Profilinio mokymo problemos bendrojo lavinimo mokykloje
5 (100%) 1 vote

Profilinio mokymo problemos bendrojo lavinimo mokykloje

Planas:

Įvadas

I. Profiliavimas- esminės švietimo reformos žingsnis:

1.1 Moksleiviai, mokytojai, tėvai – profilinio mokymo vertintojai.

1.2 Mobilių grupių sudarymo ypatumai.

1.3 Kaip pasirinkti profilį?:

a) informacija;

b) galimybių pažinimas ir įvertinimas;

c) pedagoginė ir psichologinė pagalba.

II. Ugdymo turinio kaita

2.1 Ugdymo turinio konsultantų veikla.

2.2 Naujos bibliotekos. Vaidmuo ugdymo procese.

2.3 Vertinimo sistema

III. Tyrimai

Išvados

Priedai

Literatūra

Įvadas

Nuo 2000-ųjų rugsėjo 1-osios visose vidurinį išsilavinimą teikiančios švietimo įstaigose įvestas profilinis mokymas. Tai buvo padaryta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių planą,tačiau sumanyta dar Lietuvos švietimo konferencijoje (1992m), tęsiant tarpukario Lietuvos švietimo tradiciją, atsižvelgiant į Europos valstybių švietimo sistemų raidos tendencijas. Lietuvos Vyriausybės 2000-2004 m. programoje taip pat numatyta “sudaryti lygias galimybes kaimo ir miesto vaikams įgyti tinkamą išsilavinimą vykdant racionalaus profiliavimo, mokyklų renovavimo ir moksleivių pavėžėjimo programas”. Tai reiškia, kad ir toliau bus siekiama racionaliai diferencijuoti mokymąsi siekiant vidurinio išsilavinimo, tikslinti pačią vidurinio išsilavinimo sampratą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas kelia uždavinį Lietuvos švietimo sistemai “sudaruti sąlygas individualybei plėtoti” (LR švietimo įstatymas, 1 straipsnis).

Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama,kad “visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir gebėjimus”. Šiems “tikslams įgyvendinti Lietuvoje kuriama permanentinė ugdymo diferencijavimu ir integravimu besiremianti švietimo sistema” (Lietuvos švietimo koncepcija). Koncepcija įvardija ir trejopą ugdymo diferencijavimo paskirtį: padėti formuotis vaiko mąstymui, mokant atskirų mokomųjų dalykų (dalykinis mokymas), sudarant sąlygas vaikui mokytis pagal gabumus ir sugebėjimus (individualizuotas mokymas). Taigi profiliavimas Lietuvos švietimo dokumentuose yra sumanytas nuo pat reformos pradžios. Tam tikromis jo užuomazgomis galėtume laikyti sustiprintą dalykų mokymąsi bei mokymąsi lygiais. Tačiau ankstyvieji formaliai diferencijuoto mokymo modeliai vertė visus mokytis visko, o specializuotis iš esmės, tik papildomo laiko, papildomo krūvio sąskaita. Esminis dabartinio modelio profiliavimui įgyvendinti skirtumas yra sumažintas privalomų mokytis dalykų skaičiais. Tai nesumažina bendro mokymosi valandų skaičiais, tačiau sudaro realias galimybes specializuotis, skirti daugiau laiko gilintis į dalykines sritis, atitinkančias polinkius ir interesus, nedidinant mokymosi laiko krūvio. Tokia mokymosi specializacija ir pavadinta profiliniu mokymusi.

“Profilinis mokymas tampa vienu iš svarbiausių švietimo reformų nes:

a) tai yra ryškus reformos orientavimosi į vaiką įrodymas konkrečiais darbais;

b) profiliavimas vykdomas baigiamojoje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje, kuriai tradiciškai skiriamas ypatingas visuomenės dėmesys;

c) profiliavimas skatins visų pagrindinių švietimo sistemos grandžių pokyčius (profiliavimo pradmenys pagrindinėje mokykloje, profiliavimas dabartinėse vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, technologinis profilis ar pakraipa profesinėse mokyklose, priėmimo į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas sąlygos ir kt.);

d) profiliavimo realizavimas svarstomas kaip vienas iš pagrindinių švietimo kokybės vertinimo kriterijų Europoje ir pasaulyje;…” (Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius)

profiliavimas naudingas ir patiems besimokantiems ir valstybei. Vaikui naudinga nes:

 apsaugo nuo pernelyg didelio krūvio, grėsmės beviltiškai stengtis aprėpti daugiau nei įmanoma (XX a. pagarsėjo kaip informacijos sprogimu, žinojimo ir specializacijų įvairove, o viską aprėpti neįmanoma);

 sudaro galimybę pareikšti savo interesą, mokytis to, kur linksta širdis arba protas;

 skatina būti savarankišku, ieškoti savo kelio gyvenime ( vaikas neišvengiamai turi apsispręsti);

 sudaro galimybę nesiblaškyti, o mokytis kryptingai ir giliau (mažiau dalykų).

 Skatina mokytis visą gyvenimą, saugiai naudotis švietimo sistemos galimybėmis.

Svarbiausias profilinės mokyklos uždavinys – padėti moksleiviui pasirinkti tinkamiausią jo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymosi kelią ir susidaryti pagrįstą nuomonę dėl jam tinkamiausios tolesnio mokymosi bei profesinės veiklos sritis.

Pedagoginį procesą Lietuvos ir užsienio mokslininkai (B.Bitinas, N.Gage, D.Berliner, L.Jovaiša, J.Vaitkevičius,…) analizavo įvairiais aspektais: mokymo individualizavimo, modulio mokymo, didaktinio proceso organizavimo, ugdymo tikslų iškėlimo ir kt.

“Ugdyti asmeninius gebėjimus, disponuoti savo prigimtomis ir išugdytomis asmens galiomis – tai socialinis užsakymas. Socialinis užsakymas, ugdymo tikslas, pedagogas, mokinys, ugdymo turinys, ugdymo principai, metodai, priemonės – viskas tarpusavyje sąveikauja” (V.Targamadzė, A.Pacevičiūtė “Pedagoginės sistemos lankstumas).

Socialinis užsakymas

Ugdymo tikslas Pedagogas


Mokinys

Ugdymo principai,

metodai, priemonės Ugdymo turinys

Profilinio mokymo įgyvendinimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje daro poveikį visos mokyklos pedagoginės sistemos kaitai. Lanksčios pedagoginės sistemos prielaida – šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių pedagogų rengimas. Tai akina peržiūrėti universitetų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, studijų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, orientuotis į profilinio mokymo aktualijas, į nūdienos mokyklos problemas ir jų sprendimo galimybes.

Nagrinėdama profilinio mokymo problemas darbe naudosiu šiuos metodus: literatūros studijavimas, anketavimas, apibendrinimas, lyginimas.

Darbo tikslai ir uždaviniai:

1. Pateikti reikšmingiausias švietimo reformos idėjas, įvedant profilinį mokymą bendrojo lavinimo mokyklose.

2. Išsiaiškinti mokytojų, tėvų ir mokinių nuomones apie profiliavimą.

3. Suvokti pagrindinius profiliavimo pasirinkimo sunkumus, su kuriais susiduria moksleiviai.

4. Palyginti kaip pakito ugdymo turinys įvedus profilinį mokymą.

I. Profiliavimas – esminis švietimo reformos žingsnis:

1.1 Moksleiviai, mokytojai, tėvai – profilinio mokymo vertintojai.

Tiek moksleiviai, tiek jų tėvai teigia, kad mokymosi krūvio ryškaus sumažėjimo, įvedus profiliuotą mokymą, nepastebėjo. Nors sumažėjo privalomų pamokų dalykų skaičius, daugelyje mokyklų namų darbų krūvis sumažėjo, kai kur net padidėjo (lyginant su 10klasėmis). Jie mano: namų ruoša pasidarė tikslingesnė, jeigu nebūtų profilinio mokymo, krūviai būtų dar didesni. Tėvai mano,kad profilinių klasių moksleiviai turi geresnes sąlygas rengtis egzaminams, ir džiaugiasi, kad jiems nereikia samdyti tų dalykų repetitorių.

Moksleiviai ir jų tėvai patenkinti galimybe realizuoti savo teisę rinktis ugdymosi turinį, gilintis į tuos dalykus, kurie bus svarbūs tolesnėms studijoms ar kitai veiklai. Jie jaučiasi saugesni, atsakingesni už mokymosi rezultatus. Mokytojai taip pat jaučia, kad padidėjo moksleivių mokymosi motyvacija, moksleiviai darbingesni, net ir tie, kurie daug entuziazmo mokslui nerodė, be to, pagerėjo pažangumas. Aktyviai mokyklos gyvenime dalyvauja tėvai, sustiprėjo jų ryšiai su vaikais, mokykla mokyklos bendruomenės. Gyvenimas mokykloje tapo aktyvesnis: atliekami įvairūs tyrimai (psichologiniai, ugdymo kokybės, mokymosi krūvių ir kt.), pedagogai rengia individualias programas, daugiau ir artimiau bendrauja su moksleiviais, tėvais ir vieni su kitais. Sudaromos mobilios grupės skirtingiems moksleivių poreikiams tenkinti, koncentruojamas ir intensyvinamas dalykų mokymas, išdėstant pamokas, pamokų tvarkaraštyje, todėl mokytojai turi daugiau galimybių netradiciniams ugdymo metodams taikyti, aktyvesnė ir tikslingesnė popamokinė veikla. Tikslingiau ir intensyviau mokykloje panaudojami kompiuteriai. Aktyviau mokyklos bendradarbiauja, dalijasi patirtimi.

Padidėjo mokytojų poreikis tobulintis, jie daugiau naudojasi mokyklos biblioteka, skaitykla. Organizuojamos įvairesnės mokytojų tobulinimosi formos, pvz., greta dalyko, mokytojų metodinių būrelių kuriami profilinėje klasėje dirbančių mokytojų metodiniai būreliai, daugiau seminarų ir kitų renginių, ne tik vienos mokyklos pedagogams.

Gana aktyviai vyksta profilinio mokymo klaida, tačiau vis tiek trūksta informacijos apie eksperimentą.

Daugelyje mokyklų profiliavimas buvo skirtas tik gabiems, gerai besimokantiems moksleiviams. Linkstama į gimnazijų parengtas programas.

Mokytojų nuomone perkrauti vadovėliai, programos, nedera atskirų dalykų mokomosios programos, jos ir vadovėliai nesiskiria pagal profilius. Reikėtų daugiau į praktiką orientuotų programų, didaktinės ir metodinės medžiagos.

Per siaura mokytojų specializacija riboja jų galimybes dirbti profilinėse klasėse (ypač kaimo mokyklose). Padidėjo darbo krūvis.

Moksleiviai teigia, kad daugelis ne profilinio dalykų mokytojų kelia per didelius reikalavimus, todėl labai padidėja namų darbų krūviai, nes šiems dalykams pamokų skiriama mažiau. Kai kurių mokyklų moksleiviai norėtų šiltesnių santykių su mokytojais, įdomesnių ir praktiškesnių mokymosi formų, galimybės patiems save įvertinti (testų sistemos). Jie mano, kad jų poreikiai nebuvo visiškai patenkinti, jie turėjo derintis prie daugumos moksleivių.

Nėra patirties, galbūt ir sąlygų, sudaryti mobilioms grupėms, lanksčiam pamokų tvarkaraščiui, kad būtų racionaliai tenkinami moksleivių poreikiai. Žinios vertinamos ne itin lanksčiai, kokybės siekiama didinant reikalavimus, daug kontrolinių ir kitų darbų (netikslingų kontrolinių darbų, referatų rašymo).

Trūksta informacijos (profiliavimo klausimais apie aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, specialybes, profesijas), būtina stiprinti ryšius su visuomene.

Silpna daugelio mokyklų bazė, nėra tinkamų bibliotekų, skaityklų. Stokoja psichologų paramos, jų mokykloms labai trūksta.

Viena iš didžiausių įvardijamų problemų – tai nesaugumas dėl brandos egzaminų turinio atsižvelgiant į profilius. Kol kas iš anksto nežinomos ir nepastovios stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, įvairių aukštųjų mokyklų skirtingos, prieštaraujančios
profilinio mokymo nuostatams.

Išvados:

Iš įvairių apklausų seka išvados, kad vieno profilio mokykloje per mažai, turi būti kuo daugiau pakraipų. Akivaizdu, kad norint tai įgyvendinti, turėtų būti kuo daugiau moksleivių 11 – 12 klasėse. Svarbu moksleivius rengti profiliavimui dar pagrindinėje mokykloje, organizuoti profiliavimo pradmenis, sistemingą darbą su tėvais, greta esančiomis mokyklomis. Tvirtai galima teigti (kas matyti iš apklausų), jog mokytojai stengiasi kelti savo kvalifikaciją, tobulėti, daugiau sužinoti apie profilinį mokymą. Nėra nė vienos pusės (tėvai, mokytojai ar vaikai), kad pasisakytų griežtai prieš profiliavimą mokykloje. Visi kiti, kad sunkumai laikui bėgant bus įveikti ir šis eksperimentas tenkins kiekvieno besimokančiojo poreikius ir galimybes.

1.2 Mobilių grupių sudarymo ypatumai

“Vienas iš profilinio mokymo tikslų – sudaryti moksleiviams sąlygas rinktis tinkamiausią savo polinkius interesus ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią, tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms”. (M.Skakunova “Profilinis mokymas ’’). Pasak M.Skakunovos, mobilus moksleivių grupavimas leidžia geriau tenkinti moksleivių poreikius, sudaryti palankesnes sąlygas jiems pasirengti visuomeninio gyvenimo kaitai, studijoms. Mokytojas gali kūrybiškiau taikyti intensyvius ugdymo metodus, racionaliau panaudoti savo intelektualinį potencialą. Sudarius mobilias grupes su tais pačiais finansiniais ištekliais galima racionaliau ir visapusiškiau įgyvendinti individualius moksleivių poreikius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1586 žodžiai iš 5274 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.