Referatas apie alkoholizmą narkomaniją
5 (100%) 1 vote

Referatas apie alkoholizmą narkomaniją

112131

Narkomanija

Narkomanija – psichinės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų.

Narkomanija, tėra tik ligos simptomas – tai nėra pati liga!

Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą.

Priklausomybė

Priklausomybė būsena, kai žmogus dėl nuolatinės absorbcijos jaučia nenumaldomą nuodingų medžiagų poreikį. Priklausomybė nuo produkto yra poreikis reguliariai vartoti tą produktą nebevartojimo simptomams išvengti. Priklausomybė nuo produkto sukelia įvairias fizines ir psichines problemas. Žmogus yra priklausomas, kai per 12 mėnesių laikotarpį pastebi bent tris tolimesnius simptomus: * toleravimą (kai reikia suvartoti vis didesnį kiekį tam pačiam poveikiui gauti); * suvartojamo kiekio arba laikotarpio padidėjimas; * suvartojimui kontroliuoti reikia įdėti nemažai pastangų; * dėl vartojimo sumažėja aktyvumas; * vartojimas nepaisant fizinių ar psichinių problemų, susijusių su produkto vartojimu.

Lėtinis abstinencijos sindromas (blaivėjimo metu atsirandantys natūralūs simptomai)

Nesugebėjimas aiškiai galvoti.

2. Atminties sutrikimai.

3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas

4. Miego sutrikimai.

5. Fizinės koordinacijos sutrikimai

6. Neatsparumas įtampai

Detoksikacija – organizmo išvalymas nuo narkotinių medžiagų.

Tai medicinos pagalba nuo narkotinių medžiagų priklausomam žmogui. Jos tikslas padėti nutraukti narkotikų vartojimą ir minimalizuoti abstinencijos sindromą. Tyrimai rodo, kad vien detoksikacija nepadeda nutraukti narkotikų vartojimo ilgesniam laikui, todėl po jos reikia kitokių, ne tik medicininių intervencijų.

Motyvacija – apsisprendimas (noras) gydytis nuo priklausomybės.

Motyvacija gydytis probleminė priklausomybės ligų gydymo sritis. Siekiant paskatinti ar sustiprinti norą gydytis, žmogui reikia psichologo, socialinio darbuotojo ar psichoterapeuto konsultacijų.

Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo. Reabilitacijos sąvoka daugiau nusako ligonio funkcinę būklę, jos grąžinimą bei ligonio elgesio kitimus.

Reabilitacija

Reabilitacija – tai terminas, reiškiantis bet kokią kryptingą intervenciją, konsultaciją arba kitus veiksmus, gerinančius asmenų, turinčių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų, funkcionavimą. Bet kokiu atveju, reabilitacijos tikslas yra pozityvių įgūdžių ar nuostatų formavimas ar atstatymas, įgalinant asmenį pilnaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Reabilitacija

Kalbant apie asmenis, sergančius priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ligomis, reabilitacija – psichinės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų pašalinimas.

Socialinė reintegracija

Egzistuoja trys socialinės reintegracijos „ramsčiai“: 1) apgyvendinimas; 2) švietimas ir 3) įdarbinimas bei profesinis mokymas. Apgyvendinimas yra būtina stabilaus gyvenimo sąlyga, o intervencijomis siekiama narkotikų vartotojams (buvusiems ar esamiems) suteikti gyvenamąją vietą ir (arba) subsidijuoti nuomą. Daugumos narkotikus vartojančių asmenų išsilavinimas yra žemas ir jiems būtų naudinga kelti savo raštingumo lygį, tobulinti skaičiavimo ar kitokius sugebėjimus. Galiausiai, įdarbinimas ar profesinis mokymas turi tikslą, kad narkotikus vartojantis (-ęs) asmuo taptų socialiai nepriklausomas, įsilietų į darbo rinką. Jam padedama rasti darbą, kartais net iš dalies jį subsidijuojant arba asmuo išmokomas konkrečių darbo įgūdžių.

Prevencija

Pirminė prevencija – tai priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams – formuojama sveika gyvensena, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos suprasdamos šios problemos aktualumą daug dėmesio ir lėšų skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą, bendruomenę.

Rūkymas

Kodėl žmonės rūko?

iš įpročio,

norėdami atsipalaiduoti,

dėl to, kad jiems malonu rūkyti,

taikydamiesi prie kitų,

paveikti reklamos.

Kas vyksta, kai rūkote?

Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų – nuodingos. Jums rūkant, į kraują patenka šios cheminės medžiagos:

nikotinas – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą,

derva – ją sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų,

dirginančios, erzinančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučių skaidulas, atliekančias plaučių valymo funkciją, todėl žmogus ima kosėti,

anglies monoksidas – labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprūpina kūną deguonimi.

Socialiniai rūkymo padariniai

Pinigai – cigaretės labai brangios. Pinigus, kuriuos išleidžiame cigaretėms, galėtume išleisti kitiems dalykams.

Aplinkos tarša – rūkaliai „priverčia“ rūkyti ir nerūkančiuosius. Nerūkantieji tampa pasyviais rūkaliais.

Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis rūkymas sutrumpina žmogaus gyvenimą 7 metais, sukelia
tūkstančius rimtų ligų.

Žala trečiajam pasauliui – džiovinant ir ruošiant tabaką pažeidžiami dideli žemės plotai. Ilgalaikės tabako auginimo pasekmės yra miško sunaikinimas, dirvos erozija, dirvožemio pavertimas nederlingu. Kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse žemė tiesiog paimama tabakui auginti, ir jis eksportuojamas. Tai gali turėti grėsmingų pasekmių vietos gyventojams, sukelti badą ir kitas blogybes.

Rūkymas ir sveikata

Rūkymas paskatina ir sukelia daugelį negalavimų, ligų.

Bronchitas – rūkymas sukelia 75% mirčių dėl chroniško bronchito.

Emfizema – plaučių liga, nuo kurios sutrinka kvėpavimas.

Širdies ligos – veikiant nikotinui, padažnėja širdies plakimas, širdis priversta smarkiau dirbti. Rūkymas nulemia 25% mirties atvejų sergant širdies ligomis.

Vėžys – 90% sergančiųjų plaučių vėžiu mirčių yra nulemtos rūkymo.

Kitos ligos – rūkaliai yra fiziškai mažiau atsparūs, negu nerūkantys, jie greičiau suserga kitomis ligomis, prie jų „limpa“ infekcijos, todėl jie dažniau serga persišaldymo ligomis, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkalių rizika mirti nuo įvairių ligų yra net 70% didesnė negu nerūkančiųjų, jie 3,5 karto dažniau už nerūkančius suserga.

Nerūkančios moterys, ištekėjusios už daug rūkančių vyrų, keturis kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio už moteris, kurių vyrai nerūko.

Rūkančių moterų kūdikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms gresia persileidimas, per ankstyvas gimdymas, vaisiaus arba naujagimio mirtis.

Rūkaliaus portretas

Paauglys, surūkantis per dieną vieną pakelį cigarečių, 50% dažniau serga ir praleidžia pamokas nei nerūkantieji. Du pakeliai per dieną praleistų pamokų skaičių padvigubina.

Dauguma rūkančių paauglių ir laisvalaikį leidžia su rūkančiais vaikinais ar merginomis.

Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai.

Nesimokantys paaugliai rūko du kartus daugiau už tuos, kurie lanko mokyklą.

Daug mažiau rūkančių tarp tų, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas.

Kuo labiau išsimokslinęs žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis rūkys.

Dauguma rūkalių sutinka, kad rūkyti kenksminga. 85% jų norėtų mesti rūkę.

Krikščionybė ir rūkymas

Biblijos laikais rūkymas buvo negirdėtas neregėtas dalykas. Tačiau rūkymui galėtume pritaikyti kai kurias Biblijoje išdėstytas tiesas.

Patarimai metančiam rūkyti

Pasakykite savo draugams ir šeimos nariams, kad metate rūkyti. Viešas įsipareigojimas suteikia daugiau ryžto.

Pasižadėdami nerūkyti, neįsipareigokite „amžiams“ – pasiryžkite iškęsti vieną dieną, paskui dar vieną ir t.t.

Neatidėliokite metimo dienos tam laikui, kai geriau jausitės ar būsite geriau nusiteikę. Paskirkite dieną – ir meskite.

Pašalinkite iš akių visas pagundas – cigaretes, degtukus ir t.t. Bendraukite su nerūkančiais, stenkitės būti labai užsiėmęs.

Turėkite nesaldžios gumos, morkų, ledinukų nuo kosulio.

Įteikite sau, kad jei pajėgsite mesti rūkyti, jums užteks valios ir kitiems svarbiems sprendimams – jūs tapsite savo gyvenimo šeimininkais.

Alkoholis

Alkoholis yra cheminė medžiaga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas ir tirpiklis.

Alkoholio gėrimas keičia žmogaus organų veiklą ir daro trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį. Tai, kad žmonės vartoja alkoholį, visiškai nereiškia, kad jis yra nepavojingas.

Alkoholio kiekis įvairiuose gėrimuose:

alus ir sidras – 4-7%,

vynas – 10-12%,

spirituotas vynas – 15-22%,

džinas, viskis, degtinė, brendis, romas – 40-55%.

Kodėl žmonės geria alkoholį?

Norėdami greičiau tapti ar pasijusti suaugusiais.

Iš neturėjimo ką veikti.

Iš smalsumo.

Įvairių švenčių progomis, todėl, kad „taip įprasta“.

Bijodami draugijoje išsiskirti iš kitų.

Norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti.

Manydami, kad išgėrę bus įdomesni pašnekovai, lengviau bendraus.

Todėl, kad jų aplinkoje – šeimoje, apylinkėje, darbovietėje – girtavimas yra tapęs gyvenimo būdu.

Gydomaisiais tikslais.

Iš tradicijos per religines apeigas.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą? Alkoholis veikia:

širdį – padidina kraujospūdį, suaktyvina širdies darbą; geriamas ilgą laiką ir po daug sukelia širdies ligas;

nervų sistemą – veikia raminamai, kaip depresantas;

kepenis – jos perdirba alkoholį, todėl jis dažnai sukelia kepenų ligas, pvz., cirozę;

skrandį – skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl nedideli alkoholio kiekiai paspartina virškinimą, bet dideli gali sukelti vėmimą, o nuolatinis gėrimas – gastritą;

odą – alkoholis sukelia šilumos pojūtį, bet jis plečia kraujagysles, todėl iš tiesų kūnas šilumą praranda; dėl šios priežasties išgėrę žmonės nejaučia šalčio, bet daug dažniau per speigus nušąla kūno dalis ar net mirtinai sušąla;

smegenis – sulėtėja reakcija, refleksai, koordinacija, sutrinka atmintis; gali kilti haliucinacijų ir traukulių; ilgai vartojant smegenys pažeidžiamos, prarandama atmintis.

Alkoholis ir kultūra

Alkoholinius gėrimus žmonės pradėjo gaminti prieš tūkstančius metų. Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad vynas – fermentuotos vynuogių sultys – nesukelia užkrečiamų ligų, kurias sukelia nešvarus vanduo. Vėliau Europoje vynas tapo svarbiu Romos katalikų bažnyčios atributu, nes buvo
naudojamas per šv. mišias. Renesanso laikais vynas paplito visoje visuomenėje, jo gamybą skatino pirklių gildijos. 14 a. pradžioje Centrinėje Europoje atsirado alaus pramonė. Alkoholio, kuris iš pradžių buvo vartojamas kaip konservantas ir aseptikas, populiarumas padidėjo. Jis tapo neatsiejama Europos kultūros dalimi, ir juo pradėta piktnaudžiauti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1598 žodžiai iš 5200 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.