo užkrėtimų, abcesų ir pan. Ilgalaikė vartojimo pasekmė – depresija, savižudybė.

Populiarėja ekstazi. jis vis labiau traukia jaunimą. Šis narkotikas – įvairių spalvų tabletės arba kapsulės. Ant tablečių įspausta įvairių paveiksliukų. Vaikai šias tabletes gali palaikyti saldainiais ar vitaminais. Ekstazi poveikis pajuntamas po 20 – 30 minučių ir trunka iki keleto valandų. Jaučiamas begalinis draugiškumas aplinkiniams ir energijos antplūdis, todėl jo pavartoję jaunuoliai gali labai ilgai šokti ir nepavargti. Sis narkotikas dažniausiai vartojamas jaunimo klubuose, diskotekose. Jis sukelia labai didelį fizinį efektą- pakyla kraujo spaudimas, pagreitėja širdies ritmas, šokteli kūno temperatūra. Todėl jo pavartoję šokėjai gali gauti šilumos smūgį. Nuo didesnių dozių gali padidėti haliucinacijos, smarkiai pasikeisti regos ir klausos pojūčiai. Nuo ilgo ekstazi vartojimo labai žalojami kepenys, gali rastis depresija, dažna baigtis -savižudybė. Ekstazi – vienas iš labiausiai pasaulyje klastojamų narkotikų, todėl dažnai juo sunkiai apsinuodijama. Daugiausia šio narkotiko įperšama mažai patirties turinčiam jaunimui. Dažniausiai ekstazi vartoja vadinamieji reiveriai, propaguojantys maratoninius šokius pagal techno miziką. Tačiau mes jokiu būdu neteigiame, kad visi reiveriai vartoja narkotikus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2628 žodžiai iš 8221 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.