Referatas apie atmintį
5 (100%) 1 vote

Referatas apie atmintį

Turinys

1. Kas yra atmintis? ……………………………………………… 1 psl.

2. Atminties rusys …………………………………………..……. 1-3 psl.

3. Atminties tipai ………………………………………………… 3-4 psl.

4. Atminties sutrikimai …………………………………………… 4-5 psl.

5. Atminties lavinimas …………………………………………… 5-6 psl.

Atmintis suprantama ne kaip vientisas psichinis procesas, o kaip mneminių (tebesitęsenčių) reiškinių įvairovė. Jau neuronai užfiksuoja akimirksnio reakciją (pirminė, jutiminė atmintis). Dėl tokios mneminių funkcijų įvairovės tapo būtina atminties atminties sąvoką nusakyti diferencijuočiau. Tai vyko iš esmės dviem kryptimis.

1) Pagal su laiku nesusijusias funkcijas skiriami tokie procesai kaip įsiminimas, laikymas atmintyje ir atkūrimas. Įsiminimas siejamas su įsimenamąja medžiaga bei tam tikru jos sukaupimo būdu. Laikymas atmintyje reiškia, jog prisiminimai ar žinios yra išlaikomi tam tikrą laiką. Atkūrimas – tai procesas, kai tam tikrą akimirką aktualizuojama atmintyje išlaikyta informacija.

2) Pagal funkcinį struktūrinimą galima išskirti tris teorijų grupes. Filtro teorijos teigia, kad įsimenama dėl daugybės dirgiklių atrankos.asociacijų teorijos remiasi dirgiklių sutapimu (laike ir erdvėje, pagal aplinkybių ryšį, pagal našumą ir kontrastą). Populiariausios šiandien pakopų teorijos. Pagal trikomponentę pakopų teoriją žmogus turi ultratrumpalaikę atmintį (sensorinis registras, kelių sekundžių trukmės), trumpalaikę atmintį (informacijos susiejimo registras, apimantis 7 elementus, iki 15 sekundžių trukmės) ir ilgalaikę atmintį (neriboto talpumo). Kiekvieno individo atmintis atmintis labai, tačiau treniruotėmis galima atmintį gana lengvai pagerinti.

Atminties sutikimai gali būti susiję su fiziologiniai trikdymais (pvz., nuovargiu), situacijų įtaka (pvz., įvykių srautu) ir neuroziniais reiškiniais (pvz., išstūmimu).

Jutimu, suvokimu, mąstymu ir kitais būdais gautos informacijos įsiminimas, laikymas laikymas ir atsiminimas vadinami atmintimi. Gyvūnas ir žmogus gauna labai daug įvairios informacijos, padedančios orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti prie jos kitimų. Žmogaus informacijos turinį sudaro visa, kas susiję su jo pažintine veikla. Žmogus dažniausiai aktyviai ieško informacijos, organizuoja sąlygas geriausiai ją įsiminti, stengiasi kuo ilgiau ją išlaiyti arba, priešingai, atsikratyti nepageidaujamos, varginančios informacijos. Dėl to atminties procesai vadinami dar mnemine veikla. Informacija atmintyje koduojama vaizdiniais ir sąvokomis (mintimis).

Atmintis nepaprastai svarbi asmenybės integruotumui išlaikyti. Sutrikus atminčiai, asmenybė suskyla, tampa fragmentiška, ỹra žmogaus ,,aš”, jo ryšiai su aplinka, veiksmai tampa padriki.

Žmogaus veikla labai įvairi, todėl ir atmintis atskirose veiklos srityse pasireikia labai nevienodai. Vienaip ji pasireiškia judant, kitaip mąstant ir t. t. Atmintis skirstoma į rūšis pagal konkrečią veiklą: motorinė (judesių sritis), emocinė (emocijių ir jausmų sritis), vaizdinė (jutimų ir suvokimų sritis) ir žodinė (verbalinė) (intelektinė sritis). Motorinė atmintis – tai judesių įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ji yra darbo, sporto, kai kurių mokymosi įgūdžių pagrindas. Emocinė atmintis – tai jausmų ir emocijų įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ji leidžia suprasti kito žmogaus emocinę būseną, jaudintis su filmo, knygos herojais, įvairina ir turtina žmogaus emocinį gyvenimą. Ši atmintis labai svarbi aktoriams. Vaizdinė atmintis – daiktų, reiškinių ir jų savybių įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Vaizdinė atmintis gali būti regimoji, girdimoji, uodžiamoji, lytėjimo ir skonio. Labiausiai išsivysčiusi yra regimoji ir girdimoji atmintis. Žodinė atmintis – tai žodžiais pateikiamos medžiagos įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ši atmintis būdinga tik žmogui, nes jam žodžiai turi prasmę, o gyvūnams – tai tik garsų seka. Žodinė atmintis naudinga sistemingai įgyjant žinių ir kaupiant jas.

Įsiminimas ir atgaminimas be specialaus, iš anksto užsibrėžto tikslo yra vadinamas nevalinga atmintimi. Taip įsimename, ką nuolatos girdime ir matome: žodžius, populiarių dainų tekstus, melodijas ir t. t. Dirbant kokį nors darbą, mokantis, reikia daugybės tokių dalykų, kurie savaime neįsimenami. Tam reikia valios. Tokia atmintis vadinama valinga atmintimi. Ji gali būti mechaninė (kai įsimenama neturinti prasmės medžiaga pažodžiui) ir loginė (pagrįsta medžiagos loginiais ryšiais).

Įprasta atmintį skirstyti į blogą ir gerą, tačiau psichologams atmintis – daugialypis reiškinys, ištisa procesą, rūšių ir ypatumų sistema. Vieni atminties ypatumai tam tikrais atvejais gali būti ryškesni, kiti – mažiau ryškūs. Kartais žmonės su gera atmintimi ne viską atsimena, o žmonės su bloga atmintimi ne viską užmiršta. Labai skiriasi įvairių profesijų žmonių atmintis. Todėl apie žmogaus atmintį reikia spręsti ne iš vienos akivaizdžios ypatybės, o tik iš ypatybių visumos. Pavyzdžiui, dviejų atminties ypatybių – užmiršimo ir įsiminimo – greitumas ir lėtumas sudaro keturias kombinacijas: 1) greito įsiminimo ir
lėto užmiršimo, 2) lėto įsiminimo ir lėto užmiršimo, 3) greito įsiminimo ir greito užmiršimo, 4) lėto įsiminimo ir greito užmiršimo. Dar daugiau derinių gautume, jei imtume įsiminimo ir atsiminimo rūšis.

Žmonių grupių atminties skirtumai vadinami atminties tipais. Atminties tipas iš dalies lemia asmenybės kryptingumą: žmogus, sugebantis lengvai įsiminti ir atsiminti melodijas, dažniausiai tampa muzikntu, o lengviau įsimenantis vaizdus – dailininku. Savo ruožtu profesija ir domėjimasis tam tikra sritimi lavina tam tikrą atminties tipą.

Pagal vaivdinės ir žodinės medžiagos įsiminimo sėkmingumą skiriami trys atminties tipai: vaizdusis, žodinis-abstraktusis ir mišrus. Savo ruožtu vaizdusis atminties tipas skirstomas į potipius pagal tai, kokio modalumo atmintis žmogaus psichinėje veikloje vyrauja. Tai regimosios, girdimosiosir motorinės atminties tipai. Regimojo atminties tipo žmonės lengviau įsimena vizualiai pateikiamą informaciją, girdimojo – akustiškai, motorinio – kai ji susijusi su judesiais (mimika, gestais). Atminties tipas išryškėja įsimenant triraidžius skiemenis. Verbalinio-girdimojo atminties tipo žmonės geriau atsimena skiemens pradžioje ir pabaigoje esančius balsius, o regimojo– priebalsius. Regimojo tipo asmenys išgirdę žodį gali greičiau jį ištarti iš kito galo.

Dažniausiai žmogui būdinga mišraus tipo atmintis: girdimoji-motorinė, regimoji-motorinė ir kt.

Kai kas teigia, kad moterų atmintis geresnė negu vyrų, nes jos gabesnės kalboms. Kitų nuomone, iki 14 metų mergaičių atmintis geresnė negu berniukų, 16-ais metais mneminiai sugebėjimai visiškai išsilygina, o dar vėliau vyrų atmintis pralenkianti moterų atmintį. Atminties skirtumus lyties požiūriu lemia auklėjimo orientacija: vyrams visada yra svarbesni vieni dalykai, moterims – kiti.

Atminties sutrikimai skirstomi į tris grupes: 1) hipermnezijas (atminties sustiprėjimą); 2) hipomnezijas bei amnezijas (atminties susilpnėjimą ir netekimą) ir 3) paramnezijas (atminties apgaules).

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1010 žodžiai iš 1895 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.