Psichologinio mokymosi proceso veiksniai
5 (100%) 1 vote

Psichologinio mokymosi proceso veiksniai

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………… 1

2. Šiuolaikinės psichologijos požiūris į mokymasi ……………… 3

3. Mokymosi dėsningumai ……………………………………………… 4

4. Sėkmingo mokymosi veiksnių klasifikacija …………………… 5

5. Specialiųjų sugebėjimų lavinimas …………………………………. 6

6. Individualaus mokymo tikslai ……………………………………… 8

7. Savarankiškumo skatinimas ………………………………………… 10

8. Išvados …………………………………………………………………….. 11

9. Literatūra ………………………………………………………………….. 12

ĮVADAS

Mes, suaugę ir vaikai, esame žmonės – labai sudėtingos būtybės, apibūdinamos individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Individas – atskira būtybė, atskirta nuo kitų būtybių laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis ir struktūros ir elgesio ypatybėmis. Tai savitas įgimtų ir įgytų ypatybių derinys. Protingas individas – asmuo, metafiziniu požiūriu – žmogiškosios būtybės pagrindas, visų galių nešėjas. Asmuo junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią, jausmus, tačiau nesutampa nei su savo kūnu, nei su protu, nei su jausmais. Asmuo visada tapatus sau.

Asmenybė (persona) – asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nesakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmuo tampa asmenybe, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais. Asmenybei būdingas aktyvumas (pastangos veikti plačiau, negu to reikalauja situacija ir veikiančioji padėtis), kryptingumas (pastovi vyraujančių poreikių, tikslų, motyvų , mokymų, interesų, problemų ir įsitikinimų sistema), giluminiai prasminiai procesai, per kuriuos išsikristalizuoja žmogaus sąmoningas santykis su tikrove ir kt.

Asmuo savo asmenybę suvokia kaip savąjį aš. Tai žmogaus savęs vertinimas, savigarba, siekimai, savęs įsivaizdavimas dabar ir ateityje. Asmuo, lygindamas savo mintis bei vaizdinius apie save su tikrosiomis savo gyvenimo aplinkybėmis,remdamasis savo patirtimi, keičia savo elgesį, gali užsiimti savimoka ir saviaukla. Tai bendra psicologinė pažiūra į asmenybę. Studijuoti asmenybę – tai atskleisti, kaip žmogus tampa tuo, kuo jis yra. Pats žmogus ir jo psichika yra labai sudėtingi. Žmogaus elgesį lemia daugelis veiksnių, todėl psichologiniai tyrinėjimai negali visiškai atskleisti asmenybės.

Vieningos asmenybės struktūros supratimo nėra, todėl norint atskleisti jos esmę, tikslinga atsakyti į tris klausimus: 1) ką asmenybė vertina ir ko ji siekia; 2) ką ji sugeba 3) kas ji yra. Į juos atsakius, aiškėja, kad psichologinę asmenybės struktūga galima suskirstyti į šias dali: kryptingumą, (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus verybines nuostatas, pasaulėžiūra ir įsitikinimus) temperamentą, charakterį, sugebėjimus, jausmus ir valią. Svarbiausia asmenybės dalis yra kryptingumas.

ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS POŽIŪRIS Į MOKYMASI

J. Piaget įrodė, kad vaikai nori mokytis, nes jiems rūpi suprasti savo patyrimus ir stebėjimus. Mokymasis, kaip savo patyrimo schemų keitimas, yra pats save skatinantis procesas.

Geštalinės psichologijos atstovai, suprasdami, kad žmogus turi tendenciją suvokti ,,geros formos” signalus, pabrėžia pačių įvairiausių ryšių svarbą mokantis. Geštaltistai nustatė, kad dauguma dalykų geriau išmokstama, kai idėjos yra geriau sugrupuojamos į platesnes sistemas. K. Levinas aiškiai parodė, kad vaikai mokosi perorganizuodami savo patyrimą, kai kiekvienas jų suvokiamo laiko elementas įgyja vis naują reikšmę ar prasmę. Mokymasis – tai savo patyrimo perorganizavimas įsisąmoninant reikšmes ir prasmes. Žodinių prasmių, žodinės medžiagos išmokimą tyrinėjo D. Ausubelis (1968). Jo išvada: vaikas mokosi, kai įsisąmonina kryptingą instrukciją. Kryptingai, prasmingai mokydamasis, vaikas gali pastatyti blogus įpročius ir išvengti klaidingų sprendimų. Dėl to būtina:

– adekvati įvadinė medžiaga, kaip toliau elgtis;

– galimybės susieti naują mokymosi medžiagą su anksčiau žinoma;

– tiksliai išaiškinti kuo tik ką atrasta informacija skiriasi nuo jau žinomos;

– suprasti bendrą perėjimo prie vis naujos informacijos pagrindą;

Taigi, manoma, kad mokymasis yra kryptingas ir prasmingas, kylantis iš mokinio vidinio aktyvumo. Išmokstama suprantant vis naujus ir naujus ryšius bei santykius. Supratimas – mąstymo dalis – tai nagrinėjamų reiškinių vidinių sąsajų įžvelgimas ir kokio nors dalyko reikšmės bei prasmės įsisąmoninimas. Svarbu rasti tinkamiausius būdus, kaip įterpti naujas idėjas į mokinio pažinimo struktūrą.

Humanistinė psichologija sutinka su kognityvine psichologija dėl to, kad mokantis svarbu orientuotis į artimiausią vaiko pažinimo plėtros sritį, pažinimą ir savikorekciją. Tačiau pabrėžiama, kad žmogaus raida – tai viso žmogiškojo potencialo išsiskleidimas. Todėl būtina tyrinėti visuminį mokymąsi, kylantį iš fundamentalių dvasingo žmogaus poreikių, jo vidinio Aš paskatų.

Svarbu suprasti visas savo galimybes
ir gyvenime jas naudoti. Humanistinė psichologija, remdamasi gilesniu žmogaus esmės ir jo asmenybės raidos supratimu, išplėtė mokymosi sąvoką, sukonkretindama progresyvizmo bei egzistencializmo idėjas ir atskleizdama geštalto terapijos efektyvumą mokantis.

MOKYMOSI DĖSNINGUMAI

Kas ir kaip vyksta mokinio psichikoje ir asmenybėje, išsamiausiai yra ištyręs ir aprašęs čekų psichologas J. Linhartas. Jis dvidešimt metų tyrinėjo, kaip kinta pažinimo ir motyvacinės struktūros mokantis. J. Linhartas rėmėsi sistemų teorija ir psichologija, jo knygoje ,,Proces a struktūra lidskeho učeinia” yra apibendrinti aktyvacijos bei motyvacijos ir tikslingo įsivaizdavimo, kalbos ir grįžtamojo ryšio mokantis tyrimo rezultatai, taip pat išsamiai analizuojamas mokymasis ir spręsti problemas, socialinis išmokimas, suformuluoti esminiai teiginiai apie mokymąsi ir išmokimą.

Mokymąsi J. Linhartas tyrinėjo kaip vidinį procesą ir tikslingą elgesį, kai pakinta besimokančiojo asmenybės motyvacinės ir pažinimo struktūros. Pasak jo, mokymasis – tai specifinė subjekto veikla, kai, iškylus uždaviniui ir pasirinkimo galimybei, veikiant išorinėms sąlygoms, subjektas keičia savo psichiką ir elgesį taip, kad nauja informacija sumažintu savo netikrumą ir rastų teisingą atsakymą arba adekvatų elgesio būdą.

Mokymasis – tai nuolatinis hipotezių formulavimas ir sprendimų priėmimas. Autorius įrodė, kad mokantis formuojasi sugebėjimų ir charakterio struktūros, keičiasi tiksliai, nuostatos, savimonė. Tai turi įtakos asmenybės tobulėjimui. Šis psichologas įtikinimai parodė, kad mokymasis yra subjekto vidinis aktyvumas – labai konkretus ir sudėtingas procesas, kurį sąlygoja tikslas, aspiracijos, įgyta ir įgijama patirtis, grįžtamojo ryšio ciklai, simbolinė reprezentacija (pavyzdžiui, įsisąmonintų žodžių reikšmės) ir kt. J. Linharto manymu, mokymosi struktūroje tikslinga išskirti šiuos komponentus: motyvacinį, pažinimo, vykdymo ir kontrolės. Jo tyrimai patvirtina teiginį, kad mokantis labia svarbus grįžtamasis ryšys.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1014 žodžiai iš 3377 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.