Propagandos teorijos ivadas
5 (100%) 1 vote

Propagandos teorijos ivadas

“Propagandos” sąvoka

“Propagandos” sąvoka kilo iš “Tikėjimo propagavimo kongregacijos” (Congregatia de Propaganda Fide) pavadinimo ir veiklos. Ši kongregacija buvo įkurta katalikų kardinolų 1622 m. ir užsiėmė misionieriška veikla. Tada daugeliui katalikų žodis “propaganda” turėjo teigiamą reikšmę. Neigiamą jis įgavo tuomet, kai pradėtas vartoti nusakyti diskredituojančias istorijas bei iškreiptai pristaomus karo tikslus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais. Neigiamą konotaciją “propagandos” sąvokai suteikė ir Nacių Visuomenės informavimo ir Propagandos ministerijos veikla ir daugybė nevykdomų rinkimų kampanijos metu politikų išsakytų pažadų. Terminas taip pat vartojamas nusakyti nesuskaičiuojamus klaidingos ir klaidinančios reklamos atvejus – Lotynų Amerikoje ir ispanakalbėse šalyse kiekviena komercinė reklama vadinama “propagande commerciale” ar panašiai.

Apie komunizmą išmanantiems propaganda turi dar vieną konotaciją, susijusią su “agitacijos” terminu. Abu terminus pirmasis panaudojo marksistas Gregorijus Plechanovas, vėliau apie juos kalbėjo Leninas pamflete “Kas turi būti padaryta?” 1902. Jame jis apibrėžė terminą “propaganda” kaip tikslingą istorinių ir mokslinių argumentų naudojimą induktrinuoti apsišvietusius ir išsilavinusius (dėmesingą ir informuotą publiką, kalbant dabartinės sociologijos terminais); jis apibrėžė žodį “agitacija” kaip šūkių, parabolių ir netikslumų naudojimą išnaudoti neišsilavinusių ir neprasmingųjų nepasitenkinimą. Kai jis abi strategijas įvertino kaip absoliučiai būtinas politinei pergalei, jas sujungė į vieną terminą – agitprop. Kiekvienas komunistų partijos skyrius privalėjo turėti agitpropo skyrių; komunistai buvo įsitikinę, kad propagandos naudojimas Lenino jai suteikta prasme yra naudotinas ir garbingas. Pavyzdžiui, standartinis sovitinis vadovėlis socialinių mokslų mokytojams pavadintas “Propagandistu politekonomiji”; buvo leidžiamas ir savaitinis kišeninis bukletas, kuriame galima buvo rasti trumpalaikių šūkių ir trumpus argumentus, kurie būtų naudojami kalbose ir pokalbiuose tarp masių, vadinamas “Bloknot agitatora”.

Susijusios sąvokos

Su pagrindine propagandos reikšme susijusi sąvoka “veiksmų propaganda”. Ja apibrėžiami nesimboliniai veiksmai (pavyzdžiui, ekonominiai), kurie turi netiesioginių propagandistinių padarinių – pvz. pagalbos teikimas atsilikusioms šalims, pagerinantis nuomonę apie šalį – teikėją.

Kartais skirstoma pagal tai, ar propaganda atvira, ar slapta, priklausomai nuo to, ar jos priėmėjai žino propagandos autorius, ar ne. slaptos propagandos pavyzdžiai – nepasirašyti politiniai skelbimai, redakciniai ir pan. straipsniai laikraščiuose, politikų pareiškimai spaudoje, ir kiti, slapta palaikomi vyriausybių, politinių žaidėjų ar verslo bendrovių.

Kitas su propaganda susijęs terminas – psichologinė karoranga (warfare), kartais pervadinamas “psychwar”. Tai – prieškarinis ar karinis propagandos naudojimas, skirtas visų pirma priversti priešą sunerimti ar jį demoralizuoti, priverčiant jį pasiduoti ar be apsaugos pulti į artėjančią ataką.

Dar viena susijusi sąvoka – smegenų plovimas. Ji paprastai reiškia intensyvią politinę indoktrinaciją (pažiūrų įdiegimą). Tai gali būti ilgos politinės lekcijos ar diskusijos, ir kt., kartais kartu su pastangomis sumažinti reaguojančiojo pasipriešinimą išsekinant jį fiziškai per prievartinius darbus, neleidimą miegoti ar psichologiškai per karinius grasinimus, baimes, emociškai sutrukdant konfrontacijas su įsiveržėliais ar nemėgstamais vadais, viešai išniekinant kitaip manančius jų bendrapiliečių akivaizdoje, ir pan. Smegenų plovimo terminas buvo plačiai naudojamas žurnalistikoje atspindėti tokiai veiklai, kai tokia veikla nustatyta maoistų Kinijoje ir kitur.Kitas susijęs žodis, reklama, iš esmės yra komercinės reikšmės, bet nėra visiškai tokios reikšmės apribotas; politiniai kandidatai, partijų programos, pozicijos politiniais klausimais gali būti paruošti ir išgarsinti reklamos firmų. Žodžiai “reklamavimas” arba “viešieji ryšiai” turi platesnes, įvairesnes konotacijas ir dažnai naudojami tam, kad išvengti žodžių “reklama” ar “propaganda” implikacijų. “Viešumas” dažniau teigia tai, kad dalykas paviešinamas publikai, ir atsikratoma šviečiamojo, propagandistinio ar komercinio prado.

Propagandos priemonės ir technologijos

20 amžiaus propagandistas, turintis pinigų ir vaizduotės, gali naudoti labai platų ženklų, simbolių ir informacijos perdavimo priemonių spektrą, pateikdamas savo žinią. Ženklai yra paprasti stimulai – “informacijos bitai”, galintys tam tikru būdu stimuliuoti žmogaus organizmą. Tai gali būti garsai, tokie kaip žodžiai, muzika, ar 21 ginklo salvė; gestai; pozos (aristokratiška stovėsena, išgverusi sėdėsena); struktūros (monumentas, pastatas); drabužiai; vizualiniai ženklai (vėliavos, atvirutės, etc.), ir t.t.

Simbolis yra ženklas, trintis konkrečią reikšmę tam tikrai auditorijai. Du ar daugiau reaguojančių, tiesa, gali priskirti tam pačiam simboliui gana skirtingas reikšmes, kaip naciams svastika reiškė rasinės viršenybės ir triuškinančios karinės Vokietijos tautos galybės, o kai kuriems
Azijos ir Šiaurės Amerikos gyventojams tai – visuotinės taikos ir laimės simbolis.

Šiuolaikinis propagandistas gali pasinaudoti socialinių – mokslinių tyrimų galimybėmis, kurios nebuvo žinomos ankstesnėse epochose, naudotis nuomonės apklausomis ir psichologiniais interviu, kad išsiaiškintų pateikiamų ženklų simbolines reikšmes tam tikriems žmonėms bet kurioje pasaulio vietoje ir sužinoti, į kokius ženklus nereaguojama, nes jiems jie nieko nereiškia.

Visuomenės informavimo priemonės yra kanalai, kuriais perduodami ženklai ir simboliai nustatytoms tikslinėms auditorijoms. Tiriant 20 amžiaus žiniasklaidą matome, kad propaganda gali užimti daug puslapių, be to, yra itin daug žiniasklaidos kanalų. Rašytinė medija – tai laiškai, siunčiamos sąskaitos, plakatai, laikraščiai, žurnalai, knygos, net rankraščiai ant namų sienų. Tarp audiovizualinių informacijos perdavimo priemonių televizija daugeliui tikslų yra pati galingiausia. Ji gali apimti daugybę skirtingų tipų ženklų vienų metu; turėti didelį poveikį dėl rodomų gestų, žodžių, garsų, aplinkos, kurioje – simboliškai reikšmingi lyderiai, istoriniai simboliai, architektūra, vėliavos, muzika, plakatai, žemėlapiai, uniformos, reaguojanti publika ir surinkti prestižiniai ar valdantys žmonės. Kita audiovizualinė media – vieši kalbėtojai, kinas, teatrai, masinės demonstracijos, paradai, piketai, pokalbiai akis į akį tarp individų, ir “kalbėjimo” parodos mugėje, parodose ir meno renginiuose.

Kuo didesni propagandos užmojai ir užsakovai, tuo svarbesnės tampa tokios masinio informavimo priemonės kaip televizija, spauda ir organizacijų media, t.y. jų lyderiai ir nariai, apmokyti naudoti daug rūšių ženklų ir priemonių perduoti žinias reikalingoms žmonių grupėms.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 2846 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.