Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje



Valstybės finansų ir biudžeto valdymo rašto darbas

PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS LIETUVOJE

(praktika, problemos, perspektyvos)

Vilnius, 2003

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………..3

1. Privalomojo sveikatos draudimo sąvoka…………………………………………….4

2. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą……………………………4

2.1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba…………………………………….4

2.2. Valstybinė ligonių kasa……………………………………………………..5

2.3. Teritorinės ligonių kasos……………………………………………………5

3. Draudimo finansinė sistema…………………………………………………………5

3.1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos…………………5

3.2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos………………….6

4. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos……………………………………………6

4.1. Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių įmokos……………6

4.2. Įmokos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis………………………..7

4.3. Ūkininkų, žemės naudotojų bei asmeninio ūkio naudotojų įmokos………..7

4.4. Fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, mokamos įmokos……7

4.5. Savanoriškai besidraudžiantys asmenys……………………………………8

4.6. Įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšomis…………………………….8

5. Paslaugos ir išlaidų kompensavimas draudžiamiems asmenims……………………9

6. 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo rezultatai…………………………….10

7. Pokyčiai privalomojo sveikatos draudimo sistemoje………………………………11

7.1. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai………………………………….11

7.2. Išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms didinimas………………12

7.3. Išlaidų kompensuojamiems vaistams didėjimo problema…………………13

7.4. Ligonių kasų reorganizavimas…………………………………………….13

7.5. Nauja lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms tvarka……….……..14

8. Alternatyva esamai sistemai……………………………………………………….15

Išvados………………………………………………………………………………..16

Literatūra……………………………………………………………………………..17

ĮVADAS

Lietuvos Sveikatos draudimo įstatymas numato dvi mūsų šalyje egzistuojančias sveikatos draudimo rūšis: privalomąjį ir papildomą (savanorišką).

Šio darbo tikslas – aptarti Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo praktiką, problemas bei perspektyvas.

Darbui naudoti teisės aktai, statistikos leidiniai, periodiniuose leidiniuose publikuoti ekspertų straipsniai. Taip pat pasitelkta informacija iš valstybinių institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, interneto puslapių.

1. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO SĄVOKA

Sveikatos draudimo įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis bei privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Ši sistema apima tiek privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, tiek ir šį draudimą vykdančias institucijas.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymas taip apibrėžia privalomąjį sveikatos draudimą: “Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą”1.

2. INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

1996 metų gegužės mėnesį Seimas priėmė Sveikatos draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą nuo 1997 metų sausio 1 dienos pradėta įgyvendinti įstatyminė sveikatos draudimo schema. Atsakomybė už sveikatos priežiūros įstaigų paprastąsias išlaidas, kuri iki tol gulė ant Sveikatos apsaugos ministerijos ir vietos savivaldybių, perėjo naujajai institucinei struktūrai.

Įstatymu yra numatytos trys privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos:

– Privalomojo sveikatos draudimo taryba;

– Valstybinė ligonių kasa;

– teritorinės ligonių kasos.

2.1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba

Tai yra kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Taryba svarsto privalomojo sveikatos draudimo uždavinius; teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo; teikia siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų; suderinusi su Finansų ministerija,
tvirtina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją; kontroliuoja ir analizuoja VLK finansinę ir ekonominę veiklą.

2.2. Valstybinė ligonių kasa

Valstybinė ligonių kasa administruoja privalomojo sveikatos draudimo sistemą. Valstybinė ligonių kasa atsako už visos sveikatos draudimo sistemos veiklą, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ji rengia metodikas, paskirsto pinigus ir kontroliuoja teritorines ligonių kasas, vykdo užpirkimus ir sprendžia dėl rezervo fondo nenumatytiems atvejams panaudojimo. Taip pat kontroliuoja sveikatos priežiūra ar farmacine veikla besiverčiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kiekį ir kokybę, atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę.

2.3. Teritorinės ligonių kasos

Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su paslaugų teikėjais atitinkamoje apskrityje; apmoka už suteiktas paslaugas; kontroliuoja paslaugų teikėjų darbą; savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir paslaugų kokybės analizę. Teritorinė ligonių kasa išlaikoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

3. DRAUDIMO FINANSINĖ SISTEMA

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas (neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kurį kasmet tvirtina Vyriausybė Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu.

Sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

3.1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos; valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis; institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos; savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos; kitos lėšos (pav., išieškotos lėšos).

Be to Seimas gali skirti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio įstatymo nustatytų įpareigojimų.

3.2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

“Didžiąją privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalį sudaro sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis, mokamos draudėjų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bei išlaidų, susijusių su vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimu, kompensavimas draudžiamiesiems”2.

Kitas biudžeto išlaidas sudaro sanatorinis-kurortinis gydymas, protezavimas, sveikatos programų finansavimas, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių įstaigų išlaikymas, kompensacijos donorams.

4. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKOS

4.1. Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių įmokos

Iki 2003 metų sausio 1 dienos individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų nariai mokėdavo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudarydavo 30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčių sumos, bet ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Nuo 2002 metų sausio 1 dienos tai buvo 15,60 Lt.

Nuo 2003 metų sausio 1 dienos “Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio”3.

4.2. Įmokos už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis

Įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka trijų procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis ar narystės pagrindais renkamose institucijose. Priėmus naują Sveikatos draudimo įstatymo redakciją, ši nuostata nepasikeitė.

4.3. Ūkininkai, žemės naudotojai bei asmeninio ūkio naudotojų įmokos

Tokio pat dydžio įmokos išliko ir ūkininkams bei žemės naudotojams. Jie už save ir už dirbančius ūkyje narius moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmeninio ūkio naudotojai už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

4.4. Fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, mokamos įmokos

Iki šių metų sausio 1 dienos pagal patentus dirbantys asmenys mokėdavo 30 proecentų tam tikros veiklos patento mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 procentus minimalios mėnesio algos. Advokatai (jų padėjėjai) bei notarai mokėdavo 10 procentų Statistikos departamento
praėjusio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 2002 m. I ketvirtį jis buvo 106,80 Lt., II ketvirtį – 108,70 Lt.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1233 žodžiai iš 3973 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.