Profilinio mokymo modelis dokumentas
5 (100%) 1 vote

Profilinio mokymo modelis dokumentas

PROFILINIO MOKYMO MODELIS

Profilinio mokymo modelis aprašo pagrindinius vidurinio ugdymo organizavimo principus ir mokymosi alternatyvas. Jo esmė yra mokymo diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus.

Profilinio mokymo uždaviniai

Profiliniu mokymu siekiama:

• užtikrinti, kad kuo daugiau jaunuolių įgytų kokybišką vidurinį išsilavinimą, ir šitaip kelti visuomenės išsilavinimo lygį;

• gilinti demokratinius bei humanistinius mokyklos pagrindus, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, padaryti jį patrauklesnį, efektyvesnį, geriau atliepiantį kintančius visuomenės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius, sudaryti galimybę moksleiviams rinktis savo gabumus ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią;

• rengti moksleivius mokytis visą gyvenimą siekiant prisitaikyti prie spartėjančios visuomenės gyvenimo kaitos ir sociokultūrinių globalizacijos procesų; daugiau dėmesio skirti moksleivių bendrųjų gebėjimų ugdymui atsižvelgiant į besikuriančios žinių visuomenės poreikius;

• sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo krypčių, sudarant platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems, taip pat profesines mokyklas baigusiems moksleiviams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose;

• plėtoti švietimo valdymo decentralizavimą, sudarant sąlygas dalį ugdymo turinio formuoti pačiai mokyklai atsižvelgiant į savo raidos viziją, turimus išteklius, moksleivių ir regiono poreikius.

Svarbiausi profilinio mokymo uždaviniai yra šie:

1. Sudaryti sąlygas harmoningai asmenybei ugdyti.

2. Sudaryti kiekvienam moksleiviui galimybę rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią.

3. Padėti moksleiviui:

3.1. stiprinti mokymosi motyvaciją ir mažinti galimų mokymosi nesėkmių tikimybę;

3.2. išvengti pernelyg didelių mokymosi krūvių;

3.3. apsispręsti dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją;

3.4. įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį.

4. Diferencijuoti bei individualizuoti ugdymą.

5. Daryti ugdymą prieinamesnį specialiųjų poreikių vaikams.

Profilinis mokymas įgyvendinamas moksleivius suburiant į palyginti pastovias grupes pagal profilius, pakraipas, atskirus dalykus ar skirtingus dalyko kursus, moksleivių siekius, ar(ir) kt. Kiekviena tokia grupė mokosi pagal dalyko atitinkamo kurso programą. Šios programos tarp savęs skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais bei numatomais moksleivių pasiekimais.

Ugdymo planai sudaromi taip, kad moksleiviai tęstų svarbiausių dalykų mokymąsi, pradėtą 1-10 klasėse, toliau plėtotų gebėjimus bei sociokultūrinę kompetenciją, perimdami visose svarbiausiose žmonijos kultūros atšakose – humanitarinėje, gamtamokslinėje, technologinėje, socialinėje-ekonominėje – sukauptą patirtį.

Profilinio mokymo modelio taikymas

Bendrojo lavinimo mokyklose profilinis mokymas įgyvendinamas nuo vienuoliktos klasės (trečios gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Privalomas ugdymo turinys gimnazijos 1-2 klasėse turi būti toks pat, kaip pagrindinės mokyklos 9-10 klasėse.

Rengiant moksleivius profiliniam mokymui, 9-10 pagrindinės mokyklos klasėse (1-2 gimnazijos klasėse) įgyvendinami profiliavimo pradmenys: moksleiviams sudaromos sąlygos apsispręsti dėl tolesnio mokymosi, pasirinkti mokymosi kryptį (profilį).

Tęsdamas mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą moksleivis renkasi vieną iš šių profilių:

• humanitarinį;

• realinį;

• technologinį;

• meninį.

Humanitarinio bei realinio profilių ugdymo turinio pagrindas yra bendrojo lavinimo dalykų mokymasis.

Technologinį ar meninį profilį pasirinkusiems moksleiviams greta bendrojo lavinimo pagrindų teikiami pasirinktos technologijos ar meno srities pagrindai, sudaromos prielaidos profesinei kvalifikacijai įgyti ar suteikiama profesinė kvalifikacija, galimybės toliau mokytis aukštojoje mokykloje.

Mokomųjų dalykų kursai

Profilinis mokymas įgyvendinimas skirtingus profilius pasirinkusių moksleivių ugdymo procesą organizuojant pagal skirtingus individualius ugdymo planus, perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams spręsti. Galimi du skirtingi to paties mokomojo dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis. Šiuos kursus gali papildyti mokyklos siūlomi dalyko pasirenkamieji moduliai.

Bendrasis kursas perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį moksleivių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinant praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir taikymą praktikoje, veiklos kompetenciją bei vertybines nuostatas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 652 žodžiai iš 2085 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.