Privačios švietimo įstaigos steigimas
5 (100%) 1 vote

Privačios švietimo įstaigos steigimas

1121314151617181

SUMMARY

Private business becomes more and more important in the economy of Lithuania. It also penetrates in such area as education. But it is a very small tendency of private business penetration in preschool educational system in the meanwhile. There is evident only an educative standpoint of preschool educational institutions in the Lithuanian literature. So my project was performed in order to show preschool educational institution as business organization.

Aim of research – present the possibilities and expediency of establishment of preschool educational institution as business organization in Lithuania.

Object of research – established in a new private nursery-school conditionally named “Pasaka”.

Item of research – establishment and organization of work of private nursery-school.

Methods of research:

• Analysis and generalization of scientific literature.

• Statistical analysis and systematization of data.

• Analysis of law documents.

• Nonstructural interview.

• Interrogation of experts.

One main hypothesis was examined by this project: micro and macro environments of Lithuania are favourable to the establishment and effective work of preschool educational institution as business organization. Results of the research partly confirmed this hypothesis as the environment is equally favourable and adverse to the private preschool educational institution.

In general this study showed that preschool educational institution can be treated as business organization in Lithuania.

TURINYS

ĮŽANGA 7

1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ VEIKLOS APŽVALGA 9

2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS KAIP VERSLO ORGANIZACIJOS YPATUMAI 11

2.1. Organizacijos samprata ir klasifikacija 11

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vieta ir ypatumai organizacijos tipų atžvilgiu 14

2.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos veiklos kiekybinė išraiška 15

3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ RINKOS SITUACIJA LIETUVOJE 17

4. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANO RENGIMO METODIKOS PAGRINDIMAS 21

4.1. Reziumė 21

4.2. Įmonės veiklos analizė 22

4.3. Siūlomo projekto esmė 22

4.4. Marketingo planas 22

4.5. Gamybos planas 24

4.6. Organizacinis planas 24

4.7. Finansinis planas 25

4.8. Rizikos įvertinimas 28

5. PRIVATAUS VAIKŲ DARŽELIO “PASAKA” VERSLO PLANAS 30

5. 1. Siūlomo projekto esmė 30

5. 2. Marketingo planas 31

5.2.1. Pagrindinės mikro ir makro aplinkos savybės 31

5.2.2. Aprėpiamos rinkos dalies išskyrimas ir jos apibūdinimas 42

5.2.3. Marketingo kompleksas 44

5.3. Organizacinis planas 51

5.4. Finansinis planas 53

5.4.1. Lėšų poreikio apskaičiavimas 54

5.4.2. Paslaugos savikainos nustatymas (sąnaudų prognozė) 55

5.4.3. Pelno (nuostolio) ataskaita 56

5.4.4. Pinigų srautų atskaita 57

5.4.5. Lūžio taško nustatymas 57

5.4.6. Prognozuojami ekonominiai rodikliai 57

5.5. Rizikos įvertinimas 58

IŠVADOS 61

LITERATŪRA 63

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Literatūra apie ikimokyklinio ugdymo formas 68

2 PRIEDAS. Verslo plano dalys ir jų ryšys 69

3 PRIEDAS. Marketingo aplinka 70

4 PRIEDAS. Maslow poreikių hierarchija 71

5 PRIEDAS. Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre įregistruotų nevalstybinių švietimo institucijų sąrašas 72

6 PRIEDAS. Kainos – kokybės pozicija 73

7 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” rinkos segmentavimo kriterijai 74

8 PRIEDO A lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias geografines ypatybes 75

8 PRIEDO B lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias demografines ypatybes 75

9 PRIEDO A lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias psichografines

ypatybes 76

9 PRIEDO B lentelė. Pagrindinė vartotojų grupė išskirta pagal kai kurias elgesio ypatybes 76

10 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” darbo užmokesčio ir atitinkamų mokesčių apskaičiavimas mėnesiui 77

11 PRIEDAS. Privataus vaikų darželio “Pasaka” organizacijos struktūra 78

12 PRIEDAS. Patriarchalinė struktūra 79

13 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai 80

14 PRIEDAS. Paskolos (ilgalaikės) padengimo schema 81

15 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” sąnaudų prognozė 82

16 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” pelno (nuostolio) apskaičiavimas 84

17 PRIEDAS. Privataus vaikų daželio “Pasaka” pinigų srautų ataskaita. 85

LENTELĖS

1 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 17

2 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius 100 -ui vietų 18

3 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius, 1999 m. pabaigoje 19

4 lentelė. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir vietų jose skaičius Vilniaus mieste 19

5 lentelė. Nedarbo lygis, procentais 37

PAVEIKSLAI

1 pav. Organizacijos elementai 11

2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika 12

3 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su

nelankančiais 18

4 pav. Finansinio plano sudėtis 25

5 pav. Auklėtinių pasiskirstymas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagal amžių

1999 m. pab. 30

6 pav. Gimusiųjų skaičiaus kitimas 36

7 pav. Nuolatiniai gyventojai amžiaus grupėmis 36

8 pav. Vaikų darželio
paslaugos savybių samprata 47

9 pav. Privataus vaikų darželio “Pasaka” grynojo pelno dinamika 56

ĮŽANGA

Verslo aplinkos esminis bruožas – nuolatinė kaita. Tad organizacijos, norėdamos išsilaikyti ir tęsti veiklą, turi būti lanksčios, dinaminės, atviros. Tik staigus reagavimas į aplinkos pokyčius, o dar geriau – tų pokyčių numatymas ir kūrimas – gali užtikrinti įmonės gyvavimo tęstinumą. Tai ypač aktualu tampa dabartiniu metu, kuomet prekių pasiūla yra pakankamai didelė, o vartotojai kelia vis didesnius reikalavimus tiek prekės kokybei, tiek pačiai įmonei. Tokiu būdu savalaikiai pokyčiai suprantami ne tik kaip pranašumo prieš konkurentus priemonė, bet ir kaip metodas, užtikrinantis įmonės gyvavimą rinkos ekonomikos sąlygomis.

Pokyčiai verslo pasaulyje gali būti traktuojami kaip orientacija į galimybių paiešką ir jų panaudojimą. Tai reiškia, kad siekiant patenkinti vartotojo poreikius nebūtinai reikia kurti kažką radikaliai naujo; galimybių galima rasti ir kasdieninėje įmonės veikloje. Būtent remiantis tokiu požiūriu ir buvo sumanyta išanalizuoti privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo galimybes Lietuvoje.

Temos aktualumas. Privatūs paslaugų tiekėjai Lietuvoje užima vis svarbesnį vaidmenį. Privatus verslas įsiskverbia net į tokias sritis, kurios prieš kurį laiką buvo laikomos tiktais valstybine kompetencija. Tai visų pirma pasakytina apie privačias švietimo įstaigas – aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos irgi priskiriamos švietimo paslaugoms, tačiau čia kol kas matyti tik neryški tendencija privataus sektoriaus atsiradimo šalia valstybinio. Gal dar ne šiuo metu, tačiau ateityje privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams vaikų darželiams. Tad pasirinkimui steigti privatų vaikų darželį visų pirma įtakos turi dabartinė Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinka, o ypač situacija, kurią galima nusakyti taip: paklausa didelė, o pasiūla minimali.

Temos naujumas. Ikimokyklinio ugdymo paslauga pati savaime nėra nauja. Šias paslaugas teikiančios įstaigos buvo, yra ir tikriausiai dar ilgai ilgai bus. Tačiau kol kas, bent jau Lietuvoje, akivaizdus tik edukologinis požiūris į ikimokyklines ugdymo įstaigas. Tą liudija ne tik žmonių mąstymas, bet ir visa lietuviška literatūra, nagrinėjanti ikimokyklines įstaigas, jų veiklą, tikslus. Vis dėlto, visai realu, kad dabartinės Lietuvos rinkos sąlygos netrukus nulems kitokio požiūrio į ikimokyklines ugdymo įstaigas susiformavimą, ir greitu metu ikimokyklinės ugdymo įstaigos Lietuvoje bus traktuojamos ne tik kaip tradicinės ugdymo ar priežiūros organizacijos, bet ir kaip privačios įstaigos, gaunančios pelną už paslaugų kokybę, išskirtinumą, prestižą. Būtent pastarąjį požiūrį darbe iškelsiu kaip alternatyvą tradiciniam ikimokyklinės ugdymo įstaigos apibūdinimui.

Šio darbo tikslas – Pagrįsti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos steigimo galimybes bei tikslingumą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1) Atlikti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos apžvalgą.

2) Išskirti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos ypatumus.

3) Ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją Lietuvoje.

4) Pagrįsti privataus vaikų darželio verslo plano rengimo metodiką.

5) Sudaryti privataus vaikų darželio verslo planą.

Tyrimo objektas – naujai steigiamas privatus vaikų darželis sąlyginiu pavadinimu “Pasaka”.

Tyrimo dalykas – privataus vaikų darželio steigimas ir veiklos organizavimas.

Hipotezė: dabartinė Lietuvos mikro ir makroaplinka yra palanki ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos steigimui ir efektyviai veiklai.

Tyrimo metodika:

1. Mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

2. Duomenų sisteminimas ir statistinė analizė.

3. Teisinių dokumentų analizė.

4. Nestruktūrizuotas interviu.

5. Ekspertų apklausa.

Pagrindinis tyrimo rezultatas:

Išanalizuota rinkos situacija bei finansiškai pagrįsta privataus vaikų darželio steigimo perspektyva įrodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga Lietuvoje gali būti traktuojama kaip verslo organizacija.

1. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ VEIKLOS APŽVALGA

Tradiciškai ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklai apibūdinti naudojamas tik edukologinis požiūris. Būtent jis atsispindi ir visoje lietuviškoje literatūroje, nagrinėjančioje ikimokyklines ugdymo įstaigas. Todėl prieš pradedant nagrinėti ikimokyklines ugdymo įstaigas vadybiniu aspektu, reikia detaliau susipažinti su dabartiniu požiūriu į šias įstaigas, t.y. išskirti esminius ir dabartiniu metu labiausiai akcentuojamus ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos ypatumus.

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos apžvalga bus atliekama remiantis literatūra apie Lietuvos ikimokyklines ugdymo įstaigas. Šią literatūrą sąlyginai galima suskirstyti į du pagrindinius blokus:

1) sovietinio laikotarpio literatūra;

2) nepriklausomybės laikotarpio literatūra, akcentuojanti ugdymo turinio ir ugdymo sąlygų pertvarkymą.

Sovietinio laikotarpio literatūra šiuo atveju nėra labai aktuali, kadangi ji neatspindi dabartinio požiūrio į ikimokyklines ugdymo įstaigas.

Tuo tarpu kalbant apie antrąjį bloką reikia pažymėti, kad nepriklausomos Lietuvos laikotarpio literatūroje apie
ikimokyklines ugdymo įstaigas yra labai ryškus sovietinės ikimokyklinio ugdymo sistemos kritikavimas ir neigimas, pabrėžiantis, kad tuo metu buvo diegiama standartinė programa, standartinės darbo formos bei metodai, skirti “visapusiškai asmenybei” ugdyti.

Šiuolaikinėje literatūroje akcentuojamos humanistinės pedagogikos idėjos. Pabrėžiama, kad įgyvendinant jas ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje būtina: (81, p. 6)

1) koreguoti pedagogo požiūrį į vaiką, skatinti jų tarpusavio santykių pokyčius;

2) sukurti vaikų prigimtį atitinkančias ir jų fizinių bei dvasinių galių vystymąsi stimuliuojančias ugdymo sąlygas.

Dabartinėje literatūroje pateikiamos alternatyvios programos, klasikiniai ir nauji vaikų ugdymo būdai, įvairios pedagoginio proceso organizavimo kryptys. Naujam požiūriui išreikšti naudojama tokia sąvoka kaip “pedagoginis novatoriškumas”. Knygose sutinkama įvairios novatoriškumo kryptys bei lygmenys. Detaliausias jų išdėstymas būtų toks: (23, p. 7 – 8)

• naujų pedagoginių sistemų kūrimas, pagrįstas tam tikromis pedagoginėmis teorijomis (pvz., ypatingai gabių vaikų ugdymo sistema);

• atskirų tos sistemos taikymo momentų konkretizavimas pedagoginių strategijų ir taktikų aspektu (pvz., bendravimo stiliai su vaikais konkrečioje jų veikloje);

• atskirų šių strategijų ir taktikų konkretizavimas pedagoginių technologijų prasme – metodikų kūrimas (pvz., vaikų integravimas į taikomąją dailę).

Vis tik reikia pripažinti, kad kai kurios šiuolaikinių knygų mintys primena sovietinių laikų šūkius, tik dabar jie išreikšti šiek tiek kitokiu aspektu:

• “Ugdyti – tai reiškia ne tiktai stabdyti neigiamas savybes, bet ir blogas pakeisti geromis” (19, p. 45)

• “Mokėkime džiaugtis vaikų darbais” (4, p. 28)

• “Auklėtoja vaikų širdelėse turi sukaupti pažinimo ir dvasinius turtus” (4, p. 18)

• “Pedagoginėje veikloje praktikantas turėtų naujai prisiliesti prie ugdymo proceso” (23, p. 10) ir kt.

Pastarasis teiginys ypač dažnai akcentuojamas. Dabartiniu metu bandoma skatinti pedagogus sudaryti vaikų ugdymo sistemas, parengti ir praktiškai realizuoti ugdymo ikimokyklinėse įstaigose modelius. Tokių modelių konkretaus taikymo apžvalgai skiriamos net atskiros knygos. Bene svarbiausia tokia knyga yra “Artyn vaiko” (žr. literatūros sąr.), kurioje pateikiama atskirų darželių pedagogų projektai.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vyksta ne tik ideologiniai, bet ir sisteminiai pokyčiai. Skirtingai nuo sovietinių laikų, dabar vaikai ikimokyklinėse įstaigose gali būti norimą dienų ir valandų skaičių, kuriamos specialios grupės ugdyti įvairių polinkių ir gabumų vaikus. (34, p. 249) Naujo tipo ikimokyklinės ugdymo įstaigos modelio įgyvendinimas pasireiškia ir per tipinio vaikų darželio pastato rekonstrukciją, įrengiant keletą žaidimo kambarėlių, ir po vieną veiklos kambarėlį: muzikos, dailės, pasakų ir vaidybos, gamtos ir kt.

Žinoma, visi šie ikimokyklinio ugdymo įstaigų pokyčiai tiesiogiai atsiliepia vaikams. Todėl literatūroje akcentuojama ikimokyklinės ugdymo įstaigos svarba vaiko kaip asmenybės formavimuisi, nagrinėjami vaikų fizinio, dorovinio, estetinio, protinio auklėjimo pagrindiniai uždaviniai, turinys ir metodai, gvildenama vaiko visapusio ugdymo problema besiformuojančiame kolektyve ir jos įgyvendinimas įvairiose amžiaus grupėse.

Tiek sovietinio, tiek nepriklausomybės laikotarpio literatūroje dažnai sutinkami praktiniai atskirų veiklos sričių vadovai. Juose apžvelgiamos atskiros ikimokyklinio ugdymo formos, tokios kaip fizinis ugdymas, garsų tarimas, muzika ir žaidimai, piešimo mokymas ir kt. (žr. 1 priedą).

Tokios yra pagrindinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos ypatybės, iškeliamos literatūroje. Žinoma, jos yra būtinos ir svarbios kiekvienai ugdymo įstaigai. Tačiau šalia edukologinio požiūrio darbe pabandysiu iškelti ir kitą – vadybinį požiūrį į šias įstaigas, t.y. ikimokyklinę ugdymo įstaigą išanalizuosiu kaip verslo organizaciją.

. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS KAIP VERSLO ORGANIZACIJOS YPATUMAI

Prieš pradedant nagrinėti ikimokyklinę ugdymo įstaigą kaip verslo organizaciją, tikslinga apžvelgti pačios organizacijos sampratą, jos tipus. Tokia informacija leis detaliau išskirti ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos ypatumus.

2.1. Organizacijos samprata ir klasifikacija

Organizacija yra sistemingas žmonių susitarimas specialiam tikslui pasiekti. (70, p. 19)

Organizacija – žmonių grupė, dirbanti kartu darbo pasidalijimo principu, siekianti bendro tikslo. (71, p. 14)

Organizacija – struktūriškoje sistemoje tarpusavyje susijusių žmonių grupė, kurių koordinuoti veiksmai nukreipti tikslų pasiekimui dinamiškoje aplinkoje. (20, p. 89)

Organizacija – tai grupė žmonių, susietų biznio, politiniais, religiniais, profesiniais, sportiniais, socialiniais ar kitais tikslais. (58, p. 12)

Kaip matyti, iš esmės visais atvejais nurodoma, kad organizaciją sudaro grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą, siekdami bendro tikslo. Pastarasis elementas yra bene svarbiausias organizacijos egzistavimui. Siekdami tikslo, organizacijos nariai būtinai turi derinti veiksmus ir pastangas. Visi esminiai verslo organizacijos elementai pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Organizacijos

elementai (77, p. 8)

Organizacijos viena nuo kitos skiriasi įvairiais aspektais: profiliu, funkcijomis, dydžiu ir t.t. Tačiau nereikia pamiršti, jog jos turi ir tam tikrų bendrų bruožų (žr. 2 pav.).

2 pav. Bendroji organizacijos charakteristika (77, p. 9)

Organizacijos bendriems bruožams priskiriami šie:

1. Organizacija disponuoja ištekliais ir juos transformuoja.

2. Organizacija turi tarpusavio ryšių su vidaus ir išorės aplinka.

3. Paskirsto darbus, juos suskaidydama į specializuotus komponentus. Darbų paskirstymas užtikrina aukštesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, per trumpesnį laiką įgyjami darbo įgūdžiai, sudaromos prielaidos specializuotiems įrenginiams panaudoti. Toks darbų paskirstymas vadinamas horizontaliuoju. Tačiau darbų paskirstymas reikalauja tinkamo jų koordinavimo, todėl darbus būtina paskirstyti dar ir vertikaliai.

4. Kiekviena didesnė organizacija turi padalinius – skyrius ar tarnybas. Padalinių veikla sąmoningai nukreipiama siekti visai organizacijai aktualių tikslų.

5. Siekiant suderinti ir tikslingai nukreipti organizacijos elementus, būtinas yra valdymas.

Šiais laikais, kai organizacijos perėjo daugelį raidos ir vystymosi etapų, kai organizacijai norint sėkmingai vystyti savo veiklą ir atsilaikyti konkurencinėje kovoje jau nebepakanka vien paprasčiausių procesų – gamybos ir pardavimo, o reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius – klientus, vidinę organizacijos kultūrą, komunikacijos procesus, organizacijos yra priverstos modernėti.

Profesorius R. Jucevičius (1996) išskiria metodologinį modernios organizacijos skirtumą – jos “kūrybinį destruktyvumą”. Ji orientuota į kitimą, inovacijas, status quo keitimą, siekia pokyčių visame kame, kas yra įprasta, nusistovėję, žinoma ir patogu. Kitaip sakant, modernios organizacijos – tai organizacijos, kurios priverčia, kad kas nors įvyktų.

Visose modernios organizacijos koncepcijose dominuoja mokslas, žinios, informacija ir lyderiavimas. Drucker (1993) teigia, kad dabartiniais laikais visuomenė jau yra apibūdinama kaip žinių ir organizacijų visuomenė, o visos modernios organizacijos – tai žinių organizacijos. Šiose organizacijose pagrindinės gamybos priemonės jau tampa antraeiliai dalykai, o pagrindine veiklos priemone laikomos specializuotos žinios. Tokios organizacijos yra priverstos konkuruoti dėl svarbiausiojo resurso – kvalifikuotų specialistų. Būtent specializuotos žinios ir išskirtiniai sugebėjimai yra jėga, galinti nulemti konkurencinės kovos sėkmę. (22, p. 116)

Organizacijos, būdamos sudėtingais socialiniais darniais, pasižymi savo tipų įvairove. Visų pirma galima išskirti formalias ir neformalias organizacijas. Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų. (59, p. 8) Neformalia organizacija galima vadinti tokį asmeninių ir socialinių santykių tinklą, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms asocijuojantis vieniems su kitais. Neformalios organizacijos tai – nustatytos individų ir grupių sąveikos organizacijos viduje (2, p. 148). Neformalus elgesys pasireiškia tuomet, kai žmogus siekia patenkinti asmeninius interesus arba kai jis susiduria su formalioje struktūroje atsirandančiomis problemomis.

Organizacijos gali būti skirstomos pagal veiklos pobūdį. Remiantis šiuo kriterijum, Šalčius A. (1998) pateikia tokią organizacijų klasifikaciją:

• komercines – pelno siekiančias (prekybinės, gamybinės, paslaugų teikimo);

• nekomercines – pelno nesiekiančias (vyriausybinės, mokymo, medicinos ir kt.);

• netradicinės (religinės bendruomenės, teroristinės, nusikalstamos grupuotės, partijos, judėjimai ir kt.).

Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) šią klasifikaciją praplečia, pateikdami tokius elementus:

• didelės pelno siekiančios organizacijos;

• besikuriančios pelno siekiančios organizacijos;

• mažos pelno siekiančios organizacijos;

• vyriausybinės organizacijos;

• švietimo organizacijos;

• sveikatos priežiūros organizacijos;

• interesų grupių organizacijos;

• religinės organizacijos;

• kitos organizacijos.

Pelno siekiančios organizacijos – tai verslo įmonės, kurios parduoda prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno.

Besikuriančios pelno siekiančios organizacijos yra steigiamos atskirų žmonių, grupių, įmonių ir turi tikslą kaip galima greičiau peraugti į dideles organizacijas.

Mažos pelnos siekiančios organizacijos neturi tikslo greitai plėsti veiklą. Jas įkuria asmenys, siekiantys uždirbti pakankamai pelno savo ir organizacijos poreikių patenkinimui, tačiau neorientuoti į staigų įmonės augimą.

Šalia šių organizacijų egzistuoja ir pelno nesiekiančios įstaigos, kurių tikslas yra kitoks, nei pelno uždirbimas. Tai vyriausybinės, švietimo ir sveikatos priežiūros organizacijos. (5, p. 7)

Pagal veiklos rūšį organizacijos gali būti skirstomos į šias sritis: (32)

• pramonė;

• paslaugų sfera;

• komercija;

• valstybinės institucijos.

Visos organizacijos gali būti klasifikuojamos pagal dydį: (32)

• mažos (iki 50 darbuotojų);

• vidutinės (50 – 250 darbuotojų);

• didelės (virš 250 darbuotojų).

Susipažinus su verslo organizacijos samprata bei aptarus organizacijos tipus, galima išskirti tam tikras analogijas tarp ikimokyklinės ugdymo įstaigos

verslo organizacijos.

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vieta ir ypatumai organizacijos tipų atžvilgiu

Prieš pradedant ikimokyklinę ugdymo įstaigą nagrinėti vadybiniu aspektu, tikslinga palyginti tradicinę ir privačią ugdymo įstaigą pagal išskirtus organizacijų tipus.

Šiuo atveju tradicinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima apibūdinti taip: pelno nesiekianti švietimo organizacija, paprastai esanti maža arba vidutinė bei priskiriama valstybinėms institucijoms.

Kalbant apie steigiamą privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, visų pirma reikia pabrėžti, kad tai yra pelno siekianti įstaiga; pagal Barney J. B. ir Griffin R. W. (1992) klasifikaciją ji priskiriama mažoms pelno siekiančioms organizacijoms. Remiantis veiklos rūšies kriterijumi, privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą galima priskirti ir prie paslaugų sferos, ir prie komercijos. Pagal dydį tai bus maža organizacija.

Kaip matyti, bene pagrindinis požymis, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra jų veiklos pobūdis: privati ugdymo įstaiga priskiriama prie komercinių – pelno siekiančių organizacijų, tuo tarpu tokia tradicinė įstaiga apibūdinama kaip nekomercinė – pelno nesiekianti organizacija. Iš to seka, kad atitinkamai turi skirtis ir šių įstaigų tikslai: valstybinių ugdymo įstaigų tikslus geriausia galima išreikšti socialiniu ir edukologiniu požiūriu, kai tokios privačios įstaigos tikslai turi apimti integruotai socialinį ir edukologinį bei ekonominį aspektus.

Vadinasi, jei į ikimokyklinę ugdymo įstaigą žiūrėtumėme kaip į verslo organizaciją, jos veikloje atsirastų tam tikri specifiniai ypatumai, nebūdingi tradicinei ugdymo įstaigai. Visų pirma tai pasakytina apie aršesnę konkurencinę kovą dėl klientų. Kaip žinoma, valstybinės ugdymo įstaigos gauna finansinę valstybės paramą, todėl jų paslaugų kaina yra ganėtinai žema. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga, būdama kaip verslo organizacija, pati turės padengti savo veiklos kaštus, todėl ir jos paslaugų kaina atitinkamai turės būti aukštesnė. Tai reiškia, kad tokia įstaiga, siekdama pritraukti klientus, privalės puikiai organizuoti savo veiklą, pasiūlyti tam tikrų, klientui priimtinų naujovių, samdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, dalį lėšų skirti rėmimui ir t.t. Kitaip sakant, privati ugdymo įstaiga turės susidurti su verslo pasaulio realybe ir išmokti išgyventi konkurencinėje kovoje.

Vis gi, bene pagrindinis kriterijus, skiriantis privačią ikimokyklinę ugdymo įstaigą nuo tradicinės, yra veiklos rodikliai, kurių išraiška abiejų tipų organizacijose nevienoda. Siekiant nustatyti ikimokyklinio ugdymo veiklos kiekybinę išraišką, tikslinga apibrėžti šios paslaugos vietą tarp pagrindinių paslaugų grupių pagal jų rezultato pobūdį. Šiuo atveju ikimokyklinės ugdymo įstaigos priskiriamos trečiajai paslaugų grupei, t.y. paslaugoms ugdančioms individų žinias ir sugebėjimus.

Šioje paslaugų grupėje yra atsiskyręs veiklos pagrindas – asmuo arba asmenų grupės. Čia paslaugos rezultatas darosi neatskiriamas nuo asmens sugebėjimų ir savybių. Todėl paslaugos rezultatą, jos apimtį įvertinti tam tikrais specifiniais rodikliais tiesiogiai darosi neįmanoma. (83, p. 48) Tikrasis ikimokyklinės ugdymo įstaigos paslaugos rezultatas dažniausiai yra netiesioginis ta prasme, kad jis integruojasi į asmenybės globos bei ugdymo funkcijas ir neturi materialaus apibrėžimo.

Nors tradicinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo, tačiau pažiūrėjus į šią paslaugą iš kitos pusės, t.y. ne kaip į instituciją, kurios pagrindinis tikslas ir veikla yra ugdyti žmogų, o kaip į realiai funkcionuojančią įmonę, kuri siekia pelno, ikimokyklinės ugdymo įstaigos rezultatui išreikšti geriausiai tiks įvairūs fiziniai veiklos apimties rodikliai.

2.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip verslo organizacijos veiklos kiekybinė išraiška

Kadangi ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia privati firma, savaime aišku, kad šios firmos tikslas yra gauti pelną. Pelnas – labai svarbus įmonės veiklos įvertinimo rodiklis, todėl kiekviena įmonė, gamindama konkrečią produkciją ar teikdama paslaugas, tikisi gauti tam tikrą pelno sumą. Jo optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės, komercinės, finansinės įmonės, kurios Lietuvoje turi bendrą pavadinimą “pelno siekiančios įmonės”. Kaip žinoma, pelnas sąlygojamas tiek įmonės gaunamų pajamų, tiek patirtų sąnaudų (šiuo atveju ir pajamos, ir sąnaudos yra prognozuojamos). Todėl būtina apžvelgti šių rodiklių sudėtį.

Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt. Einamųjų išlaidų (sąnaudų) didžiausią dalį sudarys darbo užmokestis, komunaliniai patarnavimai, nuomos mokestis, laisvalaikio organizavimo, skalbyklų ir kitų paslaugų sąnaudos.

Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos =
skaičius * kaina. Objektų skaičių ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio, t.y. maržos.

Kiekvienos firmos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamas pelnas, atspindintis gautas grynąsias pajamas, tačiau dar neparodantis, kokia kaina (su kokiomis investuotomis lėšomis) pelnas gautas. Būtent todėl, norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, aktualu yra apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Ekonomikos terminų žodynas pateikia tokį pelningumo rodiklių apibūdinimą: “Pelningumo rodikliai – firmos pelno maržos (ribų) apskaitos matas, kuris išreiškia firmos pelną kaip jos pajamų gautų iš pardavimo procentą” (63, p. 364).

Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norima nustatyti, galima pasirinkti atitinkamą pelningumo skaičiavimo rodiklį. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju visų pirma būtina apskaičiuoti pardavimų pelningumas. Bendriausia prasme galima teigti, kad pardavimų pelningumas apskaičiuojamas pelną padalijus iš pajamų:

Pelningumas = Pelnas / Pajamos; (3, p. 10) (1)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pelno (nuostolio) ataskaitoje pelnas yra skaidomas į tam tikras rūšis, o sąvoka “pajamos” įvardinama pardavimais ir paslaugomis, kiekvienas santykinis pelningumo rodiklis apskaičiuojamas atitinkamą pelno rodiklį padalinus iš pardavimų sumos. Privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju tikslingiausia nustatyti grynąjį pardavimų (sandorių) pelningumą.

Atsižvelgiant į faktą, jog daugumos finansinės analizės specialistų reikšmingiausiu ir objektyviausiu veiklos efektyvumo rodikliu laikomas kapitalo pelningumas, tikslinga darbe apskaičiuoti ir šį rodiklį.

Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas – tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams (8, p. 103). Lūžio taško analizė padės nustatyti minimalų vaikų skaičių (vidutiniškai per mėnesį), kuris leistų įstaigai nepatirti veiklos nuostolio.

Taigi, apibrėžiant privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos rodiklius didžiausias dėmesys yra skiriamas pelnui bei jį sąlygojantiems ir su juo susijusiems veiksniams: išlaidoms (verslo pradžioje patirtos ir einamosios), pajamoms, savikainai, maržai, lūžio taškui. Tuo tarpu tradicinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos pagrindas neturi materialaus apibrėžtumo.

Kaip matyti, esminis verslo organizacijos bruožas – pelno siekimas. Vadinasi, kiekviena verslo įmonė turi rasti tam tikrą nišą, kuri užtikrintų reikiamas pardavimų apimtis, o tuo pačiu ir tinkamą pajamų lygį. Todėl, nagrinėjant privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos steigimo perspektyvas, būtina išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situaciją ir tuo pačiu išsiaiškinti, ar yra poreikis privataus sektoriaus atsiradimui.3. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ RINKOS

SITUACIJA LIETUVOJE

Dabartinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų rinkos situacija Lietuvoje paslaugos vartotojui nėra palanki. Susiklosčiusią padėtį galima nusakyti taip: paklausa didelė, o pasiūla minimali. Tad privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimas yra tiesiogiai sąlygojamas rinkos situacijos. Ją detalizuoti galima pateikiant Lietuvos Respublikos statistikos departamento atitinkamus duomenis.

Analizuojant statistikos duomenis visų pirma pastebimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažėjimas. Nors pastaruoju metu ši tendencija nepasižymi dideliais tempais, tačiau kiekvienais metais tokių įstaigų lieka vis mažiau.

1 lentelė

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius (metų pabaigoje) (84, p. 46)

1990 1995 1997 1998 1999

Lopšeliai 5    

Lopšeliai-darželiai 1321 517 534 524 530

Darželiai 355 218 185 191 183

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1681 741 724 719 713

Kaip matyti iš lentelės, ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendro skaičiaus mažėjimas yra akivaizdus. Ypač jis ryškus lyginant pirmuosius 5 nepriklausomybės metus, kuomet ikimokyklinio ugdymo įstaigų sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Reikia pažymėti, kad 1995 m. – 1999 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus mažėjimas buvo pristabdytas, ir to laikotarpio neigiamas nuokrypis yra apie 4%. Vis dėlto, kad ir ne taip žymiai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius mažėja kiekvienais metais.

Remiantis lentele, galima daryti išvadą, jog pastaruoju metu didžiausią dalį tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigų sudaro lopšeliai-darželiai. 1999 m. jie apėmė beveik 75% ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičiaus. Tuo tarpu tokios įstaigos kaip lopšeliai visai išnyko.

Nors ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius mažėja, tačiau vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, dalis didėja. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su nelankančiais parodytas 3 paveiksle.

3 pav. Vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, skaičiaus palyginimas su

nelankančiais (84, p. 47)

Iš paveikslo galima daryti išvadą, kad vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, daugėja. Jei iki 1996 m. nelankančiųjų ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikų skaičius buvo didesnis už lankančiųjų, tai nuo 1997 m. ši situacija pasikeitė. Vadinasi,
ugdymo įstaigos sulaukia vis palankesnio įvertinimo, o tuo pačiu ir didesnės paklausos. Tai yra teigiamas reiškinys privataus ikimokyklinio ugdymo sektoriaus atsiradimui. Iš kitos pusės, didelis skaičius vaikų, nelankančių darželių, yra tarsi potencialios rinkos privačiai ikimokyklinei ugdymo įstaigai atspindys.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4262 žodžiai iš 8482 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.