Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą
5 (100%) 1 vote

Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

112131

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Prokuroras………………………………………………………………………………………………………..4

2. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą………………………………………………………..6

2.1 Prokuroro funkcijos organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiame tyrime………………….6

2.2 Rezoliucijos surašymas………………………………………………………………………………………7

2.3 Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą………………………………………………………………….8

2.4 Prokuroro pavedimai ikiteisminio tyrimo įstaigai…………………………………………………10

2.5 Prokuroro, kuris organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, pareigos…………….11

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………….13

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Lietuvos Respublikoje prokuroras pagal savo kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, ir jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar jo dalis. Prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, o mėginimas paveikti prokurorą siekiant kad jis priimtų neteisėtą sprendimą ar bet koks kišimasis jo veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Prokuroras gavės skunda ar pranešima apie nusikalstama veika skundą, pareiškimą arba jai pats nustato nusikalstamos veikos požymius jis tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR BPK 169str. Prokuroras gali atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Taigi jis yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkama parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Prokuroras turi gauti visa informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką ir jis gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai ir jo nurodymai įstaigoms yra privalomi. Jis taip pat kontroliuoja, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą ir surašo rezoliucija. Pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

PROKURORAS

Prokuroras pagal savo kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, ir jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens laisves ir teises , laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Prokuratūros Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis prokuroras). Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.

Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Teritorinės prokuratūros yra:1) apygardų prokuratūros;2) apylinkių prokuratūros.

Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir
nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus. Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.



PROKURORO VEIKSMAI PRADEDANT IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešima apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių konkrečių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai-pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens. Įstatymas nenustato jokių skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką tikrinimo veiksmų, kol nepradėtas ikiteisminis tyrimas. Jai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodomi akivaizdžiai neteisingi faktai. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais ir jų patikslinimą, gali atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuota nutarimą. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą galimas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu. Nutarimo nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui, o nutarimo nuorašas per dvidešimt keturias valandas privalomai turi būti išsiųstas prokurorui.

Prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkama parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Taigi pasikartoju kad, BPK 169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.

PROKURORO FUNKCIJOS ORGANIZUOJANT IR VADOVAUJANT IKITEISMINIAME TYRIME

Prokuroras turi gauti informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroras gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai (nurodymai ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra privalomi ) taip pat kontroliuoja, kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Vykdydamas šias funkcijas prokuroras:

• Turi nagrinėti skundus dėl iki teisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmus.

• Turi nuspręsti dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kurių savarankiškai negali taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau, kurioms nereikalingas teismo sprendimas.

• Gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo.

• Turi pareigą nuspręsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl proceso užbaigimo supaprastinta proceso forma.

REZOLIUCIJOS SURAŠYMAS

Kaip minėjau, prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tikslu ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašoma rezoliucija (BPK 166 straipsnio 3 dalis), kurioje nurodoma:

• pradėti ikiteisminį tyrimą konkrečios nusikalstamos veikos (nurodyti BK straipsnį), apie kurią informuojama skunde, pareiškime ar pranešime;

• ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, ar darbuotojo, kuriam pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, vardas, pavardė;

• rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas;

• rezoliucijos užrašymo data.

Neatidėliotino patikrinimo metu pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, įgaliotas asmuo, surašęs tarnybinį pranešimą ar gavęs tarnybinį pranešimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir surašęs nustatytos formos protokolą-pareiškimą, užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus veiksmus, prireikus iškviečia būtinus specialistus.

Visi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, ant kurių yra prokuroro, įstaigos vadovo ar įgalioto asmens rezoliucija pradėti
tyrimą, registruojami Registracijos žurnale.

Registracijos žurnale turi būti pildomos šios grafos:

• eilės numeris;

• baudžiamosios bylos numeris, kurio suteikimo tvarka numatyta nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje;

• registracijos data;

• žinomi asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, telefonas; įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, įmonės kodas, adresas ir telefonas ar kt.) arba pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, duomenys (vardas, pavardė, pareigos);

• trumpas skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ar tarnybinio pranešimo turinys.

• rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą turinys;

• pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą perdavimo data, laikas, išsiuntimo Nr. ir prokuroro sprendimas;

• nusikalstamos veikos numeris baudžiamojoje byloje;

• duomenys apie asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, t.y. asmens duomenys, asmens kodas, paskirta kardomoji priemonė, veikos kvalifikacija;

• skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo rezultatai

• žymos apie užpildytas statistines korteles.

SPRENDIMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ

Kiekvienas prokuratūroje gautas ir nustatyta tvarka užregistruotas rašytinis skundas, pareiškimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką perduodamas prokurorui, įgaliotam spręsti visus klausimus, susijusius ikiteisminio tyrimu su pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą. Prieš pradėdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo įvertinti, ar skundas, pareiškimas ar pranešimas nėra dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje (Ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą). Jeigu skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų yra ne nukentėjusiojo, o pareiškimas – ne jo teisėto atstovo, prokuroras turi nuspręsti, ar pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne (BPK 167 straipsnio 2 dalis). Apie tai turi būti pranešta asmeniui, padavusiam tokį skundą, pranešimą ar pareiškimą.

Prokuroras surašo reikalavimą pradėti tyrimą, jeigu nukentėjusysis dėl bejėgiškos būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų arba jei nusikalstamos veikos išaiškinimas turi didelę visuomeninę reikšmę. Prokurorui gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamas veikas, išvardintas BPK 407 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, išskyrus atvejus, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1734 žodžiai iš 3318 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.