Projektas „Radono tyrimai“Žemės rutulio gyventojai pagrindinę radioaktyvių spindulių dalį gauna iš natūralių šaltinių, nuo kurių dažnai apsisaugoti negalime. Į žemės paviršių radioaktyvūs spinduliai ateina iš kosmoso, ir sklinda iš radioaktyvių šaltinių, esančių žemės paviršiuje.
Žmogus radioaktyvių spindulių gauna dviem būdais. Radiacinės medžiagos gali apdeginti žmogaus odą. Patekti į žmogaus organizmą radioaktyvios medžiagos gali su oru, kuriuo mes kvėpuojame, maistu ir vandeniu. Toks spinduliu gavimo būdas – vidinis.
Išorinę radiaciją iš natūralių šaltinių gauna kiekvienas žmogus, tik nevienodą dozę. Vieni gauna daugiau kiti mažiau. Tai priklauso nuo to kur žmonės gyvena. Ten kur slūgso radioaktyvios iškasenos radiacijos yra daugiau. Dozė radioaktyvių spindulių, kuriuos gauna žmogus, priklauso ir nuo jo gyvenimo būdo. Kai žmonės kurui naudoja akmens anglį ar dujas, skraido lėktuvu – tai didina radiacinių spindulių gavimo dozė.
Žemės šaltiniai radiacijos žmogui duoda 5/6 metinės ekvivalentinės dozės, likusią dalį duoda kosminiai spinduliai.
Gamtiniai radiacijos šaltiniai
2/3 efektyvios ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos gauname iš natūralių gamtinių šaltinių, patenka į žmogaus organizmą su maistu, oru ir vandeniu.
Labai nedidelę dalį šitos dozė radioaktyvių izotopų gaunamų su deguonimi – 14 yra kosminės kilmės. Visa likusioji dozė gaunama iš žemės kilmės šaltinių. Vidutiniškai žmogus gauna 180 mikrozivertų per metus. Organizmas įsisavina kartu su neradioaktyviais izotopais kalio, kurie būtini žmogaus organizmui.
Palyginti didelę dozę vidinės radiacijos spindulių žmogus gauna iš nuklidų radioaktyvaus urano – 238 ir radioaktyvaus torio – 232.
Kai kurie iš jų ( pavyzdžiui švinas – 210 ir polonis – 210 ) patenka į žmogaus organizmą su maistu. Jie koncentruojasi žuvyse, moliuskuose. Žmonės, valgantys daug žuvies ir kitų jūros gyvūnų, gali gauti didesnę dalį radioaktyvių spindulių. Tropinėse platumose, kadangi labai šilta, patalpos atdaros todėl koncentracija mažesnė
Tūkstančiai šiaurės gyventojų valgo elnio mėsą, kurioje yra didesnė koncentracija izotopų, o ypač didelė koncentracija polonio – 210. Šie izotopai patenka į elnio organizmą žiemą, kada jie minta kerpėmis. Kerpėse kaupiasi abu izotopai. Dozė spindulių, gaunamų dėl polonio koncentracijos, gali viršyti 35 kartus vidutinę dozę.
Australai, gyvenantys kitame žemės pusrutulyje, o ypač vietovėse, kuriose gausu urano, gauna spindulių 75 kartus daugiau vidutinės dozės
Radonas
Labai neseniai mokslininkai suprato, kad daugiausiai iš visų gamtinių šaltinių radioaktyvius spindulius siunčia nematomos ir bekvapės dujos ( 7,5 kartų sunkesnės už orą ) radonas.
Radono, kartu su savo dukteriniais produktais, radioaktyvios atsargos sudaro ¾ metinės ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos gyventojai gauna iš žemės šaltinių.Didžiausia dalis šių spindulių patenka į žmogaus organizmą su oru, o ypač su oru nevedinamų patalpų.
Gamtoje radonas sutinkamas 2 formose: radonas – 222, kuris atsiranda garuojant uranui – 238, radonas – 220 iš radioaktyvaus torio – 232.
Radonas – 222 dvidešimt kartų svarbesnis negu radonas – 220. Dėl patogumo abu izotopai bus nagrinėjami kartu. Vadinasi, didžiausia dalis spindulių gaunama ne iš radono, bet iš jo “giminaičių”.
Radonas iš žemės plutos sklinda visur, tik skirtinga jo koncentracija atskiruose Žemės rutulio taškuose. Didžiausią radono dozę žmogus gauna uždarose patalpose. Vidutinėje klimato juostoje radono koncentracija uždarose patalpose 8 kartus didesnė negu lauke.
Radonas ir patalpų vėdinimasDurys uždarytos Durys atidarytos Langas ir durys atidarytos
( 5 val.)Radonas patalpose kaupiasi iš grunto per grindis, pamatus, o kartais iš statybinių medžiagų, kuriomis pastatytas pastatas. Radiacijos dozė didesnė pastate nei laukia gali būti tada, kai statyboms naudojamos radioaktyvios medžiagos, didelis užsandarinimas. Nesudaromos sąlygos iš pastato išgaruoti radioaktyvioms medžiagomis
Statybinės medžiagos
Vis dažniau didelis radono kiekis randamas pastato viduje. Baigiantis 70 – tiems metams radono koncentracija 500 kartų viršijo radiaciją esančią ore. Stebėjimai buvo atlikti Švedijoje ir Prancūzijoje. 1982 metais statybos būdas, su padidinta radiacija 500 kartų didesne negu ore, buvo atskleistas D. Britanijoje ir JAV.
Paprasčiausios statybinės medžiagos ( medis, plyta, betonas ) radono išskiria nedaug. Daug daugiau radono išskiria pemza, kuri statybai naudojama Rusijoje.
Kelis dešimtmečius molžemis (aliuminio oksidas) Švedijoje buvo naudojamas betono gamybai. Su šia statybinia medžiaga buvo pastatyta 350 – 700 tūkstančių namų. Vėliau ištirta, kad molžemis labai radioaktyvus. Nuo 1970 ši statybinė medžiaga nebenaudojama. Išaiškinta, kad didelė radiacijos koncentracija pasižymi kalcis ( silikatinis šlakas ), kuris gaunamas perdirbant fosforines rūdas. Jis buvo naudojamas, kaip komponentinė betono gamyboje Š. Amerikoje, Kanadoje. Fosfogipsas, tai dar vienas pašalinis produktas, gaunamas perdirbant fosforines rūdas.
Fosfogipsas taip pat buvo plačiai naudojamas gaminant statybines medžiagas ( cementas, statybiniai blokai ). 1974 metais Japonijoje jo buvo sunaudojama 3000000 tonų. Pasirodo šis fosfogipsas radiacijos skleidžia daug daugiau nei gamtinis natūralus gipsas. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose radiacijos gauna 30% daugiau, negu gyvenantys kitokiuose namuose.