Programinės įrangos tipai
Klasifikuojant programinę įrangą, pirmiausia ją galima suskirstyti į dvi grupes: bendrąją (sisteminę) ir taikomąją. Bendrajai priklauso ta programinė įranga, be kurios kompiuteris apskritai negalėtų funkcionuoti. Tai operacinės sistemos, darbo kompiuterių tinkluose bei kitos programos, kurias turi visi šiuolaikiniai kompiuteriai, nesvarbu, kam jie naudojami. Sisteminė programinė įranga pradeda veikti kompiuterio įjungimo metu ir yra techninės jo įrangos komponentų bei taikomųjų programų darbo koordinatorė. Pagal atliekamas funkcijas ji skirstoma į dvi grupes:
• valdančioji (operacinės sistemos);
• aptarnaujančioji (utilitos).
Taikomąją programinę įrangą sudaro programos ir jų sistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti. Šią įrangą kuria ir profesionalūs programuotojai ir kvalifikuoti vartotojai. Eiliniam vartotojui svarbu suprasti, kuri taikomosios įrangos programų sistema (dažnai vadinama paketu) tinkamiausia jo uždaviniui atlikti.
Programinės įrangos skirstymas į sisteminę ir taikomąją yra labai sąlygiškas. Pavyzdžiui, darbo kompiuterių tinkluose programas dažnai galima priskirti ir prie vienos, ir prie kitos, ir dažnai labiausiai pavykusios taikomosios programos vėliau tampa sisteminėmis. Nors jau yra sukurta labai daug taikomųjų programų paketų, vis dėlto vartotojų poreikiai auga, ir nuolat tenka kurti naujas programas. Todėl ir derėtų išskirti svarbią programinės įrangos dalį – programų kūrimo įrangą. Ją sudaro programavimo kalbos ir kalbų procesoriai (transliatoriai). Ši dalis galėtų būti vadinama universaliąja, nes naudojama tiek sisteminėms, tiek taikomosioms programoms rašyti ir įdiegti.
Taikomoji programinė įranga
Operacinės sistemos valdo kompiuterio darbą. Bet jos suteikia tik bendrąsias kompiuterio valdymo paslaugas, kurių nepakanka praktiniams uždaviniams spręsti. Taigi dar reikia ir kitokių priemonių – taikomųjų programų konkrečioms vartotojo užduotims vykdyti.
Dažniausiai naudojamos šios taikomųjų programų sistemos (paketai):
• tekstų ruošimo įranga (tekstų redaktoriai);
• skaičiuoklės (elektroninės lentelės);
• duomenų bazių valdymo sistemos;
• automatizuoto projektavimo įranga;
• maketavimo sistemos;
• integruotos sistemos.
Tekstų ruošimo įranga, kaip rodo pavadinimas, skirta ruošti įvairiems dokumentams. Ji gerokai praplėtė vartotojo galimybes kurti ir redaguoti tekstus. Ja naudojantis, lengva įterpti, panaikinti, perkelti į kitą dokumento vietą ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinius, pastraipas. Taip pat nesunkiai galima keisti paraščių plotį, puslapio dydį ir kt. Visos redagavimo bei puslapio formavimo operacijos atliekamos matant tekstą kompiuterio ekrane. Prieš spausdinant popieriuje, galima ekrane pamatyti būsimą puslapio vaizdą.
Dokumento rengimo ciklą, naudojant tekstų ruošimo programinę įrangą, paprastai sudaro 6 etapai:
• teksto įvedimas;
• redagavimas;
• rašybos klaidų paieška ir taisymas;
• teksto formatavimas (apipavidalinimas);
• dokumento išsaugojimas atmintyje ir paėmimas tolimesniam redagavimui;
• dokumento spausdinimas.
Kiekviename etape naudojamos tam tikros priemonės ir veikimo būdai, numatyti turimoje programinėje įrangoje. Pvz., įvesdami tekstą, turite žinoti, kaip valdyti kursorių ir kas atsitiks paspaudus ENTER klavišą, kai kursorius yra sakinio viduryje. Kai dokumentas netelpa į vieną ekraną, reikia išmokti jį stumdyti aukštyn-žemyn, kad matytume reikiamą vietą.
Skaičiuoklės (elektroninės lentelės) – viena plačiausiai naudojamų skaitmeninių duomenų apdorojimo priemonių. Išmokti naudotis skaičiuokle gana lengva. Per trumpą laiką vartotojas sugeba pats sudaryti paprastas lenteles ir atlikti statistinius skaičiavimus.
Elektroninės lentelės gali atlikti aritmetinius skaičiavimus, vartotojui tereikia parašyti formules, pagal kurias apskaičiuojama norimo langelio reikšmė. Skaičiavimai atliekami automatiškai, o juos baigus, langelyje vietoj formulės įrašomas rezultatas.
Elektroninėse lentelėse skaičiavimai vyksta tiesiogiai, vos užrašius formulę. Pakeitus bet kurio langelio duomenis, visi su jais susiję rezultatai automatiškai perskaičiuojami.
Duomenų bazių valdymo sistemos įgalina vartotoją valdyti gausybę duomenų. Jos pasirodė verslo pasaulyje maždaug tuo pačiu metu kaip skaičiuoklės. Sukėlę didžiulį entuziazmą, abu šie taikomosios programinės įrangos tipai dažnai naudojami kartu. Tai galingos programinės priemonės, bet jos lengvai įsisavinamos.