Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje

PANEVĖŽIO KOLEGIJOS

SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

PEDAGOGIKOS KATEDRA

[pic]

Darbą atliko:I SP kurso studentė Lijana Dočkutė

Darbo vadovė:

Doc. dr. A.

Valackienė

Panevėžys, 2004

TURINYSĮVADAS 3

1. PROTŲ NUTEKĖJIMO REIŠKINIO, JO PRIEŽASČIŲ BEI PASEKMIŲ ANALIZĖ 4

1.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata. 4

1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo

charakteristikos ir hipotezės prielaidos 6

1.3. Protų nutekėjimo pasekmės 9

1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse 10

1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse 11

2. PROTŲ NUTEKĖJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 12

2.1.Tyrimo metodologijos esmė 12

2.2. Tyrimo strategija ir respondentai 13

3. PROTŲ NUTEKĖJIMO IŠ LIETUVOS PRIEŽASTYS KAIP ŠIO REIŠKINIO ATSPINDŽIO

LIETUVOS INTELEKTINIAME KAPITALE BRUOŽAI: TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

14

3.1.Respondendų profilis 14

3.1.1.Demografiniai duomenys 14

3.1.2. Bazinės charakteristikos 16

4. PROTŲ NUTEKĖLIMO PROBLEMOS SPRENDIMO KAIP INTELEKTINIO KAPITALO DIDINIMO

STRATEGIJOS IR BŪDAI 20

4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms

spręsti 20

4.2.Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms

sušvelninti 20

4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje 20

IŠVADOS 22

DISKUSIJA dėl tyrimo išvadų 23

NAUDOTA LITERATŪRA 24

PRIEDAI 25

Įvadas

Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiai

kelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį,

nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis,

jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunų

žmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimo

iniciatyvoms ir kt.

Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarų

universitetus ir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą ir

patirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šis

išsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigi

Lietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos problema ne ta, kad jauni

specialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis

Lietuvoje.

• Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje;

• Darbo uždaviniai:

1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes;

2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje;

3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys

Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus.

• Darbo metodai:

1.Mokslinės literatūros analizė;

2.Antrinių – statistinių duomenų analizė;

3.Anketinė apklausa.

• Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados,

naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3 priedai.

1. Protų nutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė

1.1. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprataKvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausių

tarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijo

įvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionalių

darbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turint

tikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).

Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktų

šalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių ir

geresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančių

naujų galimybių besivystančiose šalyse.

Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimo

reiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenas

dažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,

1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).

Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptas

neigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, o

netektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokai

priskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių,

gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “nutekėjimas” reiškia, kad

darbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis,

t.y. kompetencija.

Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio ir

lietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį
reiškinį, pasitenkina gana paprastu ir

siauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protų

nutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologų

išvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).

Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip

išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies,

ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo

sąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiama

skirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjį

išsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriuje

turintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz

(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštos

kvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijos

migrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys iš

išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimu

dirbti, bei b) protų nutekėjimo migrantai, vykstantys dirbti specialistais

arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias

šalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą iš

vienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.

Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitą

arba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaip

darbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvi

pagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo ir

geresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamas

racionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikius

pradedant nuo fiziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,

Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies ar

vieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektorių

nebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimo

sąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateikti

konkretesnes protų migracijos priežastis.

Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangi

galimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)

pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvi

pagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais ir

protų švaistymas.

Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individų

kompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiau

ten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses,

vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuo

aspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esant

protus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia

– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančias

arba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, į

kurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus

įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys,

kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojai

neapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktus

dirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygas

siūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galima

išskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios ir

tranzitinės šalys.

Kita Salt (1997) paminėta su protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protų

švaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštos

kvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje iš

ankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi. Šioje

sąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimas

kertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą nei

iki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklos

srities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėl

pasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žinių

ir patirties. Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją,

kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jų

specialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigę

vadybos studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirba

eiliniais vertėjais ir pan. Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriama

dažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybę

ir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį. Taip pat proto

švaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metus

dirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę
ir priversti

persikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijos

neatitinkantį darbą. Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būti

aptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies į

kitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą, tiek stebint

darbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje.

Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,

1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje

pasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būti

suprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą į

ciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmens

mokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kad

pasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone,

tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikos

skirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantis

autorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominių

paskatų.

Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas bei

apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklauso

šios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys

dažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, o

išsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiau

išsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingai

vadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protų

apsikeitimas, protų mobilumas).

Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apie

intelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuo

atveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.

Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė,

įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės

padėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangi

įmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvoka

apimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų į

žmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu,

gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškos

metu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai

laikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtas

Lietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jo

panaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.

Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvą

paliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžinti

investuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip

– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą iš

vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangi

neapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikšti

keleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuoja

elektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinės

technologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimo

galimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvoje

dirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitoms

šalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimo

sampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiu

būdu.

Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiama

keturiais lygiais:

1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios,

protus importuojančios ir tranzitinės šalys;

2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų

(pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairių

šalies regionų, miestų į Vilnių);

3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojai

dažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų,

karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų;

4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padalinio

darbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį,

dažniausiai tai susiję su protų švaistymu.

Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštos

kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies

regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos

padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir

žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito

ekonominio subjekto naudai.

1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos

ir hipotezės prielaidosSkirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jų

padaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos gali

būti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros,

galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.

Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje,

pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančio

kvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protų

nutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygio

arba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba

“traukos” priežastys.

Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyje

protų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kurie

paskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuo

atveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia ir

pigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausos

puikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šias

pagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijos

darbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnio

atlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galioja

ir eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštos

kvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje ir

didesnių potencialių pasirinkimo galimybių.

Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą ir

įvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdinga

organizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniam

protų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip pat

įtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais.

Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijos

darbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gauti

didesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbti

nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savo

vaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktuali

besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantis

šalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštos

kvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam,

kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį,

suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijos

profesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo

(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime

(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktų

dirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliau

nagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėl

negalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protų

nutekėjimą skatinantis veiksnys.

Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalų

darbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą,

kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikio

darbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbant

apie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būti

svarbi. Pavyzdžiui, Lietuvos universitetuose dirbantys mokslininkai patiria