Psichologinis vaiko įvertinimas
5 (100%) 1 vote

Psichologinis vaiko įvertinimas

ghgfhLIETUVOS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

TEORINĖS PSICHOLOGIJOS KATEDRA

PSICHOLOGINIS VAIKO ĮVERTINIMAS

Dėstytoja: doc. Bronislava Grigaitė

Mokyklinės psichologijos tęstinių studijų studentė

Laimutė Karaliūnienė

Kaunas

2005

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………….3

2. Vaiko pristatymas…………………………………………………………………3

3. Tyrimo baterijos sudarymas…………………………………………………..4

4. Tyrimo metodikų pristatymas…………………………………………………5

5. Rezultatų analizė…………………………………………………………………..8

5.1. Foniniai faktoriai ………………………………………………………8

5.2. Augimo ir vystymosi faktoriai ………………………. …9

5.3. Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija…………………………………10

5.3.1. Kognityviniai procesai………………………………………….10

5.3.2. Asmenybės ir tarpasmeninių santykių testai……………12

5.4. Kvadratinė asmenybės ir tarpasmeninių santykių analizė……17

6. Išvados……………………………………………………………………………….18

7. Rekomendacijos…………………………………………………………………..18

7.1. Rekomendacijos mamai………………………………………………….18

7.2. Rekomendacijos tėčiui……………………………………………………19

7.3. Rekomendacijos mokytojai……………………………………………..19

7.4. Bendros rekomendacijos…………………………………………………19

8. Literatūros sąrašas………………………………………………………………..21

9. Priedai…………………………………………………………………………………22

Šiandieninė Lietuva – permainų , ginčų, kovų arena. Nestabili padėtis, nežinomybė atsiliepia ne tik kiekvienoje eilinėje šeimoje, tačiau ir jų vaikuose. „Vaikai – tėvų veidrodis“ – sako liaudies išmintis, tačiau dauguma tėvų nežiūri į tą veidrodį. Tą veidrodį mato pedagogai, draugai, bendraamžiai.

Mokyklos psichologo vaidmuo šiandien itin svarbus. Valstybė rūpinasi, kad vaikai nebūtų alkani, juos gaudo ir kiekviena mokykla, norėdama padidinti savo „krepšelį“, neatsižvelgdama į vertybes, į vaiko dvasinį pasaulį. Mokyklos psichologo pagrindinis uždavinys – „atidaryti“ vaiko sielą, įgyti jo pasitikėjimą ir padėti išsiugdyti stipriąsias puses. Būtų puiku, kad šiam didžiuliam darbui nuveikti bendradarbiautų tėvai, mokytojai, nes kas iš to, kad žinosi vienokias ar kitokias problemos priežastis – spręsti ir dirbti turi artimiausia vaiko aplinka – jam reikšmingiausi žmonės.

Šis mano darbas – psichologinis vaiko tyrimas – bandymas atskleisti vaiko dvasinį pasaulėlį, bandymas daryti išvadas ir teikti rekomendacijas. Jaučiu didelę atsakomybę, tarsi paėmus į rankas plakančią gyvą vaiko širdelę…

Tikslai:

1. Išbandyti ir pritaikyti žinias;

2. Ugdyti psichologo darbui reikalingus mokėjimus ir įgūdžius;

3. Giliau pažinti Jokūbą, jo aplinką.

4. Padėti vaiko ugdytojams sudaryti sąlygas, kad vaikas augtų brandžia asmenybe

Uždaviniai:

1. Įvertinti vaiko aplinką :

2. Ištirti vaiką turimais testais ir tyrimais;

3. Atlikti vaiko įvertinimą ir paruošti rekomendacijas;

4. Pasitarus su dėstytoja teikti rekomendacijas tėvams bei mokytojai.

2. Vaiko pristatymas

Jokūbą atvedė mama, kaimo pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Pradžioje ji teigė, kad susirūpinusi sūnaus „greitomis ašaromis“. Jokūbas – guvus, protingų akių antrokas. Nedėmesingas, jam sunku pabaigti pradėtą darbą.

Jokūbas gyvena su mama, tėčiu, senele ir neįgaliu broliuku. Išsikalbėjus su mama išaiškėjo tikroji kreipimosi priežastis – ji nerimauja dėl to, kad Jokūbui tenka gyventi kartu su neįgaliu broliuku, kuriam tenka didžioji dalis tėvų dėmesio. Tėvai sutinka, kad Jokūbui reikia psichologinio įvertinimo.

Interviu, kuriame dalyvavo abu Jokūbo tėveliai, visi sutiko, kad padės, atsakydami į tokius klausimus:

1. Ar Jokūbo padidėjęs jautrumas susijęs su neįgaliu broliu?

2. Ar Jokūbas hiperaktyvus?

3. Kaip jo korekcijai gali padėti tėvai?

4. Kaip galima pagerinti Jokūbo dėmesio trukmę?

Pirminiai duomenys apie vaiką

Vardas, pavardė: Jokūbas Vasiliauskas

Gimimo data 1996 02 03

Amžius 9.01.05

Tyrimų atlikimo laikas 2005 kovo 5-17 dienos

Ugdymo įstaiga Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla

Artimiausia aplinka namai, šeima, draugas Lukas.

3. Tyrimo baterijos sudarymas

Norint kuo daugiau sužinoti apie vaiką, reikia kiek galima nuodugniau susipažinti su jo aplinka, todėl tyrimus atliksiu keturiomis kryptimis:

1. Šeima:

1.1. Informacijos apie šeimą rinkimas

1.2. Cornner‘s klausimynas tėvams

2. Jokūbas:

2.1. Interviu

2.2. Kognityvinių procesų tyrimas:

2.2.1. Gudenaf – Haris piešimo testas;

2.2.2. Dėmesio tyrimas;

2.2.3. Raveno spalvotų matricų testas;

2.2.4. Vizualinis – motorinis Bender Geštalt testas;

2.3.Asmenybės ir tarpasmeninių santykių tyrimas:

2.3.1. Šeimos piešimo testas;

2.3.2. Namas – Medis – Žmogus piešimo testas;

2.3.3. Neegzistuojančio gyvūno piešimas;

2.3.4. Nebaigtų sakinių testas I;

2.3.5. Nebaigtų sakinių testas II;

2.3.6. Vaikų nerimastingumo skalė (S. Saransonas);

2.3.7. Elgesio stebėjimas.

3. Mokytoja:

3.1. Interviu;

3.2. Conner‘s klausimynas mokytojams.

4. Klasė:

4.1. Moreno sociometrinis metodas.

4.Tyrimo metodikų pristatymas

Gudenaf-Haris piešimo tetas

Šis testas skirtas intelektiniam brendimui matuoti. Naudojamas daugiau kaip pagalbinė metodika pirminiam vaizdui apie vaiko bendrųjų gebėjimų išsivystymą nustatyti. Vaiko prašoma nupiešti 3 žmogaus piešinius – vyro, moters ir savo. Taškų, skirtų už piešinio detales suma pervedama į ją atitinkantį įvertinimą, procentinį rangą ir standartinio rezultato vidurkį. Taip pat galimas ir kokybinis skalių vartojimas.

Dėmesio patvarumo tyrimas

Tyrimas skirtas nustatyti dėmesio patvarumo ypatumus, atliekant ilgą vienodai monotonišką darbą. Vaikui pateikiama korektūrinė lentelė, kurioje pavaizduota 312 vienodų taškų. Tiriamajam reikia iš kairės į dešinę pažymėti taškus ženklais „∙ + -“, nepraleidžiant nei vieno taško ir nesumaišant ženklų žymėjimo eilės. Dirbama penkias minutes. Pasibaigus kiekvienai minutei, tiriamasis deda vertikalų brūkšnį ir nedelsdamas tęsia darbą toliau. Fiksuojama peržiūrėtų ženklų skaičius, praleistų ženklų skaičius, neteisingai pažymėtų ženklų skaičius. Peržiūrėtų ženklų skaičius per 1 minutę rodo tiriamojo psichinių procesų tempą. Lyginant peržiūrėtų ženklų skaičių nustatomas tiriamojo gebėjomas darbą atlikti greitai ir tiksliai.

Raveno spalvotų matricų testas

Tai plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A;B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Iriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą. Serijos yra nevienodo sunkumo, jos laipsniškai sunkėja nuo lengviausios iki sunkiausios.

Vizualinis motorinis Bender Geštalt testas

Šis testas skirtas vizualiniam motoriniam vystymuisi, o taip pat ir intelektui tirti. Stimulinė medžiaga – tai 9 ant kortelių nupieštos figūros. Tiriamajam pateikiamos šios figūros iš eilės, pradedant A ir baigiant 8. Prašoma kiekvieną nukopijuoti. Pagal klaidų skaičių nustatomas tiriamojo amžiaus ekvivalentas, IQ balai pagal Vekslerį, be to galima konfigūracinė analizė ( organikos, šizofrenijos, depresijos, neurozės, protinio atsilikimo simptomų nustatymui) bei prisitaikymo lygio, sugebėjimo planuoti nustatymas.

Šeimos piešinys

Projekcinė metodika. Padeda atskleisti tuos jausmus ir vertinimus, kurių neatskleidžia kitos psichodiagnostikos metodikos. Vaiko prašoma nupiešti savo šeimą. Po to pateikiami papildomi klausimai bei prašoma vaiko išspręsti 6 situacijas. Trys iš jų turi atskleisti neigiamus jausmus šeimos nariams, 3 – teigiamus. Piešinys naudojamas analizei, kokią vietą vaikas jaučiasi užimąs šeimoje ir bendravime tarp šeimos narių. Vertinamas šeimos narių išdėstymas ir grupavimas piešinyje, jų piešimo tvarka, objektų padėtis, vaizduojamųjų šeimos narių veiksmų analizė, realios ir nupieštos šeimos palyginimas. Atliekama kokybinė ir kiekybinė piešinio analizė.

Namas – Medis – Žmogus piešimo testas

Šis testas skirtas afektinės asmenybės sferos įvertinimui, poreikių nustatymui, organinių sutrikimų diagnostikai, psichotinių, paranoidinių, šizoidinių bruožų atskleidimui. Namas – tiriamojo savijauta namuose, Medis – autoportretas, Žmogus – subjekto tarpasmeniniai santykiai arba koks jis norėtų būti. Piešiama ant atskirų lapų minkštu pieštuku. Baigus piešti pateikiami klausimai tam, kad būtų galima įvertinti ar interpretuoti tekstą.

Neegzistuojančio gyvūno piešimo testas

Projekcinė technika. Šio metodo pagrindas – psichomotorinių ryšių teorija. Tiriamajam pateikiamas baltas popieriaus lapas, pieštukas ir trintukas. Pateikiama instrukcija – reikia sugalvoti ir nupiešti neegzistuojantį, fantastinį gyvūną bei duoti jam neegzistuojantį vardą.

Testas yra ststistiškai netikrintas, jo standartizacija neatlikta, taigi jo duomenys gali būti analizuojami tik kaip laisvo piešinio. Šis testas yra orientacinis: jį būtina jungti su kitais metodais bei testais.

Nebaigtų sakinių testai

Projekcinė metodika, kurioje tiriamasis prašomas pabaigti sakinį pirma į galvą šovusia mintim. Nebaigtame sakinyje pateikiamas stimulas, į kurį prašoma atsakyti remiantis patirtimi. Skirtingi teksto variantai leidžia nustatyti asmens santykius su jį supančia aplinka, su reikšmingais asmenimis, parodo įvairius asmenybės aspektus, santykį su aplinka.

Vaikų mokyklinio nerimastingumo testas

Tai S. Saransovo sukurta, S. Feldo ir J. Levio modifikuota skalė. Vaiko prašoma atsakyti į 32 klausimus pažymint, ar perskaitytas sakinys tinka, ar ne. Atskiri skalės punktai matuoja vaiko bendrą nerimastingumo lygį, somatinius nerimastingumo požymius, žemą savęs
padidėjusį susirūpinimą mokykla, nerimą dėl kontrolinių darbų. Didelis „+“ skaičius rodo problemos buvimą.

Sociometrinis tyrimas

Džono Moreno pasiūlytas ir ištobulintas metodas visų, tam tikros grupės narių, apklausos būdu padedantis išsiaiškinti tos grupės narių socialinį statusą. Taikant jį grupės nariams pasiūloma pagal kokius nors kriterijus pasirinkti vienos grupės narius. Pagal gautus teigiamų ir neigiamų pasirinkimų rezultatus, grupės nariai pasiskirsto į 5 pogrupius:

1. Lyderiai – populiariosios asmenybės , su kuriomis kartu veikti pageidauja daug grupės narių.

2. Mėgstamieji – 2-4 teigiamas pasirinkimas.

3. Priimtireji – vienas teigiamas pasirinkimas.

4. Izoliuotieji – negavę nei „+“, nei „-“.

5. Atstumtieji – gavę tik neigiamus pasirinkimus.

5. Rezultatų analizė

5.1.Foniniai faktoriai

Motina, Kamilė Vasiliauskienė, yra 34 metų mokytoja su aukštuoju išsilavinimu. Sveikata nesiskundžia, bet ir nesidžiaugia – gydosi pas psichoneurologą, geria antidepresantus. Apibūdindama savo asmenybę nurodė, kad labiausiai norėtų nieko neveikti, apie nieką negalvoti, tačiau ji nuolatiniam judėjime: darbas, nuosavi namai, senutė (86 m. ) motina, gyvenanti kartu, vadovavimas cerebrinio paralyžiaus padaliniui, , ugdymo įstaigų tėvų komitetų narė, tęstinės studijos. Jokūbą augina būti savarankišku, kartais bara, gąsdina diržu ir kartais plekšteli (dabar rečiau). Per mažai skiria laiko bendravimui su Jokūbu, niekada nežaidžia, kartu neleidžia laisvalaikio, nebent, kai lankosi renginiuose. Tėvas yra 32 metų policininkas. Save apibūdina kaip griežtą ir teisingą, neturinti laiko ir auklėjimą patikintis žmonai, nes po darbo atlieka įvairius mašinų remonto darbus, tuo papildydamas šeimos biudžetą. Su Jokūbu kartais pažaidžia stalo žaidimus.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1547 žodžiai iš 4665 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.