3. Produktyvumo kėlimas organizacijoje
Optimalus produktyvumas
Produktyvumas – tai mūsų išteklių panaudojimo rodiklis. Produktyvumas yra santykis tarp produkcijos ir sąnaudų. Tai tinka kiekvienai veiklos sričiai ir bet kokio pobūdžio vertę kuriančiai įmonei. Galima taip suformuluoti:
Universali produktyvumo formulė
Produktyvumas = Bet kokia sukurtos vertės išraiška / Bet kokia sąnaudų išraiška = Produkcija / Sąnaudos
Mažinti išteklių suvartojimą ir didinti sukuriamos vertės kiekį. – maksimalaus produktyvumo.
Kiekybė ne visada yra tas pats, kas kokybė
Organizacijos produktyvumo pakitimai turi įtakos pačiai organizacijai. Kuo didesni pakitimai, tuo svarbiau tirti jų poveikį tiekėjams, rinkai ir kitiems išoriniams veiksniams.
Bendras produktyvumas = Bendrovei sukurta vertė (+ vertė, sukurta klientams, tiekėjams, savininkams ir bendruomenei – užteršimas (ir šilumos spinduliavimas) – sukeltos socialinės problemos- stresas) / Įprastiniai pagalbiniai veiksniai (+ nerecirkuliuojamų medžiagų specialus panaudojimas + neatnaujinamų energijos šaltinių specialus panaudojimas)
Siauras priežasties ir pasekmės tipo mąstymas padarė daug žalos pačioms bendrovėms ir jų aplinkai. Negatyvūs šalutiniai reiškiniai ir ilgalaikė žala darbo aplinkai dėl vienašališkų rentabilumo kėlimo priežasčių dažnai buvo ignoruojama.
Kai kalbama apie produktyvumą ir kitus verslo klausimus, svarbu turėti bendrą perspektyvą!
Optimalaus produktyvumo kriterijai.
1. Produktyvumas yra gana aukštas, todėl bendrovė ilgą laiką gali veikti pelningai.
2. Produktyvumas yra pakankamai aukštas, todėl bendrovė gali sėkmingai konkuruoti.
3. Efektyvumas ir darbo sparta nekenkia sveikatai, nei fizinei, nei protinei.
4. Produktyvumas yra žemas, todėl galima išvengti nereikalingo konkurencinio „forsavimo“.
Sunku apibrėžti šį lygį. Mes jį vadinsime idealia situacija, gerai žinodami, kad jis gali įvairuoti ir kad šiuo klausimu nuomonės gali nesutapti.
Penkių savaičių planas,
1. pamažu didinti apyvartą,
2. pelningumą ir produktyvumą iki strategijoje numatyto lygio.
3. bendradarbiauti
4. tobulinti darbo metodus
5. juos ekologiškai įvertinti.
Šis pavyzdys turėtų akivaizdžiai pailiustruoti, jog optimalaus produktyvumo lygiai nėra kažkas statiška, bet gali per tam tikrą laiką keistis.
Produktyvumo faktoriaus pasirinkimas
Šiame poskyryje susipažinsime su reikalavimais, turinčiais įtakos produktyvumo faktoriui (produkcija, sąnaudos).
1. produktyvumo faktorius turi būti relevantinis. Jis turi atitikti organizacijos strategiją ir vertės kūrimą.
Galimas relevantinis produktyvumo faktorius:
P = Per laikotarpį parduota mašinų / Sugaišta valandų
Kaip trumpalaikis tariamai pigus tiekėjas, jis nebus labai suinteresuotas štai šituo:
p = Pakartotinai tam pačiam klientui parduota mašinų / Iš viso parduota mašinų
2. Matavimo faktorius turi atitikti tikslumo reikalavimą, išreikštą mato vieneto dydžiu ir dažnumu. Loginiu lygiu, tinkančiu informacijos vartotojui
Produktyvumo faktorių tikslumo laipsnį pagal dvi ašis
Diagrama 3.1. Labai svarbu yra parinkti produktyvumo veiksnius. Derinant su loginių lygių principu, čia kaip relevantinės dimensijos pasirinkta dydis ir dažnumas.
3. Produktyvumo faktoriai turi būti panaudoti produktyviai. Kad produktyvumo matavimas būtų produktyvus — labai svarbu organizacijos produktyvumui.
Produktyvumo matavimo tikslas yra padėti pagrindą planavimui ir tobulinimui.
Teoriškai produktyvumo kėlimo našumą galime išreikšti taip:
p = Produktyvumo kėlimo veiksmų vertė / Panaudotų produktyvumui kelti išteklių vertė
Produktyvumo matavimui ir jo kėlimui reikia laiko ir pastangų, o tai turi „ekologinių“ pasekmių organizacijai. Svarbu ir tai, kad nerelevantinis matavimas yra našta organizacijai.
4. vertės kūrimo ciklo koordinacijos aspektas. Jeigu bendrovės ar įstaigos produktyvumas smuko, reikia kuo greičiausiai gauti informaciją apie reikalų padėtį cikle.
Informacija įgalins daryti korektyvas. Ankstyvas taisymas reiškia sutaupytus pinigus (arba panašią naudą) pabaigoje.
5. kelių apibūdinimų principas. rodikliai gali būti palyginti su ankstesniais rodikliais arba su konkurento produkto kokybe. Turi būti nustatytas kontrolės sistemos matavimo veiksnys. Vartojami tokie veiksniai:
p1 = pardavimų skaičius – atsiskaitymų skaičius.
p2 = pardavimų skaičius — skundų skaičius.
p3 = pardavimų skaičius — kontaktų su klientais skaičius.
p4 = apyvarta, anuliavimai – žmogaus dienų prekyboje skaičius.
6. santykis tarp matavimo kriterijų ir pelno.
Produktyvumas ir pelnas yra artimai susiję, bet ne vienu ir tuo pačiu pagrindu. Reikėtų kuo anksčiau gauti duomenų apie produktyvumo pasikeitimą ir apie bendrovės pelningumą.
Produktyvumo faktoriaus kriterijų santrauka.
1. Faktorius turi sietis su strategija ir darbu.
2. Faktorius turi būti apibrėžtas optimaliu loginiu lygiu.
3. Faktoriaus matavimas turi būti produktyvus.
4. Faktoriaus vieta cikle turi būti nustatyta kuo anksčiausia.
5. Faktorius (vienas ar su kitais faktoriais) turi pateikti keletą apibūdinimų.
6. Faktorius turi teikti duomenų apatinei linijai.
Motyvacija, kompetencija, darbo organizavimas
Tiesioginis stebėjimas taip pat leidžia daryti tam tikras išvadas apie motyvaciją. Galima konstatuoti,
kad bet kurioje organizacijoje yra trys svarbiausios galimos tobulinimo sritys
Diagrama 3.2. Organizacijos produktyvumo potencialai. Potencialus galima suskirstyti į motyvacijos, kompetencijos ir darbo organizavimo kategorijas; į darbo organizavimą įeina ir technologijos potencialas.
Motyvacijoje, kompetencija ir darbo organizavimas yra to paties lygio.
Žemo produktyvumo priežastis retai kada būna tik vienoje iš šių sričių. Tiksliau sakant, reikia pripažinti, kad jos viena kitą įtakoja ir sąlygoja.
Svarbiausias padėties pagerinimo rezervas yra tinkamas operatorių darbo organizavimas. Tam pasitarnavo tokia sąveika
Diagrama 3.3. Mažėjančio produktyvumo sisteminės sąveikos pavyzdys. Ydingą ratą sudarantys elementai.
Svarbu nemąstyti per daug kategoriškai.
Tobulinimo metodus reikia analizuoti sistemos kaip visumos požiūriu ir sistemos doringų bei ydingų ratų požiūriu.