Programavimo kalbos istorija
5 (100%) 1 vote

Programavimo kalbos istorija

Programavimo kalbos istorija

Nuo ko viskas prasidėjo

Seniai seniai, kai nebuvo šiuolaikinių kalbų, žmonės, tiksliau, tų laikų programuotojai , turėjo reikalų tiesiogiai su mašinų kalba. Žinoma, tokie žmonės buvo labai vertinami, tačiau jiems buvo keliami ir dideli reikalavimai, tokie kaip nepriekaištingos mašininės kalbos žinios, visos kompiuterių architektūros išmanimas (priminsiu, kad tais laikais visa informacija buvo saugoma ne kietajame diske kaip dabar, o perforuotose kortose).Tačiau vis dėlto tų laikų programos buvo ganėtinai primityvios dėl keleto priežasčių : mašininės kalbos, kodo debuginimo sudėtingumo,na, ir , žinoma , dėl pačių skaičiavimo mašinų primityvumo. Pirmasis žingsnis link civilizuoto programavimo buvo perėjimas prie asemblerio.

Asembleris

Gali pasirodyti, kad šis perėjimas nebuvo toks revoliucingas, juk programavimas mašininiu kodu taip ir liko. Taip, tačiau tas programavimas yra simbolinis mašininės kalbos komandų užrašymas. Tai buvo milžiniškas žingsnis į priekį, dabar programuotojui nereikėjo aiškintis, kaip užrašyti komandą mašininiu lygiu. Programuojant asembleriu atsirado galimybė naudoti atžymas, tai gerokai palengvino programų testavimą ir klaidų paiešką. Atsirado galimybė gaminti mašinas vienodu ar suderinamu mašininių komandų rinkiniu, tai galima pavadinti pirmuoju bandymu – taigi kodas pernešamas. Asembleris leido dar vieną naujovę: atsirado du programų variantai, tai yra mašininio kodo ir sukompiliuoto pavidalų. Tačiau bėgant laikui ir tobulėjant šiai kalbai disasembleris darėsi vis sudėtingesnė problema, kol galiausiai tapo išvis neįmanomas, dėl to atsirado specialios programos disasembleriai.

Fortranas

Pirmoji aukšto lygio kalba fortranas (Fortran) buvo sukurta 1954 m. Džono Bekuso, tuo metu dirbusio IBM kompanijoje. Kaip supranti, tai buvo labai svarbus įvikis: pirmą kartą žmonijos istorijoje programuotojas galėjo su palengvejimu atsidusti ir nebevargti aiškindamasis sudėtingą mašininį kodą. Pats pagrindinis ir esminis skirtumas tarp asemblerio ir fortrano buvo paprogrames. Nors mūsų laikais tai įprastas dalykas, tada tai buvo tikra revoliucija. Kalbos kūrėjams tai buvo labai sudėtinga užduotis: pasakysiu tik tiek, kad paties kompyliatoriaus kūrimas užėmė dvejus metus! 1957 m. kompilaitorius buvo baigtas ir galėjo būti naudojamas IBM –704 mašinose. To nepaisydami programuotojai sutiko šią kalbą ganėtinai šaltai. Jie mane, jog labiau apsimoka parašyti kodą pačiam, nei gauti ją kaip kompiliacijos dalį. Tačiau laikas nestovi vietoje, reikalavimai vis sudėtingėjo. Greitai buvo suprasta, jog kampiliatorius programuotojui ne priešas, o draugas, tai paaiškėjo atliekant didėlius projektus. Kitas fortrano pranašumas buvo tas, kad jį buvo galima gana lengvai išmokti. Greitai jis tapo daugiau mažiau pripažintu produktu ir buvo naudojamas šešiose skirtingose IBM kampanijos mašinose. Bet kalba turėjo ir savo trūkumų, todėl netrukus atsirado “Fortran II” kalba. Vienas esminių šio fortrano varianto bruožų buvo galimybė prijungti programas, parašytas asembleriu. Vėliau buvo sukurta dar keletas fortrano versijų, galiausiai pasirodė IV versija. Ši programavimo kalba naudojama dar ir dabar įvairiems moksliniams ir inžineriniams skaičiavimams atlikti. Fortrano vaidmuo tais laikais buvo tikrai didžiulis, ši kalba parodė, jog ateitis priklauso aukšto lygio programavimo kalboms.

Cobol

Greitai, 1960 m. ,buvo sukurta COBOL kalba. Ši kalba buvo skirta specialiai komercinėms programoms kurti. COBOL – iššifruojama kaip “Common Business Oriented Language” – universali, į verslą orientuota, kalba. Viskas prasidėjo 1959 m. pasibaigus konferencijai skirtai programavino kalboms – CODASYL. Jos organizavimo priežastis buvo poreikis sukurti universalią kalbą, skirtą verslo aplikacijoms kurti. Tai ir buvo realizuota “ COBOL “. Kalba iš karto buvo pripažinta verslo srities atstovų, buvo lengvai suprantama ne tik programavimo asams ir, kas svarbiausia, buvo nepriklausoma nuo mašinų sandaros. Ši kalba gerokai tapo populeresnė, kai buvo išleista antroji jo versija, o tai įvyko 1960 m. dėl to šia kalba buvo parašyta tūkstančiai verslo programų. Viena svarbiausių šios kalbos bruožų buvo galimybė dirbti su daugybe duomenų, o tai ypač svarbu verslo programoms. Reikėtų priminti, jog neatsižvelgiant į tai, kad ši kalba turėjo daug ką benda su fortranu, ją sutiko lengviau.

PL/1

IBM kompanija 1964 m. sukūrė naują programavimo kalbą NPL (“New Programming Language”). Tačiau tam, kad išvengtų nesusipratimų, susijusių su Anglijos nacionaline fizikos laboratorija, kurios abreviatūrataip pat buvo NPL (“National Physical Laboratory”), kalba buvo pervardinta į PL/1. Kuriant šią kalbą norėta, kad ji pakeistu tiek fortrana, tiek Cobola. Iki tol visos kalbos buvo kuriamos kokiai nors specifiniai sričiai, pavyzdžiui, mokslui ar verslui. PL/1 turėjo būti universali kalba. Tai ir skyrė šią kalbą nuo kitų, to lyg ir turėjo užtekti tam, kad visi pasakytu PL/1 – programavimo kalba numeris vienas, tačiau to nebuvo. Rodos, kalba, apdovanota tokia galybe sintaksinių konstrukcijų, turinti plačias panaudojimo galimybes, galėjo į tai pretenduoti. Tačiau bėda buvo ta, kad ši kalba, palyginti su kitomis to meto programavimo
kalbomis, buvo ganėtinai sudėtinga. Dėl šios priežasties šios kalbos kompiliatoriaus kūrimas buvo labai sudėtinga užduotis, tad ši kalba nepaplito ir buvo vartojama tik IBM kompanijoje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 841 žodžiai iš 1659 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.