Profesinis mokymas
5 (100%) 1 vote

Profesinis mokymas

1. Profesinis mokymas …………………………………..….2

2. Profesinio mokymo tikslai ir uždaviniai. Jų rūšys ….……2

3. Profesinis mokymas Lietuvoje (po 1990 metų) ………….5

4. Išvados ……………………………………………………9

5. Naudota literatūra ………………………………….……10

Profesinis mokymas

Profesinis mokymas (rengimas)-tai veiksmas, parengiąs žmogų tam tikrai profesijai, pašaukimui. Jo paskirtis yra suteikti tam tikrai profesijai reikalingų žinių, sudaryti reikiamus įgūdžius. “Profesinio rengimo” sąvokoje akcentuotina, kad profesinis rengimas-nepertraukiamas žmonių ugdymo procesas, kuriame žmogus, kaip asmenybė, nuolat įgyja ugdomąsias vertybes, svarbias jo profesinei veiklai.

Profesinis rengimas-integrali visuminio asmenybės ugdymo dalis. “Profesinio rengimo tikslas yra sąmoninga, savarankiška, veikli, tautos ir valstybės reikmėms subrendusi, nuolat besimokanti asmenybė, kuri, remdamasi dalykinėmis, profesinėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis, kuria asmeninį gyvenimą, materialines ir dvasines vertybes, visuomenės gerovę, dalyvauja demokratinės visuomenės kūrimo procese”.[2;19]

Profesinis rengimas neapsiriboja įgytu mokymosi patyrimu, tai ilgalaikis procesas, apimantis visus profesinio rengimo etapus. Darbdavių nuomone, besimokančiuosius reikėtų mokyti pačios naujausios technologijos, su naujausiais, daugiau galimybių turinčiais, o ne pasenusiais įrengimais, supažindinti su pažangiausiais pasiekimais, tik tuomet žmogus įgis pasitikėjimą, bus savarankiškas ir iniciatyvus. Reikia didesnį dėmesį kreipti ne tik į praktinių įgūdžių lavinimą, bet ir į bendrą besimokančiojo paruošimą, jo asmenybės formavimą.

Profesinio mokymo tikslai ir uždaviniai. Jų rūšys

Kalbant apie profesinio mokymo tikslus ir uždavinius reikia pirmiausia apibrėžti, kas tai yra tikslas ir uždavinys apskritai. Kaip teigia S.Šalkauskis, tikslas yra tai, “dėl ko kas nors daroma ar vyksta, o uždavinys-tai, kas turi būti daroma, kad tikslas būtų pasiektas”. Tikslai gali būti skirstomi į tolimuosius, vidutinius ir tiesioginius (pagal abstraktumo, tikslumo ir paprastumo laipsnį); pagal dalykinį pobūdį tikslai skiriami į bendruosius ir dalykinius. Savo ruožtu dalykiniai tikslai skirstomi į:

1. Kognityvinius (išmokti, pakartoti ir pan.)

2. Psichomotorinius (išmokti rinkti tekstą kompiuteriu ar pan.)

3. Afektyvinius (įsitikinti ar pan.)

Kognityviniais tikslais pažymimas pažinimo, suvokimo siekimas. Šis tikslas labiau pasireiškia intelektualinėje žmogaus veikloje .Išskiriami tokie šių tikslų lygiai:

1. Žinių lygis -pasiekiamas remiantis atmintimi (prisiminti faktus, sąvokas, metodus, klasifikacijas, taisykles, atpažinti, apibrėžti)

2. Supratimo lygis-išversti, pakeisti, atpasakoti savais žodžiais, interpretuoti.

3. Pritaikymo lygis-apibendrinti, parinkti, suorganizuoti, taikyti, palyginti sąvokas ir aplinkybes ir pan.

4. Analizės lygis-atskirti, klasifikuoti, priskirti kategorijai, palyginti ryšius, elementus ir kt.

5. Sintezės lygis-sudaryti, papasakoti, perduoti, sukurti, suformuluoti planus, hipotezes.

6. Įvertinimo lygis-susidaryti nuomonę, ginčytis, patvirtinti, įvertinti, nutarti.

Psichomotoriniai tikslai pažymi fizinius, įgūdžiu paremtus žmogaus mokėjimus, susijusius su tam tikrais judesiais-jėgą, greitį, lankstumą, judrumą. Jie taip pat yra skiriami keliais lygiais:

1. Imitavimo

2. Manipuliavimo

3. Tikslumo

4. Veiklos skirstymo

5. Natūralumo

Afektyviniai tikslai apibūdina žmogaus elgsenos, susijusios su emocijomis, nuostatomis, jausmais, vertybiu suvokimu pokyčius. Jų lygiai yra tokie:

1. Dėmesio

2. Reagavimo

3. Vertingumo

4. Vertingumo palyginimo

5. Vertingumo apibrėžimo

Lietuvos profesinio mokymo įstatyme (1997) teigiama, kad Lietuvos profesinio rengimo sistemos tikslas yra ugdyti sąmoningą, kūrybingą, veiklią asmenybę, gebančią savarankiškai orientuotis ir adaptuotis nuolat kintančiame ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, profesionaliai ir kompetetingai dirbančią atitinkamoje profesinės veiklos srityje. Šį tikslą galima pasiekti išsprendus tokius profesinio ugdymo uždavinius:

1. Suteikiant besimokantiems profesinį bei bendrąjį kultūrinį išsilavinimą.

2. Sudarant sąlygas profesinei kvalifikacijai tobulinti ir persikvalifikuoti.

3. Ugdant teigiamą požiūrį į mokymąsį ir tobulinimąsį visą gyvenimą.

4. Ugdant bendruosius gebėjimus, atliepiančius veiklos pasaulio reikalavimus, reikalingus savarankiškam gyvenimui nuolat kintančioje visuomenėje.

Profesinis rengimas, jo nuolatinis atsinaujinimas, plėtra yra grindžiami tokiais principais:

1. Švietimo ( humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo, atsinaujinimo)

2. . Profesinio rengimo lankstumo

3. . Profesinio tolygiškumo kaitos

4. . Profesinio rengimo prieinamumo

5. . Profesinio rengimo nepertraukiamumo ir perimamumo

6. . Turimos kvalifikacijos formalaus pripažinimo

7. . Socialinės partnerystės

8. . Suderinamumo su kitų šalių profesinio rengimo sistemomis

9. . Bendrųjų gebėjimų plėtros

10. . Laipsniško speializavimo

Apibendrinant tai, kas pasakyta aukščiau, galima sakyti, kad visus šiuos tikslus ir uždavinius “reikia realizuoti kompleksiškai, nes gerai fiziškai išlavintas,
techniškai parengtas darbininkas, tehnikas, verslininkas gali tapti visuomenės pabaisa, jei jis stokos dorovinio išsiauklėjimo”[8 ;103]

Profesinis mokymas Lietuvoje (po 1990 metų)

Sovietinėje sistemoje darbininkai buvo rengiami profesinėse technikos mokyklose. Į jas buvo siunčiami silpniau besimokantys moksleiviai. Tokia sistema negarantavo nei pakankamos kvalifikacijos nei tinkamo bendrojo išsilavinimo. Antra profesinio rengimo grandis buvo technikumai. Kadangi technologijų pažanga buvo lėta, o tokio reiškino kaip nedarbas išvis nebuvo, permokymas vykdavo itin lėtai. Suaugusiųjų profesinis mokymas, orientuotas į profesinį tobulinimą, dėl jau minėtos lėtos technologijų kaitos taip pat buvo neintensyvus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę susiformavo iš esmės nauja rinkos ekonomika, kurioje dalis šalies gyventojų jaučiasi nebereikalingi ir atstumti, nesugeba objektyviai įvertinti naujų socialinių ir ekonominių reiškinių. Šie pokyčiai sukėlė profesinį kvalifikacinį chaosą. Iki tol egzistavusios profesinės kvalifikacijos neteko prasmės, nes reikalinga ne didesnė darbuotojo specializacija, bet visapusiškai išprusęs, aukšto intelekto, kūrybiškas bei savarankiškas, turintis visapusiškai veiklai reikalingus gebėjimus darbuotojas. Taigi profesinis ugdymas turi būti pertvarkytas taip, kad būsimieji darbininkai ir specialistai ar persikvalifikuojantys asmenys ne tik įsisavintų bendrojo lavinimo bei profesinių dalykų teiginius, bet kartu pažintų ekonominę tikrovę, suvoktų, kaip ji vystosi, gebėtų priimti savarankiškus sprendimus.

Profesinis rengimas vykdomas profesinėse mokyklose ir jų profilį atitinkančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. Pagrindinius profesionalų ugdymo tikslus nusako LR švietimi įstatymas, Profesinio rengimo įstatymas ir nuostatai, Lietuvos švietimo koncepcija, Bendrojo ir profesinio lavinimo programos. Profesinio mokymo įstatymas pradėtas rengti jau 1990 metais, nors pasirodė tik 1997 m. Profesinis rengimas pagal keliamus ugdymo tikslus gali būti skiriamas į ikiprofesinį, pirminį profesinį mokymą ir profesinės kvalifikacijos kėlimą. Pagal galimybę įsigyti profesinį išsilavinimą skiriamas į pagrindinį profesinį mokymą, aukštesniąsias studijas aukštąsias neuniversitetines studijas ir darbo rinkos profesinį mokymą. Pagrindiniam profesiniam mokymui numatytos keturios pakopos:

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 967 žodžiai iš 1844 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.