Turinys:
1.Rašto atsiradimas;
2. Pagrindiniai rašto tipai;
3. Alfabeto atsiradimas;
4. Rašto paplitimas;
5. Lietuviško rašto atsiradimas;
6.Literatūros sąrašas.
Raštas-tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema,leidžianti perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą,fiksuoti ir išlaikyti šnekamąją kalbą.Tokios sistemos atsiradimas buvo labai reikšmingas įvykis žmonijos istorijoje.Raštas padėjo išsaugoti naujosioms kartoms praeityje sukauptą patyrimą,tautų literatūros,mokslo ir apskritai kultūros bei civilizacijos laimėjimus,atkurti išnykusių kalbų struktūrą ir senesnius egzistuojančių kalbų raidos etapus.Raštas taip pat daug prisidėjo ir tebeprisideda prie žmonių abstraktaus mąstymo plėtojimosi,mokslo ir kultūros pažangos,visuomenės nacionalinės ir politinės konsolidacijos.
Rašto atsiradimas
Kada atsirado raštas,sunku pasakyti.Tačiau nėra abejonės,kad jo atsiradimas susijęs su pirmaisiais žmonių mėginimais piešti,braižyti.O seniausi piešiniai Europoje,rasti ant uolų (urvuose ir ne urvuose),dabar priskiriami lakotarpiui tarp 20 000 ir 10 000 m.pr.m.e. Ypač daug piešinių ant uolų surasta Afrikoje,šiaurės ir pietų Amerikoje,bet jų didžioji dalis ligi šiol dar nedatuota.Vieni iš tų piešinių galėjo būti grynai estetinio pobūdžio (tam tikros puošmenos),kiti simbolizavo įvairius religinius įvaizdžius,dar kiti žymėjo daikto priklausomybę tam tikram asmeniui ar kt.Todėl tie piešiniai paprastai dar nelaikomi raštu: jie sudaro tiktai rašto priešistorę.Tačiau yra manoma,jog tikrąjį raštą sukūrė šumero civilizacijos žmonės.Pagrindinė šumerų,o vėliau babiloniečių ir asirų rašomoji medžiaga buvo ne patogus papirusas,o minkšto molio lentelė,kurioje neįmanoma buvo dailiai rašyti.Šumerai įspausdavo rašmenis molyje nusmailintomis nendrių lazdelėmis.Todėl,jų naudojamas dantiraštis,palyginti su egiptiečių hieroglifais,atrodo kampuotas ir šiurkštus.
Egiptiečiai rašė dažniausiai iš dešinės į kairę,o babiloniečiai- kaip šiandien mes-iš kairės į dešinę.Rašto ženklai ir visi kiti egiptiečių ir šumerų rašto skirtumai rodo,kad abi rašto sistemos susiformavo savarankiškai,nepriklausomai viena nuo kitos,nors dantiraštis,be abejo Egipte buvo žinomas.Antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje dantiraštis tapo tarptautine diplomatine rašto sistema.Juo naudojosi ir Egipto faraonai,susirašinėdami su Pietvakarių Azijos karaliais,Urautu,Hetitų,Sirijos ir kt. valstybėmis.
Pagrindiniai rašto tipai
Yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai,istoriškai keitę vienas kitą arba egzistavę ir dabar egzistuojantys vienas greta kito.Tai piktografija,ideografija ir fonorafija.Seniausias iš jų – piktografija,arba piktografinis raštas.
Piktografija- tai toks raštas,kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis,perteikiama informacija.Piktografinį raštą geriausiai yra išlaikę Amerikos indėnai (pvz.,yra išlikęs 1849 m. šiuo raštu ant medžio žievės rašytas JAV prezidentui indėnų genčių laiškas,kuriame prašoma leisti tos šeimos gentims persikelti į kitą vietą ir žvejoti kituose ežeruose.)
Dabar piktografija,kaip tam tikras rašto tipas,plačiau niekur nevartojamas,nes ji nepatogi,nepraktiška.Visų pirma dėl to,kad piešinėliui nupiešti reikia nemažai laiko,antra, ne visada lengva suvokti piešinėlio prasmę,pagaliau trečia – ne kiekvienas ir sugeba nupiešti suprantamesnį piešinį.Tačiau piktogramos dirbtuvių,parduotuvių,valgyklų reklamose,plakatuose ir kitur dažnai dar panaudojamos ir mūsų laikais.Piktografinio pobūdžio yra ir kai kurie kelio ženklai (pvz.,žymintys posūkį,tarpukalnę,sankryžą ir kt.).
Ideografija-tai vėlesnis rašto tipas,išriedėjęs iš piktografijos,suprastinus piešinėlius.Tai toks raštas,kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką.Ideografinį raštą dar ir dabar vartoja kinai,japonai,seniau vartojo egiptiečiai,actekai,šumerai,vietnamiečiai ir kt. tautos.