Psichologiniai veiksniai lemiantys sprendimo priėmimą
5 (100%) 1 vote

Psichologiniai veiksniai lemiantys sprendimo priėmimą

Visas sprendimų priėmimo procesas yra atliekamas vieno ar kelių individų, kurio metu yra pasiekimas pats geriausias ir priimtiniausias sprendimas iš daugelio alternatyvų. Daugybė psichologinių veiksnių daro įtaką žmonėms, priimantiems sprendimus, ir šie veiksniai juos veikia tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai. Daugiausia žmogus gali padaryti, tai bandyti suvokti, išanalzuoti save, savo vidų, savo įžvalgumą, norą imtis rizikos ir rizikuoti.

ASMENYBĖ SPRENDIMUOSE

Pagrindinė psichologinė jėga, veikinati žmogų, kuris turi padaryti sprendimą, yra jos arba jo asmenybė. Asmenybė gali būti apibrėžta įvairiai. Tai ištisa fizinė ir protinė sistema, kuri yra kiekvieno individo savita ir lemia jo pisitaikymą materialiame ir visuomeniniame gyvenime. Kitaip tariant asmenybė sutvarko mūsų elgseną vienoje ar kitoje situacijoje. Asmenybė dar gali būti lyginama su unikalia arba individualia elgsena. Taip pat tai parodo, koks žmogus yra iš tiesų, jo esminį vidų. Tačiau daugelio nuomone, asmenybė negali būti apibrėžta nepanaudojant abstraktumo, nes tai be galo plati sąvoka. Daugybė asmenybės apibrėžimų ir teorijų iškėlė psichologai, psichiatrai, pasichoanalitikai ir tie, kurie nors šiek tiek yra susiję su individo elgsena, bet nebuvo nė vieno, kuris nesutiktų, jog vidinės mūsų savybės iš dalies nulemia tai, kuo mes esame ir kaip elgiamės.

BIOLOGINĖS, PASĄMONĖS IR PAVELDIMOS JĖGOS

Zigmundas Froidas ( Sigmund Freud) įnešė milžinišką indėlį į psichologijos mokslą naginėdamas žmogaus pasąmonę. Jis teigė, kad:

1) Žmonės yra valdomi pasąmonės motyvų ir jausmų.

2) Ankstyvosios vaikystės stadijos yra labai svarbios ir turi didelės įtakos suaugusio žmogaus asmenybei.

Taip pat Froidas tikėjo, kad žmonės yra valdomi dviejų pagrindinių varmųjų jėgų, tai gyvenimo instiktų, kurie yra teigiami ir konstruktyvūs, pavyzdžiui alkis, troškulys, bei mirties arba neapykantos instinktų, kurie yra destruktyvūs. Pagal Froidą asmenybė yra sudaryta iš id, ego ir superego. McGuire tai paaiškina šitaip: „ Id susideda iš pagrindinių grynų malonumo ir agresijos formų. Ego yra racionalioji žmogaus pusė, kuri stengiasi patenkinti id norus atsižvelgdama į realaus pasaulio ribas. Superego- socialinė ir moralinė pusė. Taigi id tėra primityvūs biologiniai norai, ego apibrėžtas realybe, o superego ra paveiktas visuomenės ir kuitūros.“ Šie trys elementai pastoviai konfliktuoja vienas su kitu, tačiau tie konfliktai yra išsprendžiami sąmonės ir pasąmonės pagalba. Gynybos mechanizmai, tokie kaip racionalus paaiškinimas, išstūmimas, sutapatinimas, numalšinimas gali palengvinti nerimą, pyktį. Nors Froidas yra plačiai kritikuojamas, o jo teorijos laikomos truputį miglotomis, tačiau tos teorijos yra tarsi griaučiai, padedantys suprasti pasichologinius aspektus priimant sprendimus.

BENDRI BRUOŽAI IR INDIVIDUALYBĖ

Kai kurie teoretikai asmenybę mato kaip unikalų savybių ir bruožų rinkinį, kurį turi kiekvienas individas. Ir tų savybių yra be galo daug, jos yra įvairiai skirstomos, rūšiuojamos, nes kiekvienas nori nuspėti ar numatyti žmogaus elgesį. Vieni teoretikai atrado bendrų bruožų visiems individams, kiti kaip tik tyrinėjo kiekvieno žmogaus unikalias savybes ir atėjo iki bendros išvados, kad jei visi elgtųsi, mąstytų vienodai, tai asmenybė neegzistuotų.

Viena savybė, kuri yra labai svarbi vadovams yra jų norėjimas ar galėjimas priimti rizikingus sprendimus, kurių padariniai nėra prognozuojami. Ši savybė yra nusakoma kaip „tendencija’, „polinkis“‘ į rizkingąelgsį.

BENDRINIS POŽIŪRIS 1 ASMENYBĘ

Bendros asmenybės teorijos pabrėžia individo elgsenos visumą, kuri labai priklauso nuo žmogaus požiūrio i pasaulį. Štai Maslovv teorija yra plačiai pritaikoma vadovams ir tiems, kuriems tenka priimti sprendimus. Pgal Maslovv žmonių motyvacija priklauso nuo jų poreikių, o aukščiausiame lygmenyje yra savęs realizacija arba poreikis pasiekti tiek, kiek tik įmanoma pasiekti. Žemesniame lygmenyje yra tokie poreikiai, kaip maistas, vanduo, seksas, saugumas. Tačiau šie poreikiai turi būti patenkinti anksčiau, nei tie, kurie yra aukščiausiame lygmenyje. Maslovv išskyrė keletą būdingų žmogaus, kuris sieką savęs realizacijos, bruožų. Toks žmogus bus linkęs:

1) Suvokti realybę tiksliai ir ją noriai bei greitai priimti;

2) Elgtis natūraliai turėti privatumo poreikį

3) Rodyti meilę, socialinį susidomėjimą

4) Susikoncentruoti į problemas ir jas spręsti;

5) Turėti demokratinį požiūrį, reikšti lygbę;

6) Būti kūrybišku, inovatyviu, turėti humoro jausmą, platų akiratį ir t.t.

Pagal Maslovv žmogus turi pasitikėti savimi ir judėti tik į priekį, tačiau beabejo ne kiekvienas vadovas turi šiuos išvardintus požymius. Apklausa parodė, kad vadovai dažniausiai ieško to, kas jiem suteiktų asmeninę pilnatvę. Bet dažnai vadovai linkę būti racionaliais žmonėmis ir priimti racionalius sprendimus.

Taigi apibendrinant tampa aišku, jog vadovai:

1) Tinke būti egocentriški pagal Froidą;

2) Turi viena itin ryškią savybę- didelę motyvacją;

43) Pagal Maslovv orientuojasi į savęs realizaciją; užsibrėžtų tikslų pasiekimą.

EMPIRINĖ ASMENYBĖ

Geriausiai žinomi bandymai, kurie buvo atliekami tam, kad išsiaiškinti kokie kintamieji veikia sprendimo(-ų) priėmimo procesą,
buvo atlikti Orvilio C.Brimo (Orville C.Brim), o šie jo bandymai yra pravartus tiems, kuriems tenka dažnai priimti svarbius sprendimus, kaip kad pavyzdžiui skirtingi žmonės yra nevienodai įgudę, patyrę skirtingose sprendimų priėmimo fazėse. Vieni pasirodys geriau spręsdami vieną tam tikrą dalį, kiti- kitą. Taip pat Brimo studijos reikšmingos tuo, jog atrado tam tikrus pastebėjimus, kurie taip pat gali būti naudingi vadovams:

1) Žmonės, kurie yra linkę būti priklausomi nuo kitų valios priimant ar darant sprendimus, optimistiškiau žiūri į to sprendimo priėmimo padarinius. Jie taip pat apmąstydamai alternatyvas atkreips dėmesį ne į visus jų padarinius.

2) Vidurinės klasės atstovai linkę labiau numalšinti savo impulsus ir emocijas nei žemesniosios klasės atsovai. Taip pat jie labiau galvoja apie ateitį.

3) Žemesniosios klasės atstovai mažiau pasitiki savo jėgomis, mano, jog ne jų valioje jų pačių likimas, o štai vidurinės klasės atstovai labiau pasitiki savimi, jaučias užtikrinčiau ir dominuoja asmeniniuose santykiuose.

Brimo atlikti bandymai, kurie liečia skirtumus tarp vyrų ir moterų elgesio priimant sprendimus, taip pat labai įdomūs:

1) Vidurinės klasės vyrai labiau tiki ateitimi, jos prognozavimu, sprendimų priėmimo nepriklausomybe, nei žemesniosios klasės.

2) Žemesniosios klasės vyrai labiau tiki likimu ir tuo, jog „geri dalykai nutiks“, o „blogi dalykai nenutiks“. Taip pat jie labiau linkę į priklausomybę nuo kitų, nei viduriniosios klasės vyrai.

3) Vidurinės klasės moterys buvo žymiai sumanesnės, labiau patenkintos ir mažiau apatiškos nei žemesnės klasės moterys. Jos taip pat buvo ne tokios tradiciškos, mažiau priklausomos nuo kitų ir kibiau suvokiančios, kad veiksmai turi galybę pasekmių.

4) Vidurinieji klasė vyrų parodė aukštesnius rezultatus, nei tokio pat socialinio sluoksnio moterys pasimizme, ateities tikėjime, santykių dominavime,pasitkėjime savimi. Tačiau vidurinio sluoksnio moterys parodė aukštesnius rezultatus optimizmo tikėjime, bendrame pasitenkinimo lygyje, nervingume ir saugumo poreikyje.

Taigi Brimo tyrimai buvo naudingi tuo, jog moksliškai buvo įrodyta, kad kiekvienas sprendimo priėmimas yra veikiamas asmeninių žmogaus bruožų, savybių bei to, kuriam socialiniam sluoksniui jis priklauso.

5Nepaisant akivaizdaus asmenybės poveikio sprendimų priėmimo procese, nemaža dalis vadovų nenoriai reiškia savo ar pastebi kitų jausmus. Chris Agyris atliko apklausą, kurioje paaiškėjo, kad tokie vadovai retai:

1) Rizikuoja ar eksperimantuoja su naujomis idėjomis ar jausmais;

2) Padeda kitiems atsiverti ir imtis rizikos;

3) Reiškia jausmus, nesvarbu ar tai būtų teigiami ar neigiami jausmai.

Dauguma apklaustųjų (net 84%) pasakė, kad reikšti jausmus yra nesubrendėliška, taigi šis tyrimas neparodė, jog tokie vadovai yra bejausmiai, atvirkščiai, jie jautrūs ir jiem rūpi tiek kitų, tiek savi jausmai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 4102 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.