Referatas apie belgiją
5 (100%) 1 vote

Referatas apie belgiją

BELGIJA, Belgijos karalystė, valstybė V. Europoje. Šiaurėje ribojasi su Olandija, rytuose su VFR ir Liuksemburgu, p. vakaruose su Prancūzija, š. vakaruose siekia Šiaurės j. (kranto linija 65 km). Plotas 30514 km2. 9,8 mln. gyv. (1974). Sostinė Briuselis.

GAMTA

RELJEFAS. Didžiąją Δ paviršiaus dalį užima lyguma. Paviršius pamažu aukštėja iš š. v. (nuo Šiaurės j.) į p. r., kur iškyla Ardėnų kalnai. Lyguma daugiausia plokščia, žema (iki 180 m). Pajūryje vietomis jos aukštis žemiau jūros lygio (vad. polderiai), todėl ten, kur nėra kopų, prie jūros supilti pylimai. Maso ir jo intako Sambro slėniai skiria lygumą nuo peneplenizuoto skalūninio kristalinio Ardėnų kalnų masyvo. Ardėnų kalnai upių slėnių suskaidyti į plynaukštes. Aukščiausia viršūnė — Botranžo kalnas (694 m). Pačiuose pietryčiuose yra klintinių kuestinių kalvagūbrių (iki 460 m).

KLIMATAS vidutinių platumų jūrinis šiltas. Būdingi drėgni v. ir p. v. vėjai. Žiemą dažni rūkai (ypač Ardėnuose). Sausio vidutinė temperatūra pajūryje

3 °C, Ardėnuose – l °C. Vasara vėsoka, lietinga. Liepos vidutinė temperatūra 18—19°C, Ardėnuose ~14°C. Kritulių lygumose 700—800 mm, kalnuose iki 1250 mm per metus. Briuselyje per metus būna vidutiniškai 150 lietingų dienų, Ardėnuose — iki 200. VIDAUS VANDENYS. Didž. upės (Šiaurės j. baseino): Masas ir jo intakas Sambras, Seldė ir jos intakas Lisas. Upės laivybinės, žiemą neužšąla. Nuotėkį reguliuoja kanalų, šliuzų, perpumpavimo stočių sistema.

DIRVOŽEMIAI, AUGALIJA, GYVŪNIJA. Dirvožemiai jauriniai ir rusvieji miškų. Miškai užima ~18% teritorijos. Pajūryje auga ąžuolų, beržų miškai, kitur — bukų ir ąžuolų. Daugiausia miškų Ardėnuose. Polderiuose ir upių šalpose — pievos. Flandrijai būdingas kultūrinis landšaftas — bokažas: laukai ir pievos suskirstyti į nedidelius plotus miškų ir krūmų juostomis, giraitėmis, sodais. Miškuose yra tauriųjų elnių, stirnų, šernų, miškinių kiaunių, pilkųjų kiškių. Paukščiai: fazanai, kurapkos, slankos.

GYVENTOJAI

Δ šiaurėje (V. Flandrijos, R. Flandrijos, Antverpeno, Limburgo prov-jose) gyvena flamandai (jų yra >56%), p. dalyje — valonai (jų yra ~40%). Jų etn. riba eina į p. nuo Briuselio. Sostinės ir Brabanto prov-jos gyventojų nac. sudėtis mišri. Δ rytuose yra vokiečių, miestuose — žydų. Gyvena ~ 250 000 italų, > 60 000 prancūzų, > 50 000 olandų, be to, ispanų, graikų. Valst. kalbos — prancūzų (ja kalba valonai) ir flamandų. Dauguma (95%) tikinčiųjų — katalikai, ~ 100 000 protestantų. Δ gyventojų skaičiaus dinamika parodyta 2 lent. Gyventojų vid. tankumas 317 žm./km2 (vienas didžiausių pasaulyje). Miestuose susitelkę 80% visų gyventojų (didž. miestai surašyti 3 lent.). Ekonomiškai aktyvių gyventojų yra 3,8 mln. (1968; iš jų 3 mln. darbininkų ir tarnautojų; 1,3 mln. moterų); 35% jų dirba pramonėje, 8% statyboje, 5% žemės ūkyje ir žvejyboje, 7% transporte ir ryšiuose.

ŪKIS

Δ — labai išsivysčiusi industrinė kapit. šalis, kurios ūkiui būdinga didelė pramonės koncentracija, kapitalo išvežimas, ryškios monopolistinės tendencijos. Dėl bendrosios kapitalizmo krizės stiprėjimo ir ypač dėl kolonijų (Kongo, Ruandos-Urundžio) netekimo Δ ūkis po II pasaul. karo nuolat susiduria su ek. sunkumais. Pramonės vystymosi tempai (2—4% per metus) lėtesni, negu kitų išsivysčiusių kapit. šalių. Δ 1957 įstojo į „Bendrąją rinką“, tačiau daugelio prek. apribojimų panaikinimas pagal „Bendrosios rinkos“ sutartis kai kuriose ūkio šakose ek. sunkumus dar labiau padidino (pvz., sumažėjo akmens anglių gavyba). Pagal bendrąją pram. produkcijos gamybą ,,Bendrosios rinkos1′ šalių tarpe Δ užima V vietą, o pagal cinko lydymo, deimantų šlifavimo, vario ir švino rafinavimo, langų stiklo gamybos ir kai kurių kitų šakų produkcijos kiekį ji pirmauja. Svarb. pozicijos Δ ekonomikoje tenka monopolijų susivienijimams; pvz., bankų ir pramonės koncernas „Société Général de Belgique“ kontroliuoja >1/2 Δ pram. įmonių (daugiausia sunkiosios pramonės, energetikos ir transporto). ~ ⅓ Δ pramonės kontroliuoja užsienio kapitalas, investuotas daugiausia į automobilių surinkimą, naftos perdirbimą, aliuminio, chemijos pramonę, metalurgija. 1969 užsienio kapitalo investicijų Belgijoje vertė buvo 33,2 mlrd. frankų; iš jų Va teko JAV, antrąją vietą užėmė VFR, trečiąją — D. Britanija. 1974 pab. buvo 125 000 bedarbių.

PRAMONĖ. Būdinga naši technika, aukšta dirbančiųjų kvalifikacija ir menka žaliavų bazė. Svarb. vietą užima senosios pram. šakos: akmens anglių gavyba, metalurgija, tekstilės pramonė. Naujųjų šakų — chemijos, naftos chemijos, elektronikos — reikšmė Δ pramonės struktūroje didėja gana lėtai. Svarbiausia sunkiosios pramonės saka — mašinų gamyba (svarbiausių produkcijos rūšių gamybą rodo 4 lent.). Energetikos balanse ~40% tenka akmens anglims — svarbiausiam Δ gamtos turtui; > ‘/2 visų anglių iškasama Siaurės baseine (Antverpeno ir Limburgo prov-jų š. dalyje — Kampine), likusios — Pietų baseine (Monso, Namiūro, Liežo apylinkęse), kurio ištekliai baigiasi. 54% (1974) reikiamo anglių kiekio įvežama. >1/2 el. energijos duoda šiluminės elektrinės. Yra 2 atom. elektrinės, pagaminančios (1975) 20% el. energijos. Sunkioji
pramonė (metalurgija, metalo apdirbimas), chem. pramonė vartoja daugiausia įvežtines žaliavas. Pagal plieno lydymo apimtį ir spalvotosios metalurgijos produkciją Δ užima VII vietą kapit. šalių tarpe. Juodosios metalurgijos įmonės specializuojamos gaminti rūšinį valcuotą metalą ir lakštinį plieną (daugiausia ploną). 2/3 spalvotosios metalurgijos produkcijos eksportuojama. Įmonės specializuojamos perdirbti importinius pusfabrikačius — rupiai apdorotus metalus ir koncentratus. 40% mašinų gamybos produkcijos eksportuojama. Didelės automobilių, jų tarpe „Volgų“ ir „Moskvičių“, surinkimo (iš importinių dalių) įmonės Antverpene ir Gente, laivų statyklos Hobokene, Tamize, glžk. įrengimų, lokomotyvų ir vagonų g-los Lieže. ~ 1/5 visos mašinų gamybos produkcijos vertės duoda elektrotechnikos pramonė. Be to, svarbi kėlimo ir svėrimo įrengimų, staklių, tekstilės mašinų, šaunamųjų ginklų gamyba. Naftos perdirbimo įmonių (dauguma jų Antverpeno uosto zonoje) galia — 30 mln. t per metus. Δ užima I vietą pasaulyje pagal stiklo (langų, vitrinų, veidrodžių) eksportą. Didžiausios stiklo g-los yra Heno prov-joje. Antverpene daug deimantų šlifavimo įmonių, kurios iš neapdorotų importinių deimantų gamina briliantus. Svarbiausia lengvosios pramonės šaka — tekstilės pramonė. Dauguma jos įmonių sutelkta R. ir V. Flandrijoje. Gaminamos beveik visos vilnonių, medvilninių, lininių, chem. pluošto verpalų ir audinių rūšys, kilimai.

ŽEMĖS ŪKIS labai intensyvus, tačiau šalies ekonomikoje jo reikšmė nedidelė. Vyrauja smulkūs ir vidutiniai fermerių ūkiai. Apie pusę ž. ū. naudmenų (1967 jų buvo 1,6 mln. ha) valdo fermos, turinčios 5—20 ha žemės. Tos fermos paprastai aprūpina maisto produktais miestus; jos duoda didž. dalį prekinės produkcijos; daugiausia jose dirba samdomi darbininkai. Tokios fermos sudaro ~10% visų ūkių; ~90% ūkių turi <5 ha žemės. Maži žemės sklypai budingi visų pirma pram. rajonų ūkiams. 2/s visų sklypų nuomojami. Nuomininkų tarpe daug pramonės darbininkų, kurie, be darbo įmonėje, dar verčiasi daržininkyste. 1973 žemės ūkyje buvo naudojama 92500 traktorių, 8400 kombainų, 51 100 melžimo aparatų. Pagrindinė ž.ū.

kryptis — mėsos ir pieno gyvulininkystė. Ji duoda 2/s visos ž. ū. produkcijos. 1973 buvo (tūkst.): galvijų 2890 (iš jų karvių 994), kiaulių 4691, avių 101, arklių 58. Svarbi ž. ū. šaka — paukštininkystė (28,1 mln. vištų). Pieno prekinė produkcija 2440 mln. 1. 2/3 pasėlių ploto užima pašariniai augalai. Auginami kviečiai, rugiai, miežiai, avižos. Daugelis priemiestinių ūkių turi šiltadaržius, kuriuose auginami vaisiai, daržovės, gėlės. Miškai duoda ‘/2 reikalingos medienos. Per metus sugaunama (daugiausia jūrose) vid. 60 000 t žuvų (silkių, menkių, plekšnių).

TRANSPORTAS. Per Δ eina svarbios tarptautinės transporto magistralės, dėl to visoms transporto rūšims būdingas didelis tranzitinių gabenimų skaičius. Δ turi tankiausią iš kapit. šalių glžk. tinklą. Glžk. ilgis 4400 km (1974). Vandens kelius (~ 1600 km) sudaro beveik neužšąlančios upės ir daugybė kanalų. Δ jūrų laivynas (1973 — l 092 000 brt) perveža tik Vio jūromis gabenamų Δ krovinių. Dauguma jų pervežama per vieną didžiausių pasaulio uostų — Antverpeną (krovinių apyvarta 1973— 74,5 mln. t). 1974 buvo 3,6 mln. automobilių; iš jų ~3 mln. lengvųjų. Automobilių kelių ~ 10000 km, iš jų ~ 1000 km autostradų. 1973 automobilių keliais pergabenta 8,9 mln. t krovinių. Δ aviacijos kompanija „Sabena“ aptarnauja 130000 km aviacijos linijų. 1968 gabenimų apimtis 1,8 mlrd. keleivių kilometrų, 124 mln. tkm krovinių.

EKONOMINIAI RYŠIAI. Belgijos— Liuksemburgo ek. s-gai 1970 teko 4,2% kapit. šalių eksporto, o pagal eksporto apimtį l gyventojui — II vieta pasaulyje. Δ importuoja 1/2 šalyje suvartojamų maisto produktų, 2/3 pram. žaliavų, o kai kurių iš jų (naftos, rūdų, deimantų, medvilnės, vilnų) — visą arba beveik visą kiekį. Tradicinės Δ eksporto prekės — metalai, pram. įrengimai, tekstilė, stiklas, cementas, fotografinės medžiagos, briliantai (38% kapit. pasaulio produkcijos). Eksportuojama 40% Δ pram. produkcijos. 3/4 visos užsienio prekybos apyvartos tenka Vakarų Europai (visų pirma „Bendrosios rinkos“ šalims), 1,4% — socialistinėms šalims (Tarybų Sąjungai -1%).

FINANSAI. Δ kredito sistemą aprūpina Belgijos nac. bankas. Valst. biudžetui būdingas nuolatinis deficitas. Piniginis vienetas — Belgijos frankas (kursuoja ir Liuksemburge). Jo ofic. kursas — 50 frankų už l JAV dolerį; pagal TSRS valst. banko kursą 1975.1 100 frankų = 2,00 rb.

EKONOMINIAI GEOGRAFINIAI RAJONAI: pramoniniai Briuselio-Antverpeno, Sambro ir Maso slėnio; pramoniniai agrariniai — S. Vakarų (Flandrija), S. Rytų (Kampinas); agrarinis pramoninis — Centrinis (S. Heno, Ebės plyn-aukštė, Hagelandas); agrarinis — Pietinis.

VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ

SANTVARKA. Δ — konstitucinė monarchija. Galioja 1831 konstitucija. Rinkimo teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m., pragyvenę toje pačioje vietoje 6 mėn. Valstybės vadovas — karalius. Formaliai jis turi teisę sušaukti ir paleisti Parlamentą, skirti ir atleisti ministrus, gubernatorius, kariškius ir kt. aukštuosius pareigūnus; jis — vyriausiasis kariuomenės vadas. Tačiau
karaliaus aktai reikalingi kontrasignacijos, ir faktiškai jo teises vykdo Parlamentui atsakinga vyriausybė, į kurią po lygiai įeina ministrų — valonų ir flamandų. Įstatymus leidžia Parlamentas, renkamas 4 metams, susidedantis iš Atstovų rūmų (212 deputatų, gyventojų renkamų proporcine rinkimų sistema) ir Senato (181 senatorius, iš kurių 106 renka gyventojai, 50 prov-jų tarybos, 25 kooptuoja pats Senatas). Senatoriais gali būti piliečiai, sulaukę 40 m., deputatais — 25 m., jei turi tam tikrą turtą ir atitinka k.t. reikalavimus. Vietos valdžia priklauso vyriausybės skiriamiems prov-jų gubernatoriams ir gyventojų kas 4 metai renkamoms prov-jų taryboms, komunų burmistrams ir kas 6 metai renkamoms komunų taryboms. Teismų sistemą sudaro kasacinis teismas, 3 apeliaciniai teismai, 26 pirmosios instancijos teismai. Svarbiausias baudž. bylas sprendžia provincijų prisiekusiųjų teismai, menkesnes — kantonų taikos teisėjai. Miestuose veikia prekybiniai teismai. Visi teisėjai skiriami iki gyvos galvos. Svarb. polit. partijos ir visuom. org-jos: f Socialinė krikščionių partija (įk. XIX a. 3 d-metyje, atstovauja stambiajai buržuazijai, dvasininkijai, stambiesiems žemvaldžiams, daliai darbo žmonių — katalikų), ↑ Belgijos socialistų partija (įk. 1885),↑ Laisvės ir pažangos partija (įk. XIX a. 3 d-metyje, atstovauja įvairių sluoksnių buržuazijai, inteligentijai), ↑ Belgijos komunistų partija (įk. 1921), Belgijos visuotinė darbo federacija (įk. 1945), Krikščionių profs-gų konfederacija (įk. 1908).

GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS. Belgijos ginkluotąsias pajėgas 1973 sudarė sausumos kariuomenė (>80000 žm.), karinės oro (~ 20 000 žm., 280 kovos lėktuvų) ir jūrų (~ 4400 žm., ~ 80 kovos laivų) pajėgos — iš viso ~ 105 000 žmonių. Visuot. kar. prievolę atlieka vyrai, sulaukę 20 metų. Tarnybos trukmė — 12— 15 mėn. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas — karalius. Betarpiškai joms vadovauja gynybos ministras (civ. asmuo) ir Gen. štabo viršininkas. A ginkluotosios pajėgos įeina į NATO jungtines pajėgas. 1967 į Δ iš Prancūzijos ir JAV perkelti aukščiausieji politiniai ir kariniai NATO organai. Jos teritorijoje įrengta 14 NATO aviacijos bazių.

SVEIKATOS APSAUGA. Sveikatos apsaugos sistemai vadovauja Visuomeninės sveikatos apsaugos ir šeimos gerovės m-ja. Ligoninės daugiausia priklauso visuom. org-joms, rel. bendruomenėms ir priv. asmenims. Daugelis gydytoju verčiasi priv. praktika. Veikia privaloma dirbančiųjų socialinio draudimo sistema. Apsidraudusiems ligos, invalidumo ir nėštumo atveju apmokama dalis gydymosi išlaidų. 1970 veikė 474 ligoninių tipo įstaigos su 80 400 lovų (120 gyv. teko l lova). Yra kurortų (Ostendė, Spa, Zebriugė). 1971 dirbo 15500 gydytojų (624 gyv. teko l gydytojas), 1925 dantų gydytojai, 6856 farmacininkai, 3333 akušerės. 1971 gimstamumas 1000 gyv. buvo 14,5, mirtingumas 12,2, kūdikių mirtingumas (1970) 20,5, natūralusis prieaugis 2,3. Vidutinė gyvenimo trukmė 1959 — 63: moterų 73,5 m., vyrų 67,7 m.

ŠVIETIMAS IR MOKSLO ĮSTAIGOS.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1868 žodžiai iš 5818 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.