Puokstes namo interjierui puosti
5 (100%) 1 vote

Puokstes namo interjierui puosti

STAČIŪNŲ PAGRINDINĖS M-KLOS

X KLASĖS MOKINIO

TAURIDO JOVAIŠOS

„PUOKŠTĖS NAMO INTERJIERUI PUOŠTI“

Projektas

Vadovė: Danutė Šimkuvienė

2005 m .

Stačiūnai

Projekto tikslai

Įgauti floristikos įgūdžių ;

Išmokti įvertinti, pateikti ir pristatyti savo darbą;

Įgyti žinių apie puokščių ir kompozicijų įvairovę;

Pamatyti ir susipažinti su jau sukurtomis puokštėmis ir kompozicijomis;

Išmokti paruošti medžiagas floristiniams dirbiniams.

Projekto uždaviniai

Rinkti informaciją naudojamų medžiagų paruošimą;

Ieškoti ir kaupti informaciją savo pasirinkta tema;

Surinkti įvairių puokščių ir kompozicijų pavyzdinių iliustracijų, nuotraukų;

Pagaminti savo meninę puokštę ar kompoziciją;

Sukurti pagamintos puokštės ar kompozicijos pakuotę;

Apskaičiuoti pagaminto dirbinio kainą, įskaitant savikainą ir gamybos išlaidas;

Pristatyti ilgalaikį projektą, jo išvadas ir sukurtą floristinį dirbinį.

AUGALAI PUOKŠTĖMS:

Floristai kuria kompozicijas ir puokštes pačiomis įvairiausiomis progomis, o visos tos progos skiriasi nuotaikomis, pobūdžiu, todėl svarbiausia – tinkamai pasirinkti augalus, kad jie taikliausiai atspindėtų vienos ar kitos šventės dvasią. Lapų forma, spalvą, žiedų ir žiedynų spalva, kvapas, koto aukštis sudaro bendrą habitą. t.y. augalo išvaizdą, kuri lemia augalo charakterį. Atsižvelgiant į tai augalus galima suskirstyti grupėmis. Pagal savo vertę jie skirstomi į tris grupes: vertingiausius, vertingus ir mažiau vertingus.

Vertingiausių augalų grupei priklauso ryškios charakterio gėlės ir augalai, dažniausiai ilgu kotu, retų rūšių. Tai gali būti retos išraiškingos chrizantemos, lelijos. elitinės rožės. Tokie augalai, kaip strelicija, amarilis, aiškiai yra dominuojantys. Jie gražiai atrodytų ir po vieną, nes jiems reikia daug erdvės. Visos šios grupės gėlės gražiausiai atrodys sukomponuotos su mažesnės vertės augalais. Toje pačioje puokštėje ar kompozicijoje nerekomenduojama daug skirtingų vertingiausių augalų. Netinka labai nutrumpinti kotus, nes taip netenka savo išraiškingumo.

Vertingų augalų grupei priklauso kuklesnio charakterio augalai.Puokštėse ir kompozicijose juos galima komponuoti grupėmis. Nereikia labai trumpinti kotų, jiems reikia mažiau erdvės. Charakteringiausi šios grupės atstovai – gvazdikai, narcizai, tulpės, azijinės lelijos, chrizantemos.

Mažiau vertingi paprastai auga grupėmis, trumpais kotais, yra kuklaus nereikšmingo charakterio. Jiems reikia visai nedaug erdvės. Šiai grupei priklauso neužmirštuolės, raktažolės, visi lapai.

Toks suskirstymas padeda floristui geriau suprasti, ko reikia augalui, moko aiškiau pajusti ir parodyti jo individualumą. Ne mažiau svarbi yra augalų augimo forma. Augalai smailėjančia viršūne pasižymi ryškiu charakteriu, jiems reikia daug erdvės, puokštėse ir kompozicijose dedami į viršūnę ( lijatris, kardelis ir kt. ).

Nors ir ryškaus charakterio, tačiau mažiau erdvės reikia augalams, kurie užsibaigia išsiskleidusia viršūne ( lelija, vilkdalgis ). Šios formos augalai dažniausiai priklauso vertingiausių grupei. Augalams, užsibaigiantiems pratisa, tačiau siūbuojančia arba nulinkusia viršūne ( frezija, felinopsio orchidėja ), reikia dar mažiau erdvės. Jie šauniai pasitarnaus norint sukurti grakštų perėjimą nuo viršūnės prie puokštės ar kompozicijos šono. Graižo arba rutulio formos žiedynu besibaigiantiems augalams ( gerberoms, narcizams, saulėgrąžoms, rožėms, laiškiniams česnakams ) nereikia daug erdvės, jie gražiai dera su kitais. Dirbinio centrui sukurti tiks pasyvios formos augalai ( raktažolės, hostos ).Jie suteikia statiškumo, pabrėžia aktyvias augimo formas. Svyrantys augalai puokštėse ar kompozicijose yra elementas, jungiantis su indu arba paviršiumi, ant kurio ji pastatyta. Vieni jų auga tiesiai žemyn ( tilancija, seropegija ), kitų šakelės sukasi į saulę ( setkrezija, gebenė ), – šis skirtumas padeda sukurti skirtingas nuotaikas ( pesimistinę, optimistinę ). Pamažu aiškėja, jog kiekvienas augalas turi savo individualų charakterį, kurį lemia jo vertė, augimo forma, žiedų spalva ir kvapas ( kartais kvepia ir lapai, pvz., serentis, citrinmedis, kvapioji pelargonija ), lapų forma ir tekstūra (blizganti – ateitis, matinė – praeitis ).

PUOKŠČIŲ IR KOMPOZICIJŲ SPALVOS:

Iškalbingiausia puokščių komponavimo mene yra spalva, bespalvė floristika būtų nuobodi. Žmogaus akis pirmiausia pamato spalvą ir tik vėliau tiria formą. Todėl spalva visuomet buvo sureikšminama, apipinta legendomis, kupina simbolių ir įvairių reikšmių, pvz., balta – mirties ir gimimo spalva; juoda – liūdesys, sunkumas; geltona – jauna, atakuojanti, aktyvi, pasirengusi rizikai, pavydi; oranžinė – džiaugsmas; raudona
– aktyvi, demonstratyvi; žalia – pasyvi; mėlyna – tobula, stabili; violetinė – sunkoka ( drauge su ochra – baroko spalva ). Nusipieškime tokį spalvų ratą, kuriame geltona, raudona ir mėlyna yra pagrindinės spalvos. Jas sujungę gausime lygiašonį trikampį. Geltona spalva bus viršuje, raudona apatiniame dešiniajame kampe, o mėlyna – kairiajame. Jungdami šias spalvas gausime tarpines, t.y., sujungę raudoną su geltona gausime oranžinę, raudoną su mėlyna – violetinę, o mėlyną su geltoną – žalią. Tarp pirminių ir antrinių spalvų yra trečios eilės spalvos: geltonai oranžinė, raudonai oranžinė, raudonai violetinė, mėlynai violetinė, mėlynai žalia, geltonai žalia.

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 814 žodžiai iš 2170 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.