PANEVĖŽIO KOLEGIJOS
SVEIKATOS, SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS IR EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
PEDAGOGIKOS KATEDRA
[pic]
Darbą atliko:I SP kurso studentė Lijana Dočkutė
Darbo vadovė:
Doc. dr. A.
Valackienė
Panevėžys, 2004
TURINYSĮVADAS 3
1. PROTŲ NUTEKĖJIMO REIŠKINIO, JO PRIEŽASČIŲ BEI PASEKMIŲ ANALIZĖ 4
1.1 Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprata. 4
1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos tyrimo
charakteristikos ir hipotezės prielaidos 6
1.3. Protų nutekėjimo pasekmės 9
1.3.1. Protų nutekėjimo pasekmės protus eksportuojančiose šalyse 10
1.3.2. Protų nutekėjimo pasekmės protus importuojančiose šalyse 11
2. PROTŲ NUTEKĖJIMO PRIEŽASČIŲ TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA 12
2.1.Tyrimo metodologijos esmė 12
2.2. Tyrimo strategija ir respondentai 13
3. PROTŲ NUTEKĖJIMO IŠ LIETUVOS PRIEŽASTYS KAIP ŠIO REIŠKINIO ATSPINDŽIO
LIETUVOS INTELEKTINIAME KAPITALE BRUOŽAI: TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
14
3.1.Respondendų profilis 14
3.1.1.Demografiniai duomenys 14
3.1.2. Bazinės charakteristikos 16
4. PROTŲ NUTEKĖLIMO PROBLEMOS SPRENDIMO KAIP INTELEKTINIO KAPITALO DIDINIMO
STRATEGIJOS IR BŪDAI 20
4.1. Pasaulio šalių taikomos strategijos protų nutekėjimo problemoms
spręsti 20
4.2.Pasiūlymai Lietuvos protų nutekėjimo priežastims ir pasekmėms
sušvelninti 20
4.2.1. Priemonės, skatinančios likti šalyje 20
IŠVADOS 22
DISKUSIJA dėl tyrimo išvadų 23
NAUDOTA LITERATŪRA 24
PRIEDAI 25
Įvadas
Jaunimo tarpe, visuomenėje ir valstybėje vykstantys pokyčiai
kelia naujus iššūkius jaunimo veiklai. Tai – jaunimo emigracija į užsienį,
nepakankamos galimybėmis naudotis naujomis informacinėmis technologijomis,
jaunimo pasyvumas, informacijos trūkumas apie jaunimo veiklą bei jaunų
žmonių galimybes, mažėjančios galimybės sulaukti paramos jaunimo
iniciatyvoms ir kt.
Lietuvos studentai ir jauni mokslininkai išvyksta į Vakarų
universitetus ir aukštųjų technologijų įmones ir ten įgyja išsilavinimą ir
patirtį, kurios nebūtų galėję gauti Lietuvoje. Beveik be išimčių, šis
išsilavinimas finansuojamas ne Lietuvos, o priimančiųjų šalių, taigi
Lietuvai jis nieko nekainuoja. Lietuvos problema ne ta, kad jauni
specialistai išvaziuoja, problema ta, kad jie nebegrįžta.• Darbo tikslas: Atskleisti, protų nutekėjimo socialines priežastis
Lietuvoje.
• Darbo objektas: Protų nutekėjimo socialinės priežastys Lietuvoje;
• Darbo uždaviniai:
1) Išanalizuoti protų nutekėjimo pasekmes;
2) Išsiaiškinti, protų nutekėjimo pristabdymo galimybes Lietuvoje;
3) Atlikti apklausą „Protų nutekėjimo socialinės priežastys
Lietuvoje“ ir pateikti jos rezultatus.
• Darbo metodai:
1.Mokslinės literatūros analizė;
2.Antrinių – statistinių duomenų analizė;
3.Anketinė apklausa.
• Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, 15 diagramų, išvados,
naudotos literatūros sąrašas, kurį sudaro 14 šaltinių ir 3 priedai.
1. Protų nutekėjimo reiškinio, jo priežasčių bei pasekmių analizė
1.1. Protų nutekėjimo reiškinys ir jo samprataKvalifikuotos darbo jėgos migracija sudaro vieną iš didžiausių
tarptautinių mainų dalį. Nuo 1930 metų ji iš esmės pakito, įgijo
įvairiausių formų. Tarp jų – protų nutekėjimas, laikina profesionalių
darbuotojų migracija, o taip pat kvalifikuotų darbuotojų migracija turint
tikslą visam laikui apsigyventi svetimoje šalyje ir kt. (Iredale, 1999).
Anksčiau kvalifikuotos darbo jėgos migracija buvo iššaukta konfliktų
šalyje, etninės diskriminacijos, o dabar ją sąlygoja geresnių galimybių ir
geresnio gyvenimo paieška, globalizacija bei liberalizacija atsiveriančių
naujų galimybių besivystančiose šalyse.
Šiuolaikiniame pasaulyje plačiai ir daug kalbama apie protų nutekėjimo
reiškinį ir su tuo susijusias problemas. Protų nutekėjimo fenomenas
dažniausiai tyrinėjamas nagrinėjant žmonių migracijos klausimus (Helou,
1995; Sylvester, 1993) arba tarpkultūrinį mobilumą (Allen, 1991).
Dažniausiai protų nutekėjimo (angl. brain drain) sąvokoje užslėptas
neigiamas atspalvis, kadangi žodis “nutekėjimas” reiškia kažko netekimą, o
netektis visada asocijuojasi su kažkuo nepageidaujamu. Protų sąvokai
priskiriamas platus ratas individo turimų žinių, asmeninių savybių,
gebėjimų, įgūdžių, vertybių, idėjų. Tuo tarpu “nutekėjimas” reiškia, kad
darbo rinka netenka individo drauge su jo talentu, asmeninėmis savybėmis,
t.y. kompetencija.
Protų nutekėjimo samprata yra gana plati, tačiau dauguma užsienio ir
lietuvių mokslininkų, tyrinėjusių šį
reiškinį, pasitenkina gana paprastu ir
siauroku jo apibrėžimu. Britų Karališkoji draugija pirmoji pateikė protų
nutekėjimo sampratą, siekdama apibūdinti britų mokslininkų ir technologų
išvykimą į JAV ir Kanadą dar 1950-1960 metais (Cervantes, Guellec, 2002).
Britannica enciklopedijoje protų nutekėjimas apibrėžiamas kaip
išsilavinusių arba kvalifikuotų specialistų išvykimas iš vienos šalies,
ekonominio sektoriaus, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo ar gyvenimo
sąlygų. Kvalifikuoto specialisto samprata įvairiose šalyse apibrėžiama
skirtingai, tačiau dažniausia kvalifikuotų specialistų laikomas aukštąjį
išsilavinimą arba ypatingai didelę patirtį specifiniame veiklos sektoriuje
turintis individas (Iredale, 1999). Castles, Miller (1998), Koser, Lutz
(1998), Portes, Rumbaut (1996), Portes, Walton (1981) išskyrė du aukštos
kvalifikacijos specialistų mobilumo tipus: a) aukštos kvalifikacijos
migrantai, vadinamieji “laikinieji profesionalai”, vykstantys iš
išsivysčiusių šalių į mažiau išsivysčiusias šalis su laikinu paskyrimu
dirbti, bei b) protų nutekėjimo migrantai, vykstantys dirbti specialistais
arba studijuoti iš silpnai išsivysčiusių šalių į labiau išsivysčiusias
šalis. Tokia protų nutekėjimo samprata apima fizinį asmenų judėjimą iš
vienos šalies ar ekonominio sektoriaus į kitą šalį arba ekonominį sektorių.
Asmenų judėjimas, susijęs su darbo jėgos perėjimu iš vienos šalies į kitą
arba vieno ekonominio sektoriaus į kitą, dažniausiai nagrinėjamas kaip
darbo jėgos migracija. Tokios migracijos priežastimis laikomos dvi
pagrindinės ekonomiškai išmatuojamos sąlygos – geresnio atlyginimo ir
geresnio gyvenimo paieška. Tačiau reikia įvertinti tai, kad žmogus, būdamas
racionaliai mąstanti asmenybė, siekia patenkinti įvairius savo poreikius
pradedant nuo fiziologinių ir baigiant saviraiškos poreikiais (Moorhead,
Griffin, 1995). Todėl galima teigti, kad migracija iš vienos šalies ar
vieno ekonominio sektoriaus į kitą šali ar kitą ekonominį sektorių
nebūtinai turi būti paskatinta vien tik geresnio atlyginimo ar gyvenimo
sąlygų paieškos poreikio. Atlikus šį tyrimą bus galima pateikti
konkretesnes protų migracijos priežastis.
Taip pat vertėtų panagrinėti įvairius protų nutekėjimo aspektus, kadangi
galimas įvairus požiūris į protų nutekėjimo reiškinį. OECD (1997)
pranešimas apie aukštos kvalifikacijos žmonių migraciją identifikuoja dvi
pagrindines sąvokas susijusias su protų nutekėjimu: apsikeitimas protais ir
protų švaistymas.
Apsikeitimas protais išreiškia dviejų krypčių pasikeitimą individų
kompetencija – tarp protus siunčiančios ir protus gaunančios šalies. Tačiau
ten, kur didesnį lyginamąjį svorį turi kompetencijos tėkmę iš vienos puses,
vartojamos protų įgijimo ir protų netekimo sampratos (Mahroum, 1999). Šiuo
aspektu, turint mintyje Lietuvos kontekstą galima įvardinti Lietuvą esant
protus siunčiančiąja arba eksportuojančia šalimi, o kitas šalis, dažniausia
– JAV arba kitas Vakarų Europos valstybes, įvardinti kaip protus gaunančias
arba importuojančias šalis. Taigi, Lietuva netenka protų, o tos šalys, į
kurias išvyksta aukštą kvalifikaciją turintys Lietuvos žmonės, protus
įgyja. Kita, galima šalių grupė yra tranzitinės šalys. Tai tokios šalys,
kuriose atvykę talentingi ir gabūs mokslininkai bei darbuotojai
neapsigyvena visam laikui, tačiau pagal sudarytus terminuotus kontraktus
dirba keletą metų, o po to keliauja toliau į kitas, geresnes sąlygas
siūlančias šalis arba grįžta atgal į savo šalį. Taigi apibendrinant galima
išskirti tokias šalių grupes: protus eksportuojančios, importuojančios ir
tranzitinės šalys.
Kita Salt (1997) paminėta su protų nutekėjimu susijusi sąvoka yra protų
švaistymas. Protų švaistymo sąvoka akcentuoja tokią situaciją, kai aukštos
kvalifikacijos žmonės pereina dirbti į kitą veiklos sritį, kurioje iš
ankstesnio darbo sukaupti gebėjimai ir patirtis yra nereikalingi. Šioje
sąvokoje nefiksuojama, ar šis perėjimas yra fizinis asmenų judėjimas
kertant šalies sieną ir užsienio šalyje pradedant dirbti kitokį darbą nei
iki šiol, ar judėjimas vyksta šalies viduje pereinant iš vienos veiklos
srities į kitą. Šios sąvokos esminis momentas yra tas, kad žmogus dėl
pasikeitusios veiklos specifikos negali tinkamai panaudoti sukauptų žinių
ir patirties. Protų švaistymo samprata taip pat apima ir tokią situaciją,
kai ką tik aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai neranda darbo pagal jų
specialybę ir yra priversti dirbti kitoje veiklos srityje, pvz. baigę
vadybos studijas dirba pardavėjais, filologijos mokslo daktarai dirba
eiliniais vertėjais ir pan. Su tokiu reiškiniu Lietuvoje susiduriama
dažnai, kadangi dalis Lietuvos akademinio jaunimo nedirba pagal specialybę
ir negali įgytų naujų žinių panaudoti pagal paskirtį. Taip pat proto
švaistymo krizę gali patirti ir vyresnio amžiaus darbuotojai, ilgus metus
dirbę vienoje įmonėje, tačiau jai bankrutavus netekę
ir priversti
persikvalifikuoti arba dirbti prastesnį, jų turimos kompetencijos
neatitinkantį darbą. Taigi šis protų nutekėjimo aspektas gali būti
aptinkamas tiek tyrinėjant kvalifikuotų asmenų judėjimą iš vienos šalies į
kitą, tiek migraciją iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą, tiek stebint
darbo jėgos srautus tarp atskirų organizacijų arba netgi įmonės viduje.
Prieš keletą metų buvo įvesta nauja sąvoka – protų apytaka (Mahroum,
1999). Ši sąvoka atspindi pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje
pasireiškiančią nuomonių tendenciją, kad protų nutekėjimas gali būti
suprantamas kaip teigiamas reiškinys, kadangi “apytaka” reiškia sugrįžimą į
ciklo pradžią. Ši sąvoka įvardija ciklą, kuris prasideda nuo asmens
mokymosi užsienyje, darbo užsienyje ir po to grįžimo namo tam, kad
pasinaudotų gimtosios šalies teikiamomis galimybėmis. Tyrinėtojų nuomone,
tokia protų apytaka ateityje turėtų didėti ypač tuo atveju, jei ekonomikos
skirtumai tarp skirtingų šalių mažės (Mahroum, 1999). Šitaip teigiantis
autorius laikosi pozicijos, kad protų nutekėjimas vyksta tik dėl ekonominių
paskatų.
Reikia pripažinti, kad protų nutekėjimo reiškinio supratimas bei
apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai šalių grupei priklauso
šios sampratos aiškintojai. Besivystančios ir mažiau išsivysčiusios šalys
dažniausiai yra protų netenkančios, protus eksportuojančios valstybės, o
išsivysčiusios šalys yra protų importuotojos. Besivystančių ir mažiau
išsivysčiusių šalių elito išvykimą, kaip pažymi Vaknin (2002), skirtingai
vadina šio reiškinio oponentai (protų nutekėjimas) ir šalininkai (protų
apsikeitimas, protų mobilumas).
Susidomėjimas protų nutekėjimo problema remiasi sukauptomis žiniomis apie
intelektinio ir žmogiškojo kapitalo svarbą organizacijai ir valstybei. Šiuo
atveju svarbu nustatyti, iš kur individas įgijo savo žinias ir gebėjimus.
Egzistuoja trys investicijų į žmogiškąjį kapitalą šaltiniai: valstybė,
įmonė ir individas. Lietuvoje dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės
padėties didžiąja dalimi į žmogiškąjį kapitalą investuoja valstybė, kadangi
įmonės ir individai to padaryti patys yra nepajėgus. Taigi protų sąvoka
apimtų tas žmogiškojo kapitalo savybes, kurios buvo įgytos investicijų į
žmogiškąjį kapitalą metu, t.y. formalaus ir neformalaus mokymosi keliu,
gerinant sveikatą, skatinant migraciją, informacijos ir darbo paieškos
metu. Jei asmuo gavo aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai
laikoma, kad jo protas arba plačiau – intelektinis kapitalas yra sukurtas
Lietuvos valstybės investicijų į jo mokymą/ mokslinimą dėka, todėl jo
panaudojimas turėtų būti taip pat skirtas Lietuvos gerovei ir naudai.
Kiekvienų investicijų metu siekiama investicijų atsipirkimo. Lietuvą
paliekant jos geriausiems protams, šalis praranda galimybę susigrąžinti
investuotas lėšas į emigruojančių specialistų parengimą. Vienaip ar kitaip
– tokia protų nutekėjimo samprata, kuri apima tik fizinį žmonių judėjimą iš
vienos šalies ar vieno ekonominio sektoriaus į kitą, yra ribota, kadangi
neapima virtualaus protų nutekėjimo būdo, kuris taip pat gali pasireikšti
keleriopai. Šiais laikais, kai kalbama apie žinių ekonomiką, kai egzistuoja
elektroninis verslas, kai plėtojamos informacinės komunikacinės
technologijos, fizinė žmonių migracija yra ne vienintelė protų nutekėjimo
galimybė. Egzistuoja įvairiausių būdų ir galimybių gyvenant Lietuvoje
dirbti kitos šalies įmonėse, kurti naujas idėjas ir jas parduoti kitoms
šalims. Taigi, kaip besvarstytume, aišku yra tai, jog į protų nutekėjimo
sampratą reiktų įjungti ir žmonių žinių bei gebėjimų nutekėjimą virtualiu
būdu.
Taigi protų nutekėjimo sampratos apimtis yra plati ir išreiškiama
keturiais lygiais:
1) protų nutekėjimas tarp skirtingų šalių – protus eksportuojančios,
protus importuojančios ir tranzitinės šalys;
2) protų nutekėjimas šalies viduje tarp atskirų regionų, miestų
(pavyzdžiui, Lietuvos atveju pastebimas ryškus protų nutekėjimas iš įvairių
šalies regionų, miestų į Vilnių);
3) protų nutekėjimas tarp skirtingų organizacijų – darbuotojai
dažniausiai ieško geresnio darbo užmokesčio, geresnių darbo sąlygų,
karjeros galimybių, didesnių socialinių garantijų;
4) protų nutekėjimas organizacijos viduje – vieno padalinio
darbuotojai pereina arba nepagrįstai pervedami dirbti į kitą padalinį,
dažniausiai tai susiję su protų švaistymu.
Tokiu būdu, protų nutekėjimo samprata apima ne tik fizinį aukštos
kvalifikacijos asmenų išvykimą iš vienos šalies į kitą, iš vieno šalies
regiono į kitą, iš vienos organizacijos į kitą, iš vieno organizacijos
padalinio į kitą, bet ir bet kokį kitą vieno ekonominio subjekto įgūdžių ir
žinių, reikalingų ekonominiam augimui ir vystymuisi, netekimą kito
ekonominio subjekto naudai.
1.2. Protų nutekėjimo priežastys kaip šios problemos
ir hipotezės prielaidosSkirtingos šalys, skirtingi šalių regionai, skirtingos įmonės ar jų
padaliniai patiria skirtingas protų nutekėjimo priežastis, tačiau jos gali
būti specifinės, veikiančios tik konkrečioje erdvėje, arba bendros,
galiojančios visose šalyse, visuose regionuose, visose organizacijose.
Priežastys gali būti išorinės, veikiamos aplinkos, situacijos šalyje,
pasaulinio konteksto, ir vidinės, priklausančios nuo išvykstančio
kvalifikuoto specialisto poreikių. Rosenblatt, Sheaffer (2001) siūlo protų
nutekėjimo priežastis skirstyti į tris stambias grupes: organizacijos lygio
arba “stūmos” priežastys, individo lygio priežastys ir aplinkos lygio arba
“traukos” priežastys.
Organizacijos lygio protų nutekėjimo priežastys. Organizacijų lygyje
protų nutekėjimo priežastimis tampa struktūriniai veiksniai, kurie
paskatina talentingus individus išeiti iš organizacijos. Lietuva šiuo
atveju yra ypač nepalankioje padėtyje. Jos protų nutekėjimą veikia ir
pigios darbo jėgos “traukos” politika, vykdoma kitų šalių, ir paklausos
puikiai darbo jėgai trūkumas pačioje šalyje. Galima išskirti šias
pagrindines “stumiančias” priežastis, dėl kurių aukštos kvalifikacijos
darbuotojai palieka organizacijas: karjeros galimybių apribojimas; didesnio
atlyginimo siekis; nesubalansuotas darbo krūvis. Nors šie faktoriai galioja
ir eiliniams darbuotojams, tačiau įrodyta, kad jie daug aktualesni aukštos
kvalifikacijos darbuotojams dėl jų didesnės paklausos darbo rinkoje ir
didesnių potencialių pasirinkimo galimybių.
Karjera. Poreikis kilti karjeros laiptais, pelnyti pripažinimą ir
įvertinimą taip pat įtakoja darbo jėgos migraciją. Tai ypač būdinga
organizacijos viduje vykstančiam, tarporganizaciniam bei tarpregioniniam
protų nutekėjimui. Tarp šalių vykstantis protų nutekėjimas taip pat
įtakojamas šios priežastis, tačiau šiek tiek mažesniais mąstais.
Atlyginimas. Pagrindinė ir dažniausiai minima aukštos kvalifikacijos
darbuotojų migracijos iš vienos vietos į kitą priežastis yra poreikis gauti
didesnį darbo užmokestį. Iš to seka ir sekantys poreikiai: noras užsidirbti
nuosavam namui, savam verslui, automobiliui ir kt., noras užtikrinti savo
vaikams geresnę ateitį, noras išvengti skurdo. Ši priežastis ypač aktuali
besivystančioms ir mažiau išsivysčiusioms šalims, kadangi egzistuojantis
šalyje mažas darbo užmokesčio lygis, infliacija skatina aukštos
kvalifikacijos specialistus ieškoti geresnių darbo vietų kitose šalyse tam,
kad galėtų išlaikyti ir paremti savo šeimą, sukurti vaikams geresnę ateitį,
suteikti jiems geresnį išsilavinimą. Lietuvos aukštos kvalifikacijos
profesionalai palieka Lietuvą taip pat dėl geresnio atlyginimo
(Kuzmickaitė, 2000). KMU atliktame gydytojų ir gydytojų rezidentų tyrime
(KMU pranešimas spaudai, 2002), 70 proc. iš apklaustųjų nurodė, kad išvyktų
dirbti į Vakarus dėl geresnio atlyginimo. Deja, išsamesnių tyrimų, giliau
nagrinėjančių ir kitas išvykimo priežastis, nepavyko aptikti, todėl
negalima teigti, ar menkas atlyginimas yra pagrindinis Lietuvos protų
nutekėjimą skatinantis veiksnys.
Darbo krūvis. Kitas su darbo aplinka susijęs poreikis yra turėti normalų
darbo krūvį. Šis poreikis ypač įtakoja tarporganizacinį protų nutekėjimą,
kadangi dėl trumpesnių darbo valandų ar lengvesnio darbo krūvio poreikio
darbuotojai gali pereiti dirbti iš vienos organizacijos į kitą. Kalbant
apie tarpvalstybinį protų nutekėjimą, ši priežastis taip pat gali būti