Psichikos reiškiniai sąmonė pasąmonė pakitusios sąmonės būsenos
5 (100%) 1 vote

Psichikos reiškiniai sąmonė pasąmonė pakitusios sąmonės būsenos

1121

PSICHIKOS REIŠKINIAI. SĄMONĖ, PASĄMONĖ. PAKITUSIOS SĄMONĖS BŪSENOS.

Kaip jau buvo kalbėta pirmoje paskaitoje, psichika yra įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (vidinių veiksnių) visuma, įtakojanti žmogaus elgesį. Minėjome tokius psichinius reiškinius kaip mąstymas, jutimai, suvokimas, emocijos, atmintis. Taip pat buvo minėta, kad psichika būdinga ir gyvūnams, tačiau ar galime teigti, kad driežas mąsto, patiria emocijas? Šioje vietoje svarbu apibrėžti, ką mes laikome psichikos reiškiniu.

Psichiniais reiškiniais vadinsime tokias reakcijas, kuriomis atspindimos ar atpažįstamos atskirų daiktų ar aplinkos savybės.

Visi psichiniai reiškiniai pagal pastovumo laipsnį ir įtaką asmenybės veiklai skirstomi į tris grupes:

• Psichiniai procesai – tai patys nepastoviausiai, greičiausiai kintantys psichikos reiškiniai, kurie atsiranda veikiant išoriniams ar vidiniams poveikiams, keičiasi šiems besikeičiant ir išnyksta, šiems išnykus. Psichiniai procesai skirstomi į pažintinius (jutimo, suvokimo, atminties, mąstymo, vaizduotės), valios (poreikių prabudimas, motyvų formavimas, sprendimas ir įgyvendinimas) ir emocinius (jausmai ir išgyvenimai, kylantys įvairiose situacijose).

• Psichinės būsenos – tai kiek pastovesni reiškiniai, susidarantys kelių procesų pagrindu. Tai nuotaika, įkvėpimo būsena, susijaudinimas ir pan.

• Psichinės savybės – tai patys pastoviausi psichiniai reiškiniai, besikartojantys atskirų individų santykiuose su tikrove, nepriklausantys nuo konkrečių dirginimų. Tokį sąlyginį pastovumą lemia anatominės ir fiziologinės individo savybės, atmintyje užfiksuoti standartiniai elgesio būdai. Psichinės savybės apima sugebėjimus, darbo tempą, gabumus, temperamentą, charakterį, nuostatas.

Pagal psichinių reiškinių suvokimo aiškumą arba įsisąmoninimo lygį psichikoje galima išskirti du lygmenis: sąmonę ir pasąmonę.

Sąmonė

Augalai ar vienaląsčiai jau reaguoja į šviesą ar kitus išorinius dirginimus, tačiau tokios reakcijos dar nėra psichika. Paprasčiausi stuburiniai gyvūnai (žuvys, paukščiai) pažįsta ne tik atskiras daiktų savybes, bet ir patį daiktą kaip visumą. Žmogbeždžionės jau sugeba spręsti paprastus uždavinius, reikalaujančius mąstymo operacijų. Tobulėjant gyvūnams jų nervų sistema darosi vis sudėtingesnė, vystosi ir darosi sudėtingesni psichiniai procesai. Žmogaus ir gyvūnų nervų sistema yra panaši. Procesai, kuriems vykstant žmonės mato, pyksta, bijo, būdingi ir pelėms. Tačiau tik žmogui yra būdingas sugebėjimas sąmoningai suvokti savo patirtį.

Sąmonė – tai atviras ir realus žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką, gamtos ir socialinių reiškinių dėsnius, numatyti ir planuoti ateities įvykius bei įgyvendinti savo sumanymus. Sąmonėje į visumą jungiasi visi psichikos reiškiniai: jutimai suvokimas, vaizduotė, jausmai, mąstymas. Sąmoninga yra ta psichikos dalis, į kurią konkrečiu momentu atkreipiame dėmesį. Sąmonė yra aukštesnioji žmogaus psichikos forma būdinga tik žmogui. Sąmonės dalis, kuri apima žmogaus žinias apie save, savęs suvokimą, vadinama savimone.

Savimonė – tai savęs išskyrimas iš aplinkos, savo santykio su pasauliu, savęs kaip asmenybės, savo poelgių, veiksmų, minčių, jausmų ir interesų vertinimas.

Sąmonė gali būti apibūdinta 4 savybėmis:

• Sąmonė intencionali –sąmonė visada į nukreipta į objektą, nesvarbu ar jis išorinis ar vidinis (pvz.: mes matom kamuolį arba mes mąstom apie kamuolį).

• Sąmonės faktai yra patiriami – sąmoninga tai, ką mes išgyvename, patiriame, suvokiame. Pvz.: Jei palietę karštą daiktą staiga atitraukiame ranką, tai bus nesąmoningas, o automatinis veiksmas, bet jei suprantam, kad puodas karštas ir mes jį imame su rankšluostėliu, tai bus sąmoninga veikla.

• Sąmonės intensyvumas gali kisti – gali būti įvairūs sąmonės lygiai. Kraštutinis – koma, kai sąmonės visiškai nėra, asmuo visiškai nereaguoja į išorinius dirgiklius. Sąmonė gali būti tik lengvai sutrikusi (Pvz.: po bemiegės nakties daug sunkiau sukaupti dėmesį) arba visiškai aktyvi budrumo būsena.

• Sąmonės turinys priskiriamas pačiam sau – asmuo suvokia, kad tai jis patiria, jis jaučia, jis mąsto. Šios sąmonės savybės pakitimus galime stebėti psichopatologijos atvejais (pvz.: žmogus girdi balsus galvoje ir nebegali atskirti, kur jo mintys).

Sąmonė yra būtina, kad žmogus galėtų egzistuoti pasaulyje. Antropologų nuomone sąmonės vystymąsi nulėmė darbas, gyvenimas visuomenėje ir kalba. Sąmonės funkcijos:

1. Poelgių selekcija ir įvertinimas. Žmogui gyvenant visuomenėje yra gyvybiškai svarbu planuoti savo elgesį. Remdamasis atminties informacija žmogus gali rinktis tarp kelių galių elgesio būdų, lyginti ir įvertinti vieno ar kito elgesio rezultatus.

2. Ilgalaikių planų sudarymas ir jų modifikacija – sąmonė padeda sprendimus pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

3. Sąmonės pagalba informacija kaupiama ir naudojama – suvokiama informacija tvarkoma, analizuojama, lyginama, įtvirtinama atmintyje, o situacijose, kur tų žinių reikia, atgaminama.

4. Sąmonė padeda pasiekti tikslą, kai atsiranda nenumatytos kliūtys – sąmonės pagalba galima greitai pakeisti elgesio strategiją, kai sena nebetinka. Pvz.: Jei žiurkę
išmokysime paspausti svertą ir už tai ji kiekvieną kartą gaus maisto, o paskui už paspaudimą imsime bausti elektros srove, žiurkė dar kurį laiką spaus svertą. Tuo tarpu žmogus gali greičiau sąmoningai pakeisti elgesį.

Pasąmonė

Visi neįsisąmoninti psichikos reiškiniai, apie kuriuos žmogus nieko nežino arba žino miglotai vadinami pasąmone. Pasąmonė apima visus psichinius procesus, apsieinančius be sąmonės kontrolės (pvz.: vaikystėje išmokę kalbėti mes galime sklandžiai kalbėti sąmoningai apie tai negalvodami) bei asmenybei trukdančius ar ją traumuojančius išgyvenimus (pvz.: sunkius vaikystės prisiminimus).

Šiandien sunku įsivaizduoti, kad pasąmonės samprata atsirado tik šiek tiek daugiau nei prieš 100 metų. Čia didelės įtakos turėjo Freudo darbai, apie kuriuos plačiau kalbėsime nagrinėdami psichologijos mokslo raidą bei asmenybės teorijas. Freudas manė, kad pasąmonė yra savotiška nepriimtinų minčių, jausmų, troškimų, kurie kelia grėsmę ramiam asmenybės gyvenimui, talpykla. Šiandien į pasąmonę nebežiūrima kaip į kažkokį instinktų, norų, monstrą, glūdintį žmoguje, tai tiesiog neįsisąmonintas informacijos apdorojimo lygmuo. Žmogaus sąmonė yra tarsi prožektorius, kurio spindulys vienu metu gali būti nukreiptas tik viena kryptimi, visa kita, kas tuo momentu yra už “spindulio” ribų yra pasąmonė. Tačiau reikia pripažinti ir tai, kad didelė dalis pasąmonės turinio yra visiškai neprieinama pažinimui.

Ypatingos sąmonės būsenos

Ypatingoms sąmonės būsenoms priskiriami sapnai, svajonės, meditacija, hipnozė, cheminių medžiagų sukeltos haliucinacijos, priešmirtiniai išgyvenimai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1084 žodžiai iš 2147 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.