Raidos psichologija
5 (100%) 1 vote

Raidos psichologija

112131

ASMENYBĖS RAIDOS VYSTYMASIS IR PSICHOLOGIJA

Raida – tai pokyčiai, įvykstantys laikui bėgant, kūno sandaroje, psichikoje, žmogaus elgesyje, kaip biologinių procesų organizme ir aplinkos veikomo rezultatų.

Prenatalinis – iki gimimo.

Postnatalinis – po gimdymo.

Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu. Biologiniame veikime ryškūs prenataliniume raidoje, žmogus auga, keičiasi.

Raidos sritis:

 Fizinė – jai priskiriami tokie pokyčiai, kaip augimas, kūno sandara, fizinių charakteristikų pokyčiai kaip organų pokyčiai, struktūros pokyčiai, sensorinių, motorinių gebėjimų pokyčiai.

 Kognityvinė – ,,cognitio“ pažinimo raida. Apima visus protinius gebėjimus ir psichinius procesus net ir konkretų mąstymo organizavimą (suvokimai, apmąstymas, uždavinių sprendimas).

 Psichosocialinė – įeina asmenybės ir socialiniai įgūdžiai kaip žmogaus suvokia socialią realybę.

BIOLOGINĖS RAIDOS PROCESAI:

 BRANDA – subrendimas raidos procesas susidedantis iš anksto užprogramuotų augimo pokyčių sąveikoje su genetiniu planu. Biologinėje išvaizdoje keičiasi ne tik išvaizda, bet ir didėja organizmas. Iš anksto užprogramuota yrane tik organizmo išvaizdoje, bet yra ir integracijos organizmo pokyčiai.

 AUGIMAS – kuris nurodo dydžių funkcinių galimybių ar organų sudėtingumą padidėjimą, iki tam tikro optimalaus brandos taško.

 SENĖJIMAS – biologiniai pokyčiai organizme vykstantys jau praėjus optimalų brandos tašką, organizmas senėja.

APLINKOS ĮTAKA ŽMOGAUS RAIDAI – vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Aplinkos įtaka žmogaus raidai vyksta per mokymasi ir socializacijos procesus.

 MOKYMASIS – pagrindinis procesas, kurio pagalba aplinka iššaukia pastovius pokyčius elgesyje.

 SĄLYGOJIMAS – vienas iš mokymosi pagrindinių procesų, tai ryšių nustatymas tarp skirtingų įvykių, vykstančių žmogų supanioje aplinkoje.

 SOCIALIZACIJA – tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas. perima tos grupės tradicijas, papročius.

RAIDOS PROCESO SĄVEIKA

 ELGESYS– brendimo ir mokymosi procesų sąveikos produktas.

R.Plomin (“90) teigia, kad šioje sąveikoje individas gali būti linkęs į tam tikrą ligą, gali aplinkos veikiamas ir susirgti.

LAIKO FAKTORIUS – brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius. 2 sąveikos:

 KRITINIS PERIODAS – tai laiko tarpas, kurio metu ir jo metu tam tikras aplinkos faktorius gali iššaukti efektą (pvz.; raudoniukė gali padaryti embrionui daug žalos).

 PASIRUOŠIMAS – toks raidos proceso momentas, kai žmogus pakankamai subrendo, kad išmoktų tam tikro elgesio.

Žmogus perstruktūruoja 4 lygių gyvenančių aplinkos tuo pačiu metu pats būdamas jų įtakos zonai:

1 lygis – MIKROSISTEMA – vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.

2 lygis – MEZOSISTEMA – mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim. Keičiasi informacija susidaro formalūs ir neformalūs ryšiai.

3 lygis – EKZOSISTEMA – tais ocialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai tėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesniai giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams. Neformalūs būtų ryšiai su tėvų draugais.

4 lygis – MAKROSISTEMA – su tam tikra aplinka neturi sąveikos apima gyvenimo vertybes, tradicijas, įstatymus, įsikišimai yra galimi visuose4 lygiuose, bet ,,įsikišimas makrosistemos lygyje yra patys svarbiausi, nes iš karto veikia ir visus kitus lygius“(Bronfenbrenner teigė).

ISTORINĖ, KULTŪRINĖ PERSPEKTYVA.

Kahorta – grupė žmonių gimusi tuo pačiu laiku, periodu.

Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių. Jis mano, kad žmogaus augimo raidoje sąveikauja 3 tipų faktoriai.

 Normatyviniai augimo faktoriai – tai yra biologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurie vyksta numatomame amžiuje.

 Normatyviniai istoriniai faktoriai – tai yra istoriniai įvykiai, kurie paliečia visą tam tikro amžiaus kahorta (karai, maras).

 Nenormatyvūs faktoriai – nesusiję su tam tikružmogaus gyvenimu periodu, jas sunku numatyti (pvz.; tėvo mirtis, nenumatytas atsitikimas).

Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą. Yra kultūriniai, kurie irgi įtakoja žmogaus raidą.

ŽMOGAUS RAIDOS TYRIMAI

Objektyvumo principas – jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas. Įvertinti abi puses, siekiant gauti tikslingus rezultatus yra 7 etapai sisteminio požiūrio žmogaus raidos tyrimo etapai:

1. Turiningų klausimų uždavimas – klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas. Tiriamąjį reikia stebėti

2. Mokslinio metodo naudojimas – visi mokslininkai naudoja priimtinus būdus yra 4 būdai:

 Problemos
nustatymas – apibrėžimas, tiksliai apsibrėžti problemą, kurią norite tirti.

 Hipotezės – formuluojamos kas gali įtakoti reiškinį.

 Hipotezės patikrinimas – surenkant duomenis, fiksuojant. Išanalizuojant, taikant statistinius kriterijus.

 Suformuluojame išvadą.

3. Tyrimo sąlygų parinkimas .

4. Eksperimentinio plano parinkimas – eksperimentinis planas, kai parenkami sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją. Tyrimo sąlygos:

 Laboratorinėmis sąlygomis, nepriklausomas kintamasis ir priklausomas kintamasis.

Nepriklausomas kintamasis – kai tyrėjas keičia tam tikras sąlygas tam, kad pažiūrėtų kaip tai veikia priklausomajį kintamąjį.

Priklausomas kintamasis – tas elgesys, kuris yra tiriamas ir kinta veikiant nepriklausomam kintamam.

 Natūrali aplinka – kai kurių net negalima ištirti kitoje aplinkoje.

 Ekologinis validumas – tai, kad rikia stengtis apimti kuo daugiau aplinkos daugialypių kintamųjų, kurie veiktų elgesį.

Eksperimentinio plano pasirinkimas tiriant pokyčius laike:

 Longitudinis planas – (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebiamieji tam tikrą laiko tarpą. Galima nustatyti ryšius tarp elgesio įvairaus amžiaus tarpsniais, o trūkumas šio plano, kad tiriamieji susipažįsta su metodika, tiriami kelerių metų bėgyje ir tai gali iškreipti rezultatus, gali neteisingai interpretuti rezultatus, nes atkrenta tam tikras savybes turintys tiriamieji (25 asmenys, kai jiems 25m.,40., 65.)

 Išilginis pjūviometodas –skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu. Privalumai reikalauja mažiau patstangų, visko mažiau lyginant su longitudiniu, o trūkumai, kad grupės gali skirtis ne tik amžiumi, bet ir socialiniu statusu taip pat neleidžia tirti augimo tendencijų ir kohortos efektai gali pasireikšti tiriamojo augimo skirtumais.

 Kombinacinis planas – tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais. Privalumai, galima palyginti įvairias grupes įvairiais aspektais, suteikia labai daug medžiagos.Trūkumai – reikia daugiau pastangų, laiko išlaidų.

5. Duomenų rinkimui tinkamo plano parinkimas – svarbiausios 2 sąvokos, kurių nereikia painioti

 Patikimumas – tai rezultatų patikrinimų lygis gaunamas kelis kartus naudojant tą pačią matavimo metodiką.

 Validumas – tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti. Gali būti:

 Tiesioginis stebėjimas;

 Individualių atvejų analizės (agresyvumą);

 Pasiekimų ir gebėjimo testai (daugiau fiksuoja šiuo metu, o gebėjimų yra lavinami);

 Saviataskaitos (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save. Nelabai patikima).

6. Interpretacija gautų duomenų –vengti subjektyvumo, šališkumo

7. Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas – tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas. Gali būtiteorinis apibūdinimas, apibendrinimo problema..

Koreliacija – tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų. Priežastingumas –tai ryšys tarp 2 kintamųjų, kai 1 pakeičia

1. Etika – nepakenkti tyriamajam.

2. Gauti savanorišką sutikimą (raštišką).

3. Konfidencialumas;

4. Atgalinis, grįžtamasis ryšys.

Asmenybės raidos teorija

Teorija – padeda susiteminti duomenis atrinkti duomenis, organizuoti, padeda vienus duomenis susiteminti su kitu. Praktinė reikšmė, remiantis teorija galime nuspėti kaip žmogaus pasielgs ar kodėl taip pasielgė.

Teorija leidžia patikrinti savo pažiūras, mintis. Nėra vienos teorijos, kuri būtų pati geriausia. Ginčitiniai klausimai:

 Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka? Paveldumas ar įgyti?

 Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis? Nuosekliai – kiekybiniai, pakopomis – kokybiniai.

 Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas? Organizmas – žmogus aktyvus, keičiasi, bet pats keičiantis keičia ir aplinką. Piget. Mechanizmas – bioheveristų požiūris, raida vystosi, kai žmogus paskatinamas ar baudžiamas.

Išmokimo arba mokymosi teorij

Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Išmokstame ne tik ką mokinama mokykloje (moralinių normų, mikčioti).

Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Biohevioristai mano, kad aplinkos įtaka auklėjime yra svarbiausias.

BIOHEVIORIZMAS

Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a. JAV, pradžia visa buvo PAVLOVAS (1849 -1936) ir WATSON (1878-1958).

Svarbūs aspektai:

1. Tyrinėja išorinį elgesį, be nuorodų psichikos procesus, jų vidinius fiziologinius mechanizmus.

2. Psichologijos mokslas turi būti objektyvus.

Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka.

Pavlovas – sąlyginius reiškinius.

Watsonas – išmokimo refleksus.

Anglo Džoko (1632– 1704) išmokimo ,,TOBULA RASA“ – tuščia lenta, gimęs kūdikis nieko nežino, nieko nemoka, o viską duoda aplinka, žmonės, įvykiai.

Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba
elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai. Dėl to teigiama šiuo atveju laikomasi mechaniztinio modelio, pagal kurį žmogus yra mašina, kuri veikia dėl įeinančio signalo ir atsakydama į tai išgeneruoja (pagamina) išeinantį signalą (stimulą). 2m. vertybės, elgesio normos yra apspręstos dabarties, praeities ir ateities apsprendžiantys aplinkos faktoriai – determinizmo modelis.

Klasikinis sąlygojimas – bazinė išmokimo forma, priimta vadinti sąlygojimu. Pavlovas – rusų fiziologas, tiria kaip šunys išskiria seilių sekretą, kai maitinamas.

Nesąlyginis dirgiklis – mėsa šiuo atveju savaime natūraliai sukelia reakciją.

Nesąlyginis atsakas – tai neišmoktas, automatiškas atsakas į nesąlyginį dirgiklį.

Sąlyginis dirgiklis – tai natūralus dirgiklis, kurį susiejus su nesąlyginiu dirgikliu pradeda sukelti sąlyginį dirgiklį (garsas).

Sąlyginis atsakas – išmoktas atsakas į sąlyginį dirgiklį (seilės).

Lipsitt Kaye (1964) tyrė 20 kūdikių 3d. amžiaus, pagrindinė jų veikla – maistas (čiulpimu) suderino su žemo tono garsu ir taip 20 kartų, išgirdę garsą – čiulpė.

Watsonas Raynor (1920) klasikinis su 11m. berniuku Albertu. Pateikė žiurkę, žaidė su ja, buvo paleistas ir didelis garsas po kelių kartų jis bijojo žaisti su pukuotais gyvūnais. Dirgiklio generalizacija – tai reakcijos perkėlimas nuo vieno specifinio dirgiklio prie kitų.

Išmokstami ir teigiami veiksmai, jausmai.

Kontrosąlygojimas –aukčiau sukurtos neigiamos sąlyginės reakcijos, panaikinimo metodika, kai ji pakeičiama nauja sąlyginr reakcija, toje pačioje stimulinėje reakcijoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1693 žodžiai iš 3353 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.