Proceso dalyviai baudžiamojoje byloje
5 (100%) 1 vote

Proceso dalyviai baudžiamojoje byloje

TURINYS

I. BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIA 3

II. ASMENYS NUO KURIŲ PRIKLAUSO BYLOS EIGA 4

1. Teismai 4

2. Prokuroras 4

3. Tardytojas 4

4. Kvotos organas 4

III. ASMENYS TURINTYS SAVARANKIŠKUS

ĮSTATYMINIUS INTERESUS 4

1. Įtariamasis 4

2. Kaltinamasis 5

3. Teisiamasis 5

4. Nukentėjusysis 5

5. Civilinis ieškovas 6

6. Civilinis atsakovas 6

IV. ATSTOVAI IR GYNĖJAI 6

1. Kaltianamojo gynėjas 6

V. KITI ASMENYS 7

1. Liuditojas 7

2. Ekspertas 7

3. Vertėjas 7

VI. PRAŠYMŲ REIŠKIMAS, TEISMO NUTARČIŲ

IR NUOSPRENDŽŲ SKUNDIMAS 8

LITERATŪRA 9

BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIAI

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato šiuos proceso dalyvius baužiamojoje byloje:

Asmenys nuo kurių priklauso bylos eiga:

• Teismas

• Teisėjas

• Prokuroras

• Tardytojas

• Kvotos organas

Asmenys , turintys savarankiškus įstatyminius interesus:

• Įtariamasis,

• Kaltinamasis,

• Nukentėjusysis,

• Teisiamasis,

• Civilinis ieškovas,

• Civilinis atsakovas

Atstovai ir gynėjai:

• Kaltinamojo gynėjas

• Teisiamojo gynėjas

• Nepilnamečio kaltinamojo, teisiamojo atstovas

• Nukentėjusiojo atstovas

• Civilinio ieškovo atstovas

• Civilinio atsakovo atstovas

Visuomeniniai atstovai:

• Visuomeninis atstovas

• Visuomeninis gynėjas

Kiti asmenys:

• Liuditojai

• Ekspertas

• Specialistas

• Kviestiniai

• Vertėjas

• Kiti asmenys

ASMENYS NUO KURIŲ PRIKLAUSO BYLOS EIGA

Lietuvos Respublikoje yra šie teismai:

o Apylinkės teismas

o Apygardos teismas

o LR apeliacinis teismas

o LR aukščiausiasis teismas

Pirma instancija nagrinėja bylas apylinkės teismas ir apygardoas teismas. Bylas nagrinėja vienas teisėjas, bet jei apygardos teisme nagrinėjamas toks nusikaltimas, kuriam pritaikomas 105 str., Tai nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Baudžiamo proceso kodeksas numato atvejus, kada gali bylą nagrinėti atsarginis teisėjas. Taip pat yra apribojimai nagrinėjant tą pačią bylą, t.y. neleistinumas teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą.

Prokuroras Tai valstybinis kaltintojas, kuris palaiko kaltinimą.

Proceso dalyvių skundus dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų teismas privalo išnagrinėti ir priimti nutartį per tris dienas nuo skundo ir reikiamos skundui išnagrinėti medžiagos gavimo. Jei skundas patenkinamas, nutartyje nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti; jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Skundą padavęs asmuo turi teisę dalyvauti teisminiame skundo nagrinėjime. Suimtas įtariamasis, kaltinamasis pristatomas teisėjui, jeigu tai yra būtina. Apie teismo priimtą dėl skundo sprendimą pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu teisėjas patenkina skundą, nutartis pasiunčiama prokurorui vykdyti. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 2442 str.).

Proceso dalyviai skundus dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų turi paduoti aukštesniam prokurorui, laikydamiesi įstatymo nustatytų taisyklių tardytojo veiksmams apskųsti, o aukščiau aprašytais Baudžiamojo proceso kodekso 2441 straipsnyje numatytais atvejais – teismui. Proceso dalyviai turi teisę paduoti apylinkės teismui ir skundus dėl aukštesnio prokuroro veiksmų ir sprendimų. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras (BPK 244 str.)

Atliekant tyrimą prokuroras privalo išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų proceso dalyvių skundus dėl neteisėtų ir nepagrįstų tardytojo, kvotėjo veiksmų. Apie prokuroro sprendimą privalu pranešti skundą padavusiam asmeniui (BPK 243 str.).

Tardytojas Tai įstatymo tvarka paskitras nusikaltimo tyrimo organo pareigūnas, kuris savarankiškai pagal suteiktus įgaliojimus atlieka parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje. Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka dėl neteisėtų tardytyojo veiksmų-tokia pati kaip ir prokuroro.

Kvotos organas Kvota tai procesinis veiksmas, kurio metu kvotos organai apžiūri įvykio vietą, ten sudarnt ir įtvirtinant nusikaltimo pėdsakus. Kvotos organai atlieka ne tik tardyminius veiksmus, bet ir tradytojų duotus pavedimus, atlieka kratą, poėmius. Jų neteisėtų veiksmų apskundimo tvarka yra tokia pati kaip ir tardytojo ir prokuroro.

ASMENYS TURINTYS SAVARANKIŠKUS ĮSTATYMINIUS INTERESUS

Įtariamasis Atskirai įstatyme išvardintas procesines teises turi ir įtariamasis. Įtariamuoju, kaip proceso dalyviu, laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

Įtariamasis turi teisę:

1) duoti byloje paaiškinimus;

2) pareikšti prašymus;

3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus;

4) turėti gynėją (BPK 59 str.). Įtariamasis taip pat turi teisę reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teisėjo nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Kaltinamasis Nemažai dėmesio baudžiamajame procese yra skirta kaltinamojo teisėms nustatyti. Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju
ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju.

Kaltinamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;

2) teikti įrodymus;

3) pareikšti prašymus;

4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga;

5) turėti gynėją;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Teisiamasis Asmuo, kuriam tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas, nuo baudžiamosios bylos perdavimo į teismą momento yra įvardijamas kaip teisiamasis.

Teisiamasis turi teisę:

1) gauti įstatymo nustatytu laiku kaltinamosios išvados nuorašą ir įstatyme numatytais atvejais – teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti teismui nuorašą;

2) turėti gynėją;

3) pareikšti prašymus;

4) pareikšti nušalinimą teisėjams, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui;

5) dalyvauti tiriant visus įrodymus;

6) duoti klausimus liudytojams, ekspertams, specialistams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams;

7) bet kuriuo teisminio tardymo momentu duoti paaiškinimus apie teismo tiriamos bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus;

8) dalyvauti teisminiuose ginčuose, jeigu nėra gynėjo;

9) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu;

10) pateikti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo;

11) apskųsti teismo nuosprendį ir nutartį (BPK 267 str.).

Jei teisiamas asmuo yra nepilnametis, tai į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę dalyvauti tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir nušalinimus (BPK 268 str.).

Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę (BPK 52 str.). Šios teisės asmeniui suteikiamos nuo to momento, kai priimamas procesinis sprendimas pripažinti jį kaltinamuoju. Išvardintas procesines teises, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas, realizuoja ir teisiamasis, ir nuteistasis, ir išteisintasis. Įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės suteikia šiam asmeniui galimybę aktyviai dalyvauti baudžiamosios bylos tyrimo (nagrinėjimo) procese, gintis nuo pareikšto kaltinimo bei teisėtomis priemonėmis ir būdais daryti įtaką proceso eigai ir rezultatams.Nukentėjusysis Asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju gali būti pripažintas ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, turi teisę būti apklaustas byloje. Įstatymų leidėjas, norėdamas, kad nukentėjusysis būtų aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis, suteikė jam ir kitas teises. Visas teises nukentėjusysis gali įgyvendinti tiek pats, tiek per atstovą, kurį gali turėti ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentėjusysis.

Taigi nukentėjusysis ir jo atstovas turi taip pat ir šias teises:

1) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas;

4) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

5) pareikšti nušalinimus;

6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus;

7) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime (BPK 60 str.). Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikaltimo, yra miręs, jo, kaip nukentėjusiojo, teises perima vienas iš artimųjų giminaičių, atsižvelgiant į giminaičių tarpusavio susitarimą.

Civilinis ieškovas Asmuo, kuris dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir pagal Baudžiamojo proceso kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą ją atlyginti, yra pripažįstamas civiliniu ieškovu.

Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:

1) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1337 žodžiai iš 4440 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.