TURINYS
1.Parduodamo produkto apibūdinimas———————————————————————3
2.Prekių asortimento klasifikavimas———————————————————————–4
3.Substitutai ir komplimentarūs produktai—————————————————————-6
4.Produkcijos kokybės ir išskirtinumo vertinimas——————————————————-7
5.Produkto konkurencinis potencialas———————————————————————9
6.Produkto kokybės valdymas—————————————————————————–11
7.Asortimento formavimas———————————————————————————13
Išvados——————————————————————————————————–16
Literatūra——————————————————————————————————17
1. Parduodamo produkto apibūdinimas
Produkcijos valdymas yra sistemingas ir nuoseklus sprendimų dėl prekių ar paslaugų, jų ženklų ir pakuotės sukūrimo, paklausos tyrimo, pardavimų organizavimo ir aptarnavimo priėmimas ir įgyvendinimas.
Produktas. Produktas(prekė,paslauga) sudarytas iš tarpusavyje susijusių ir nesusijusių konkrečių charakteristikų, skirtų tenkinti vartotojų poreikius.
Produkto (prekė ar paslaugos) vienetas yra užbaigtas vientisas daiktas, reiškinys ar idėja, apibūdinamas dydžiu, išoriniu vaizdu, laiku, kokybe, kaina ar kitais parametrais.
Prekės (pagal f.Kotlerį) gali būti fiziniai objektai, paslaugos, asmenys, vietovės, organizacijos ar idėjos, – visa, kas gali tenkinti poreikius ar reikmes ir pateikiama rinkoje pritraukiant vartotojų ar pirkėjų dėmesį, formuojant jų norą įsigyti, naudoti ar vartoti.
Įmonės gaminama ar realizuojama produkcija turėtų būti suvokiama konkrečiai, išplėstai, apibendrintai.
Konkretus produktas yra bazinė fizinė esmė, turinti tikslias charakteristikas ir pateikiama rinkoje pagal konkretų aprašymą ar numerinį modelį. Tokios charakteristikos gali būti spalva, stilius, skonis, dydis, masė, patikimumas, kokybiniai instrukcijos ypatumai, naudojimo efektyvumas, kaina ir kt.
Realus produktas gali būti apibūdinamas konkrečiomis charakteristikomis (pagal F.Kotlerį): kokybės lygiu, savybių rinkiniu, specifiniu apiforminimu, firminiu pavadinimu ir pakuote.
Išplėstinis produkto apibūdinimas apima ne tik konkrečias charakteristikas, bet ir visą jo pavidalą – įvaizdį ir patarnavimą: konsultacijas, rekomendacijas, garantinį ir kitą remontą, aprūpinimą atsarginėmis dalimis, pakeitimo ir grąžinimo sąlygas. Jei tam tikros produktų charakteristikos vienodos, laimi tos įmonės prekė, kuri geriau apiformina, labiau išreklamuota ir pirkėjui pateikia iš anksto nustatytus prabangos, prestižo, tvirtumo ar garantijos įvaizdžius.
Apibendrintas prekės ar paslaugos supratimas susijęs ne tiek su gamintojo ar pardavėjų interesų išreiškimu, kiek su vartotojų poreikių, norų ir siekių bei emocijų suformulavimu. Pavyzdžiui, avalynė perkama ne vien kojoms apauti ar apsaugoti, o savo individualybei išreikšti: vyriškumui, moteriškumui, elegancijai, išskirtinumui, griežtumui, jaunatviškumui, spindesiui ir t.t.
Paslaugos. Paslauga yra bet kokia priemonė ar nauda, kurią gali pasiūlyti viena šalis kitai ir kuri dažniausiai yra neapčiuopiama ir nesusijusi su kokio daikto ar gaminio užvaldymu ar įsigijimu. Paslaugos gali būti susijusios su prekėmis ar materialiu jų pavidalu ir kitomis paslaugomis ir nesusijusios.
Vartotojų nuomonę apie kokybę formuoja paslaugos suteikimo būdas, teikėjo elgesys ir kitos aplinkybės, kuriomis paslauga apsiekia savo tikslą. Klientą veikia ne tik tai, ką jis gauna, bet ir tai, kaip jis gauna paslaugą, kaip ir kiek sužino apie gamybos ir vartojimo procesą. Skirtingai nei produktų gamybos, paslaugų įmonėje vartotojas gali pamatyti jos išteklius, veikimo būdą, atliekamus veiksmus. Susidaręs įvaizdis labai svarbus daugeliui paslaugų. Jei teikėjas vartotojo požiūriu yra geras, tai ir jo įvaizdis bus patrauklus, lankytojas dažniausiai nepaisys nedidelių klaidų. Ir priešingai, jei įvaizdis negatyvus, klaidos poveikis daug didesnis, negu turėtų būti. Įvaizdis tampa savotišku atramos tašku, vartotojui suvokiant patirtos paslaugos kokybės techninę ir funkcinę dalis. Prekių ir paslaugų bei jų derinių kokybė yra integruota sąvoka, kuriai lemiamą reikšmę turi vartotojo vertinimas. Techninė ir funkcinė kokybė, transformuota vartotojo įvaizdžio apie paslaugą ir jos teikimą, suformuoja jo patirtą kokybę ir jos vertinimus.
2. Prekių asortimento klasifikavimas
Asortimentas gali būti prekybinis ir gamybinis, bazės ir mažmeninės prekybos, standartinis ir sezoninis, prekių atsargų ir teikiamų paslaugų bei daugelis kitų, kurių ypatumai priklauso nuo vietos ir laiko, įvairių kitų veiksnių ir prekių pasirinkimo principų. Prekybinis sortimentas yra atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo ir išskirtinumo ypatybes.
Kai kurių prekių asortimento klasifikavimo požymiai (žr. lentelę).
Prekių asortimento klasifikavimo požymiai Klasifikavimo
charakteristikos
Grupės Pogrupiai arba grupės apibūdinimas
1.Paklausos kompleksiškumas Makrogrupės
Kompleksas „Prekės namams“ Pagrindinės prekių grupės
Mikrokompleksas „Skalbimo prekės“
2.Paklausos pobūdis Epizodinės
Periodinės paklausos
Retos paklausos
Kasdieninės paklausos
Sezoninės Ilgai naudojamos prekės
Drabužiai, avalynė
Prabangos prekės, baldai
Maisto prekės
Turizmo, žūklės prekės
3.Paklausos dažnumas Pavienė
Masinė paklausa Labai didelio ūgio apranga
Populiariausių ūgių, dydžių apranga
4.Prekės funkcija Pagrindinė
Papildoma
Pagalbinė Maisto produktai
Kasdieninės ne maisto prekės
Visuomeninio transporto bilietas
5.Prekių klasės pagal kokybę ir kainas Ypatinga, aukšta, vidutinė
Žema Įvairios konstrukcijos, skirtingai apipavidalintos, nevienodos kokybės to paties pavadinimo prekės
Nukainotos prekės
6.Prekės prestižas Išskirtinė
Madinga, nauja, standartinė, nukainota Meno dirbiniai
Modelinė, serijinė ir nukainota avalynė
7.Pasiūlos trukmė Standartinė
Sezoninė Duona, pienas
Vynuogės
8.Pasiūlos privalomumas Privaloma
Pasirenkama Nustatoma pagal asortimento sąrašą
Pasirenkama savo nuožiūra
9.Asortimento atspindėjimo lygis Platumas
Gilumas Siūtos prekės
Kostiumai
10.Asortimento platumo ir gilumo formos Pasirenkamas
Disponuojamas Momentinis tam tikros datos prekių sortimentas (pozicijų skaičius)
Prekių pavadinimų (pavidalų) skaičius per tam tikrą laikotarpį
11.Visuomeninės reprodukcijos vieta Gamybinis
Prekybinis Ūkio šakos arba komplekso produkcija
Didmeninės ir mažmeninės prekybos asortimentas
12.Prekybinis Didmeninės prekybos
Mažmeninės prekybos
Masinio maitinimo Bazių (kontorų) atskirų jų padalinių prekių asortimentas
Parduotuvių, kioskų, palapinių ir kitų vienetų bei jų padalinių prekių asortimentas
Kulinarijos parduotuvių, kioskų, bufetų ir kitų vienetinių prekių, patiekalų ir kitos savos produkcijos asortimentas
13.Gamybinis Ūkio šakos arba komplekso Atskiros pramonės arba žemės ūkio įmonės, jos padalinio išleidžiamų prekių asortimentas
Kai kurios ekonominės mokyklos, be gamybinio ir prekybinio asortimento, išskiria ir prekinį. Šis asortimentas – prekių pavadinimų rinkinys, sudarytas pagal vartojimo ar žaliavų požymį, nors jo klasifikavimas gana artimas prekybiniam:
Grupinis prekių asortimentas pagal pagrindines žaliavų rūšis ir vartojimo kompleksus,
Išplėstinis vidinis prekių asortimentas pagal pogrupius, pavidalus, artikulus ir kitus skirtingus požymius (žaliavų, dydį, spalvą ir t.t.),
Prekių asortimentas pagal paklausos pobūdį:
-kasdieninės paklausos (duona,druska,siūlai,skalbimo priemonės),
-retos paklausos (baldai, televizoriai, siuvimo mašinos),
-periodinės paklausos (aprangos prekės, konditerijos gaminiai),
-sezoninės paklausos (eglutės žaislai, slidės),
Prekių asortimento sudėtis pagal jų pasiūlos funkciją (papildomos prekės: kojinės, batų raišteliai),
Prekių asortimentas pagal jo sudėtingumą:
-paprasto asortimento prekės, sudarytos iš mažo skaičiaus pavidalų (druskos, cukraus),
-sudėtingo asortimento prekės, turinčios daug klasifikavimo lygių ir požymių (aprangos prekės),
Prekių asortimento atspindėjimo lygis:
-platumas
-gilumas.
3. Substitutai ir kompilmentarūs produktai
Substituciją, arba vieno produkto pakeitimą kitu, lemia lyginamųjų kaštų ir panaudojimo efektyvumo santykis tenkinant poreikį (naujos industrinės teorijos sekėjai), tačiau vartotojas produktus lygina dar iš naudos ir vertingumo, komforto, suderinamumo ir patogumo, operatyvumo ir bendravimo bei kitų pozicijų.
Sąveika tarp paslaugų ir prekių vienu metu gali būti kaip:
Paslaugų ir prekių substitucija,
Paslaugų ir prekių komplimentarumas
Remiantis turima statistika galima teigti (B.Vengrienė, 1998, p. 122), kad:
Paslaugos turi tendenciją vartojant tiek absoliučiai, tiek santykinai didėti sparčiau nei prekės,
Gana dideli ar panašūs tampai yra ir ilgai naudojamų prekių (kartais didesni nei paslaugų),
Nuo bendro vartojimo lygio kilimo atsilieka vidutinės trukmės ir trumpalaikių prekių vartojimas.
Substitucijos formos gali būti:
Tarp prekių,
Tarp prekių ir paslaugų (arba atvirkščiai),
Tarp paslaugų.
Vartotojai įsigydami prekes, naudojasi tam tikromis paslaugomis (draudimu, techniniu aptarnavimu, instaliacija, konsultacijomis, kitomis paslaugomis). Ir atvirkščiai, teikiant paslaugas, sunaudojamos materialinės gėrybės (remontui – detalės, medžiagos, mokymuisi – vadovėliai, kanceliarinės prekės, kompiuterinė įranga ir t.t.). Abipusis prekių ir paslaugų kompleksiškas naudojimas priskiriamas prie komplimentarių produktų.
Prekių ir paslaugų komplimentarumo santykis gali pasireikšti kaip (B.Vengrienė, 1998, p. 127):
Tiesioginis komplimentarumas, kai prekės ir paslaugos naudojamos vienu metu,
Vartojimo komplimentarumas, kai vartojant prekę reikia paslaugų arba, atvirkščiai, naudojant paslaugą reikia prekių (vartojimo komplimentarumas – atskiras laiko ir
vietos),
Dinaminis komplimentarumas: vartojant prekę reikia kitokios paslaugų struktūros, kai naudojant paslaugą reikia kitos prekių sudėties.