Raidos psichologija
5 (100%) 1 vote

Raidos psichologija

ASMENYBĖS RAIDOS VYSTYMASIS IR PSICHOLOGIJA

Raida – tai pokyčiai, įvykstantys laikui bėgant, kūno sandaroje, psichikoje, žmogaus elgesyje, kaip biologinių procesų organizme ir aplinkos veikomo rezultatų.

Prenatalinis – iki gimimo.

Postnatalinis – po gimdymo.

Daugiausiai raidoje sąveikauja socialiniai ir biologiniai pradmenys kartu. Biologiniame veikime ryškūs prenataliniume raidoje, žmogus auga, keičiasi.

Raidos sritis:

 Fizinė – jai priskiriami tokie pokyčiai, kaip augimas, kūno sandara, fizinių charakteristikų pokyčiai kaip organų pokyčiai, struktūros pokyčiai, sensorinių, motorinių gebėjimų pokyčiai.

 Kognityvinė – ,,cognitio“ pažinimo raida. Apima visus protinius gebėjimus ir psichinius procesus net ir konkretų mąstymo organizavimą (suvokimai, apmąstymas, uždavinių sprendimas).

 Psichosocialinė – įeina asmenybės ir socialiniai įgūdžiai kaip žmogaus suvokia socialią realybę.

BIOLOGINĖS RAIDOS PROCESAI:

 BRANDA – subrendimas raidos procesas susidedantis iš anksto užprogramuotų augimo pokyčių sąveikoje su genetiniu planu. Biologinėje išvaizdoje keičiasi ne tik išvaizda, bet ir didėja organizmas. Iš anksto užprogramuota yrane tik organizmo išvaizdoje, bet yra ir integracijos organizmo pokyčiai.

 AUGIMAS – kuris nurodo dydžių funkcinių galimybių ar organų sudėtingumą padidėjimą, iki tam tikro optimalaus brandos taško.

 SENĖJIMAS – biologiniai pokyčiai organizme vykstantys jau praėjus optimalų brandos tašką, organizmas senėja.

APLINKOS ĮTAKA ŽMOGAUS RAIDAI – vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė. Aplinkos įtaka žmogaus raidai vyksta per mokymasi ir socializacijos procesus.

 MOKYMASIS – pagrindinis procesas, kurio pagalba aplinka iššaukia pastovius pokyčius elgesyje.

 SĄLYGOJIMAS – vienas iš mokymosi pagrindinių procesų, tai ryšių nustatymas tarp skirtingų įvykių, vykstančių žmogų supanioje aplinkoje.

 SOCIALIZACIJA – tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas. perima tos grupės tradicijas, papročius.

RAIDOS PROCESO SĄVEIKA

 ELGESYS– brendimo ir mokymosi procesų sąveikos produktas.

R.Plomin (“90) teigia, kad šioje sąveikoje individas gali būti linkęs į tam tikrą ligą, gali aplinkos veikiamas ir susirgti.

LAIKO FAKTORIUS – brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius. 2 sąveikos:

 KRITINIS PERIODAS – tai laiko tarpas, kurio metu ir jo metu tam tikras aplinkos faktorius gali iššaukti efektą (pvz.; raudoniukė gali padaryti embrionui daug žalos).

 PASIRUOŠIMAS – toks raidos proceso momentas, kai žmogus pakankamai subrendo, kad išmoktų tam tikro elgesio.

Žmogus perstruktūruoja 4 lygių gyvenančių aplinkos tuo pačiu metu pats būdamas jų įtakos zonai:

1 lygis – MIKROSISTEMA – vidurį pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.

2 lygis – MEZOSISTEMA – mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim. Keičiasi informacija susidaro formalūs ir neformalūs ryšiai.

3 lygis – EKZOSISTEMA – tais ocialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą , pvz.; tai tėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesniai giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams. Neformalūs būtų ryšiai su tėvų draugais.

4 lygis – MAKROSISTEMA – su tam tikra aplinka neturi sąveikos apima gyvenimo vertybes, tradicijas, įstatymus, įsikišimai yra galimi visuose4 lygiuose, bet ,,įsikišimas makrosistemos lygyje yra patys svarbiausi, nes iš karto veikia ir visus kitus lygius“(Bronfenbrenner teigė).

ISTORINĖ, KULTŪRINĖ PERSPEKTYVA.

Kahorta – grupė žmonių gimusi tuo pačiu laiku, periodu.

Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių. Jis mano, kad žmogaus augimo raidoje sąveikauja 3 tipų faktoriai.

 Normatyviniai augimo faktoriai – tai yra biologiniai ir socialiniai pokyčiai, kurie vyksta numatomame amžiuje.

 Normatyviniai istoriniai faktoriai – tai yra istoriniai įvykiai, kurie paliečia visą tam tikro amžiaus kahorta (karai, maras).

 Nenormatyvūs faktoriai – nesusiję su tam tikružmogaus gyvenimu periodu, jas sunku numatyti (pvz.; tėvo mirtis, nenumatytas atsitikimas).

Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą. Yra kultūriniai, kurie irgi įtakoja žmogaus raidą.

ŽMOGAUS RAIDOS TYRIMAI

Objektyvumo principas – jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas. Įvertinti abi puses, siekiant gauti tikslingus rezultatus yra 7 etapai sisteminio požiūrio žmogaus raidos tyrimo etapai:

1. Turiningų klausimų uždavimas – klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas. Tiriamąjį reikia stebėti

2. Mokslinio metodo naudojimas – visi mokslininkai naudoja priimtinus būdus yra 4 būdai:

 Problemos
nustatymas – apibrėžimas, tiksliai apsibrėžti problemą, kurią norite tirti.

 Hipotezės – formuluojamos kas gali įtakoti reiškinį.

 Hipotezės patikrinimas – surenkant duomenis, fiksuojant. Išanalizuojant, taikant statistinius kriterijus.

 Suformuluojame išvadą.

3. Tyrimo sąlygų parinkimas .

4. Eksperimentinio plano parinkimas – eksperimentinis planas, kai parenkami sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją. Tyrimo sąlygos:

 Laboratorinėmis sąlygomis, nepriklausomas kintamasis ir priklausomas kintamasis.

Nepriklausomas kintamasis – kai tyrėjas keičia tam tikras sąlygas tam, kad pažiūrėtų kaip tai veikia priklausomajį kintamąjį.

Priklausomas kintamasis – tas elgesys, kuris yra tiriamas ir kinta veikiant nepriklausomam kintamam.

 Natūrali aplinka – kai kurių net negalima ištirti kitoje aplinkoje.

 Ekologinis validumas – tai, kad rikia stengtis apimti kuo daugiau aplinkos daugialypių kintamųjų, kurie veiktų elgesį.

Eksperimentinio plano pasirinkimas tiriant pokyčius laike:

 Longitudinis planas – (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebiamieji tam tikrą laiko tarpą. Galima nustatyti ryšius tarp elgesio įvairaus amžiaus tarpsniais, o trūkumas šio plano, kad tiriamieji susipažįsta su metodika, tiriami kelerių metų bėgyje ir tai gali iškreipti rezultatus, gali neteisingai interpretuti rezultatus, nes atkrenta tam tikras savybes turintys tiriamieji (25 asmenys, kai jiems 25m.,40., 65.)

 Išilginis pjūviometodas –skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu. Privalumai reikalauja mažiau patstangų, visko mažiau lyginant su longitudiniu, o trūkumai, kad grupės gali skirtis ne tik amžiumi, bet ir socialiniu statusu taip pat neleidžia tirti augimo tendencijų ir kohortos efektai gali pasireikšti tiriamojo augimo skirtumais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1010 žodžiai iš 3353 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.