Profesija karjera
5 (100%) 1 vote

Profesija karjera

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO KURSINIO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvritinu, kad įteikiamas kursinis darbas yra:

1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose.

2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nedaro nuorodų į kitus darbus, jeigu jis nėra nurodytas darbe.

4. Pateikia visą panaudotą literatūros sąrašą.

Vardas,pavardė Parašas

Turinys

Įvadas 2

1. Profesija ir su ja susijusių sąvokų samprata 3

2. Karjera, karjeros planavimas ir karjeros reikšmė gyvenime 5

3. Profesijos rinkimosi procesas 9

4. Savęs pažinimo aktualumas profesinei orientacijai ir karjerai 11

5. Asmenybės charakteristikų ryšys su profesine orientacija ir karjera 13

5.1. Savęs vertinimas 13

5.2. Gebėjimai 14

5.3. Interesai 15

5.4. Vertybės 16

6. Asmeninės kontrolės vaidmuo renkantis profesinį kelią 19

7. Profesijų pažinimas arba profesinis informuotumas 20

8. Profesinės karjeros galimybės, karjeros planavimo psichologiniai ir organizaciniai ypatumai 22

Išvados 25

Literatūra 26

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje profesijos rinkimasis, profesinės karjeros planavimas tampa vienu svarbiausių jauno žmogaus gyvenimo procesų, kurio metu priimamas sprendimas, įtakosiantis tolimesnį gyvenimą. Nuo profesijos pasirinkimo priklauso būsimas darbas, pasitenkinimas gyvenimu, savi-efektyvumu, gyvenimo stilius ir laisvalaikis, draugų ratas, padėtis visuomenėje.

Profesinės karjeros planavimas yra procesas, prasidedantis nuo pat vaikystės ir besitęsiantis visą gyvenimą. Karjeros planavime tampriai susiję svarbiausi jauno žmogaus gyvenimo momentai: profesijos pasirinkimas, savęs ir profesijos pažinimas ir jų suderinimas. Viena iš problemų gyvenant laisvoje visuomenėje, yra tai, kad mes kiekviename žingsnyje galime ir turime rinktis, tačiau šį pasirinkimą sąlygoja daugelis sociokultūrinių poveikių. Tai šeima, materialinė padėtis, namuose sukurta akademinė aplinka, lytis, amžius.

Profesijos rinkimasis neatsiejamas nuo asmenybės, todėl kiekvienas individas turėtų žinoti, ko nori, kaip to siekti dabar ir ką būtina padaryti ateityje; koks profesijų pasaulis jį supa ir kokius reikalavimus kelia. Šiandieniniame pasaulyje nėra lengva pasirinkti profesiją, kasdien atsiranda naujos profesijos, o senos išnyksta, jaunam žmogui reikia spėti ne tik su tokiu greitai besikeičiančiu pasauliu, bet ir su savo asmenybės pokyčiais.

Šio darbo tikslas – atskleisti pagrindinių asmenybės charakteristikų įtaką profesijos pasirinkimui ir tolimesnės karjeros planavimui, siekiant suprasti žmogaus profesijos, karjeros rinkimosi ypatumus.

Tikslui įgyvendinti keliami tokie uždaviniai:

Išnagrinėti profesijos, karjeros ir su jomis susijusias kitų sąvokų sampratas.

1. Atskleisti profesinės karjeros reikšmę žmogaus gyvenime.

2. Parodyti savęs pažinimo aktualumą profesinio pasirinkimo, karjeros rinkimosi procese.

3. Išanalizuoti jaunuolių karjeros galimybių supratimą, ateities gyvenimo planų kūrimą ir tam reikalingas asmenines charakteristikas.

Pasirinkti darbo metodai: psichologinės, sociologinės, pedagoginės mokslinės literatūros šaltinių analizė, lyginimas ir interpretacija.

Manau, jog mano kursinio darbo temos analizė bus labai naudinga, įgytos žinios ir padarytos išvados padės orientuotis suteikiant pagalbą žmonėms, priimantiems sprendimus apie darbinę veiklą.

Profesinės karjeros planavimas vyksta įvairių veiksnių kontekste, tačiau kokie iš jų svarbiausi, šiuo darbu ir siekiama sužinoti. Taigi šis klausimas yra svarbus ne tik psichologams, socialiniams pedagogams, organizacijų vadovams, bet ir darbinę veiklą pradedantiems žmonėms.

1. Profesija ir su ja susijusių sąvokų samprata

Profesiją renkasi žmonės, kai juos verčia egzistencijos sąlygos, kai nebeįmanoma gyventi be profesijos arba su profesija, kuri negali būti egzistencijos atrama. Darbas be profesijos neperspektyvus, tad reikia rinktis mokyklą ar kursą jai įgyti. Rinktis profesiją, darbą, darbovietę tenka visą gyvenimą (Jovaiša L., 1999, p. 19).

Žodis “profesija”, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia “viešai kabėti”, t.y. pranešti kitiems apie savo veiklą, užsiėmimą, specialybę (Климов, 1990). Esama nemažai į “profesiją” panašių sąvokų: užsiėmimas, tarnyba, pareigybė, verslas, amatas, specialybė. Jos įvairiai aiškinamos. Artimiausia pagal reikšmę yra specialybė – žinių, mokėjimų ir įgūdžių visuma, reikalinga kvalifikuotam ir specializuotam darbui atlikti. Yra pagrindinės, vidurinės ir aukštos kvalifikacijos specialybių. Jas teikia atitinkamos mokyklos: profesinės, aukštesniosios, aukštosios. Specialybė ne tas pats, kas profesija, nors jas skirti sunku, nes jos dažnai sutampa. Kad šias sąvokas būtų lengviau skirti, profesija reikėtų laikyti darbą pagal specialybę (Jovaiša L., 1999). Specialybę reikėtų vadinti profesija tada, kai žmogus užima darbo vietą pagal specialybę, t.y. kai žmogaus specialybė tampa profesija (Jovaiša L., 1981). Profesija ir yra specializuoto bei kvalifikuoto darbo rūšis. R. Laužackas (1998) formuluoja
detalų profesijos apibrėžimą: “profesija – atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, gebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems pasitenkinimo, materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras, prielaidą. Profesionalas – žmogus, tvirtai įvaldęs kokios nors profesijos reikalavimus. Visos profesijos kelia dirbančiajam specialius reikalavimus, kuriuos nurodo darbo struktūra ir sąlygos, sociumo moralė, taip pat ir papročiai.“ (pgl. L. Jovaišą, 1999.).

Bet ar profesijai visais atvejais būtina tam tikra specialybė? Yra tam tikrų darbų, kurie nereikalauja specialybės (valytojas, krovėjas), bet yra visuomeninio darbo pasidalijimo rūšys. Taigi tai irgi profesija. Taip pat kyla klausimas, jei žmogus turi specialybę, bet dirba ne pagal ją, tai kokia jo profesija. Reiškia, žmogus – specialistas be diplomo, tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie neturi specialybės diplomo, bet dirba kvalifikuotą darbą. Vadinasi, jie turi profesiją (Jovaiša L., 1981).

Kartais manoma, kad profesija, susiaurinta atskiromis operacijomis, yra specialybė. Vadinasi, specialybe laikoma tam tikra darbo apimtis, bet ją sudaro ne tik tai, bet ir žinios, tam tikras teorinis parengimas. Profesija suprantama kaip gamybos šaka, o specialybė – kaip darbo pasidalijimas įmonės viduje. Žemdirbio profesijoje yra šios specialybės: laukininkystė, paukštininkystė, daržininkystė ir t.t. Tačiau dažnai profesija suprantama ir siauresne prasme – kaip specialybė. Profesija yra ne vien socialinis reiškinys, žmogus ją išgyvena tarsi būtiną, savaime suprantamą jo vietą darbinėje veikloje, tarsi savo lemtį. Teigiamas santykis su konkrečia profesija yra sudėtingas, keliąs stiprius asmenybės išgyvenimus, kurių visuma sudaro būseną, pasireiškiančią tuo, kad asmenybė veržiasi prie tam tikros veiklos, laikydama ją savo gyvenimo prasme. Šį santykį vadiname pašaukimu (Jovaiša L., 1978,).

Specialybės įgyjamos, išėjus visą tam tikro profesinio mokymo įstaigos kursą. Todėl „specialybė – kvalifikuotų kurios nors darbo srities žinių, mokėjimų ir įgūdžių sistema.“(Jovaiša L., 1978 ).

Profesija – socialinis ir psichologinis reiškinys. Profesija yra socialinės veiklos rūšis. Ji kvalifikuota, socialiai prasminga funkcija, visuomenės atvertas kelias darbui, kūrybai. Profesija paprastai laikoma nuolatinė žmogaus specialybė, veiklos, užsiėmimų rūšis. Dar kitaip profesiją apibūdina ekonomistas S.Strumilinas – profesija yra visuma, besimokant įgytų specialių darbo įgūdžių, kuriuos turi vienas asmuo. Šie apibrėžimai nurodo, kad profesija yra darbo pasidalijimo rezultatas, veiklos rūšis. Šitaip nustatoma profesijos vieta visuomenės gyvenime. Strumilino apibrėžimas susiaurina profesijos turinį, padaro ją psichologiniu reiškiniu, specialybe. Užsienio darbo sociologai ir profesinio orientavimo specialistai pabrėžia dar vieną profesijos požymį – „pragyvenimo šaltinį“. Profesija turinti būti tokia asmens veikimo specifikacija ir kombinacija, kuri yra ilgalaikio aprūpinimo arba darbo gavimo vilčių pagrindas (Климов E.A., 1990).

2. Karjera, karjeros planavimas ir karjeros reikšmė gyvenime

Kiekvienas žmogus turi savitą supratimą apie pasaulį, jame vykstančius procesus. Supratimą apie reiškinius įtakoja nuo vaikystės susiformavusios nuostatos, visuomenėje vyraujančios normos, įgyjama gyvenimiška patirtis, žinios ir pan. Tačiau dažnai visuomenėje vyrauja tam tikros nuomonės apie vieną ar kitą reiškinį. Vadinasi, ir karjera gali būti suprantama įvairiai.

Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotyniškojo „carraria“, reiškiančio žmogaus gyvenimo kelią, bėgimą, arba iš prancūziškojo „carriere“, įvardijančio veikimo dirvą, sritį, profesiją. Karjeros ištakos yra istorinė žmogaus santykio su savo gyvenimu ir darbine veikla kaita – išaugę siekiai patenkinti ne tik žemesniuosius, bet ir aukštesniuosius poreikius, kelti ir realizuoti ne tik artimiausius ateities, bet ir vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos tikslus, vis didesnę reikšmę teikiant savo profesinės veiklos ir gyvenimo kokybei, sėkmingumui, pasitenkinimui. Pirminę sampratą atskleidžia tradicinė karjeros kaip greito ir sėkmingo kilimo tarnyboje, visuomeninėje, mokslinėje veikloje, pasisekimo gyvenime arba veiklos samprata (Kučinskienė R., 2003, p. 15). Personalo valdymo požiūriu, karjera yra individualiai suvokta požiūrių ir elgsenos seka, susijusi su darbo patyrimu bei asmeniniu individo gyvenimu (Sakalas A., Šalčius A.,1997).

Karjera, D. Super manymu, apima penkių pagrindinių socialinių vaidmenų (besimokantysis, darbuotojas, šeimos narys, bendruomenės narys, pramogautojas) prisiėmimą ir atlikimą mokykloje, darbe, šeimoje ir laisvalaikio metu žmogaus gyvenime. Profesijos pasirinkimas laikomas viena iš karjeros fazių. Ši karjeros samprata pagrįstai kritikuota kaip pernelyg plati, miglota ir todėl nelabai tinkama moksliniam vartojimui. Egzistuoja keletas skirtingos apimties karjeros sampratų:

karjera kaip laimėjimai (samprata daugiausia vartojama darbo aplinkoje);

karjera kaip profesija, kuri gali būti daugiau ar mažiau prestižinė;

karjera kaip nuolatinio darbo nuosekli tąsa, t.y. kiekvienas dirbantis žmogus turi savo karjerą;

karjera kaip viso
įvairių vaidmenų seka (Kučinskienė R., 2003 p. 15).

Kiekvienu iš čia paminėtų atvejų karjera yra kažkas daugiau negu darbas ar profesinė veikla. Tai laimėjimai, prestižas, tęstinumas, nuolatinis kilimas pareigų atžvilgiu, darbo ir kitų vaidmenų sąveika. Karjera – tai kokybiškai atliekamų, socialiai reikšmingų profesinių ir kitų vaidmenų kaita žmogaus gyvenime. Žmogus yra svarbiausias karjeros kūrėjas, realizuotojas ir vertintojas. Ir šiuo atžvilgiu karjera yra nuolatinis asmenybės tobulėjimo ir saviraiškos būdas, turintis optimistinę kokybinės kaitos perspektyvą, kryptį ir paskirtį.

Literatūroje dažnai galima sutikti keletą su karjera susijusių sąvokų:

Karjeros kelio (career path) sąvoka apima standartinę pozicijų kaitą kylant tam tikroje profesijoje (Kučinskienė R., 2003).

Karjeros laiptų (career ladder) sąvoka reiškia patirties ir gebėjimų didėjimu paremtą vienos ar kelių profesijų hierarchijoje organizacijos viduje. Kiekvienas aukštesnis laiptelis susijęs su didėjančia atsakomybe, atlyginimu ir geresnėmis darbo sąlygomis.

Karjeros žemėlapio (career lattice) sąvoka apibūdinama kaip apimanti visas – vertikalaus ir horizontalaus judėjimo organizacijoje ar jos padalinyje galimybes. Karjeros žemėlapyje galimi perėjimai nuo vienų karjeros laiptų prie kitų (Sakalas A., Šalčius A.,1997, Robbins S. P., 2003).

Karjera prasideda tada, kai individas pradeda suvokti, ko gi konkrečiai jam reikia šitame gyvenime, kada formuojasi supratimas apie savo ateitį, apie galimus saviraiškos būdus, apie darbo vietą gyvenime. Karjera nėra nei darbo, nei profesijos sinonimas. Individai privalo koncentruotis į mokymąsi ir į įgūdžių, reikalingų dabartinei ir kitoms veikloms atlikti, įgijimą. Užimtumo visą gyvenimą siekiai turi tapti viso gyvenimo gebėjimų tobulinimo siekiais.

Siekiant karjeros, reikšmingi yra tokie veiksniai kaip darbo vertybės, profesijos pasirinkimas, karjeros kelio kūrimas, sprendimų priėmimo stilius, vaidmenų integravimas, asmeninis ir karjeros tapatumas, išsilavinimas bei išsimokslinimas ir kt. (Gumuliauskienė A., Augienė D. ir kt., 2002; Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004).

Teisingas savo įgūdžių įvertinimas (Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004) ir dalykinis braižas parodo žinojimą savo jėgų, silpnybių ir trūkumų. Tik su šia sąlyga galima teisingai siekti karjeros tikslų. Jų negalima pavadinti veiklos sritimi, konkrečiu darbu, pareigomis tarnyboje. Karjeros tikslai atsiranda tuomet, kada žmogus nori turėti konkretų darbą, užimti tam tikras pareigas. Autorių yra skiriami šie karjeros tikslai:

1. Užsiimti veiklos rūšimi arba turėti pareigas, atitinkančias savęs įvertinimą;

2. Turėti darbą arba užimti pareigas, kurios:

• atitinka kūrybinį charakterį;

• yra gerai apmokamos ir tuo pačiu metu leidžiančios gauti daugiau įplaukų;

• leidžia tęsti aktyvų mokymą;

• leidžiančios tuo pačiu metu auginti vaikus ir tvarkyti namų ūkį.

Autorių nuomone (Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004), karjeros tikslai keičiasi su amžiumi, o taip pat dėl to, kaip keičiamės mes patys, su mūsų kvalifikacijos augimu ir t.t. Pilnos karjeros formavimas – tai pastovus procesas. Būtina pabrėžti, kad karjerą (tiek vertikalią, tiek horizontalią) galima pradėti planuoti tik tuomet, kai žmogus apsisprendžia dėl profesijos, t.y. pasirenka profesiją, nes kiekvieną karjeros planą sąlygoja konkrečios profesijos prigimtis. Vadinasi, racionalus profesijos pasirinkimas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis karjeros planas yra sėkmingos profesinės karjeros prielaidos (Pukelis K., 2002).

Karjerą sąlygoja ne vien individas, bet ir aplinka. Karjeros planavimas susideda iš asmeninių gebėjimų, interesų ir karjeros tikslų įvertinimo, individo potencialo įvertinimo, susipažinimo su informacija apie karjeros galimybes organizacijoje, darbo rinkoje ir karjeros koregavimą, siekiant numatyti realius tikslus ir priemones jiems pasiekti (Sakalas A., Šalčius A.,1997). Karjeros planavimas apibrėžiamas kaip sąmoningas procesas, susidedantis iš: 1) savęs supratimo, savo galimybių, apribojimų, pasirinkimų ir pasekmių pažinimo; 2) karjeros tikslų nustatymo; 3) darbo, mokymosi, tobulėjimo patyrimo planavimo nustatant kryptį, laiką ir eigos etapus pasiekti karjeros tikslus. Nors karjeros planavimas yra apgalvotas individo, tačiau karjeros vystymas yra organizacijos lygio veikla. Šie du aspektai dažnai laikomi susiję ir abipusiai pastiprinantys.

Kiekvienam žmogui mokslai, darbas, karjera užima skirtingą vietą gyvenime. Vieni mėgsta pasinerti į savęs ugdymą, darbą, karjerą, o kiti labiau linkę daugiau dėmesio skirti šeimai, laisvalaikiui, pramogoms.

Pastebimas skirtumas ir tarp lyčių, nagrinėjant karjeros reikšmingumo klausimą. Sekaran (1983) nagrinėdamas dirbančių porų gyvenimo kokybę ir ją veikiančius faktorius, teigė, kad moterys, trokšdamos karjeros, ieško pasitenkinimo darbe, kuris, jų manymu, svarbus komponentas gyvenimo kokybei pajausti. Tačiau vyrai tradiciškai renkasi tuos darbus ar karjerą, kur jaučiasi pilnaverčiais. Moya (2000) irgi nagrinėjo karjeros reikšmės gyvenime skirtumus tarp lyčių. Išsilavinimo lygis, santuoka, vaikai gali skirtingai veikti vyrų ir moterų požiūrį į
karjerą ir jos reikšmę gyvenime.

Kalbant apie karjeros reikšmę žmogui, šiandien įvairūs leidiniai, televizijos laidos skiria nemažai dėmesio karjerai. Šitos temos populiarumą galima paaiškinti tuo, kad dabar socialiai sėkmingo žmogaus įvaizdis visuomenėje yra labiau priimtinas ir pageidautinas. Tai įvaizdis pasitikinčio savimi, savarankiško, ryžtingo ir pasiekusio sėkmės karjeroje žmogaus. Didelę įtaką žmogaus karjeroje turi šeima, mokykla, įmonė (organizacija), visuomenė, ekonomika, asmenybės išsilavinimas ir kvalifikacija, tikslai, lūkesčiai ir įvairios nuostatos (Kučinskienė R., 2003).

Karjera tęsiasi visą individo darbinį gyvenimą, o tai, kas vyksta vienoje mokymosi įstaigoje, organizacijoje, yra tik atitinkamos karjeros sudėtinė dalis. Sprendimas apie karjeros sėkmę visais atvejais yra individualus, jeigu individas patenkintas savo veikla, niekas negali tvirtinti, kad jo karjera yra nesėkminga. Pasak autorių, žmogaus karjerą lemia patyrimas vaikystėje ir pasąmonė, stebėti elgesio modeliai, išmokimas ir pastiprinimai, sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, o karjeros specialistai teigia, jog karjerai įtaką vis dėl to daro sugebėjimas konstruktyviai mąstyti, savęs pažinimas, optimizmas, išsilavinimas, kitos savybės bei gebėjimai (Diržytė A., Klimantavičiūtė L., Jakimavičienė V., 2004).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2425 žodžiai iš 7953 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.