Referatas apie nyderladus
5 (100%) 1 vote

Referatas apie nyderladus

Turinys

Istorija 3

Pavadinimai 3

Simboliai 5

Vėliava 5

Herbas 5

Geografija 6

Klimatas 7

Politinės žinios 8

Ekonomika 9

Finansai ir bankai 10

Valiuta 10

Darbo rinka 11

Ryšiai su Lietuva 12

Olandijos ir Lietuvos santykiai tarpukario Lietuvoje ir po II Pasaulinio karo 12

Ekonominiai-politiniai ryšiai Lietuvos respublikos su Nyderlandų karalyste 12

Vizitai 13

Nyderlandų investicijos Lietuvoje 13

Olandijos lietuvių bendruomenė 13

Istorija 13

Bendruomenės didėjimas 14

Politiniai renginiai 14

Renginiai vaikams 15

Gyventojai. Gyvenimo būdas ir sąlygos 16

Kalba 16

Švietimas 17

Sveikatos apsauga 18

Vedybos ir šeima 20

Maistas 20

Muzika 21

Bendravimas 21

Turizmas. Lankytinos vietos.Tradicijos. Pramogos 23

Turizmas 23

Šventės 23

Vėjo malūnai 24

Vadenzės įlanka 24

Valendamas ir Gezelig 25

Tulpės 25

Narkotikai 26

Literatūra 27

Pavadinimai

Lietuvių kalboje pavadinimai Olandija, Nyderlandai bei Nyderlandų karalystė dažniausiai naudojami sinonimiškai, tačiau iš tiesų jie turi šiek tiek skirtingas reikšmes:

• Nyderlandai – Europinė Nyderlandų karalystės dalis

• Olandija yra istorinis Nyderlandų regionas, apimantis dvi provincijas – Šiaurės Olandiją ir Pietų Olandiją

• Nyderlandų karalystė apima Nyderlandus, Olandijos Antilus bei Arubą.

Patys olandai šalį įvardija vienaskaita – Nederland. Kai šis žodis vartojamas daugiskaita – Nederlanden – jis apima ne tik europinę šalies dalį, bet visą karalystę (su Antilais ir Aruba).Istorija

Valdant Karoliui V, Šventosios Romos Imperijos imperatoriui ir Ispanijos karaliui, regionas įėjo į 17-kos Nyderlandų provincijų sudėtį kartu su šiuolaikine Belgija. Per 1568 m. prasidėjusį Aštuoniasdešimtmetį karą 1579 metais šiaurinės provincijos paskelbė nepriklausomybę, suformuodamos Utrechto sąjungą, kuri yra dabartinių Nyderlandų pagrindas. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus nenorėjo taip lengvai pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės ir nepriklausomybė buvo pripažinta tik 1648 m.

Galutinai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1648 m. Jungtinės Nyderlandų provincijos išaugo į vieną stipriausių pasaulio jūrinių ir ekonominių galybių. Tai Nyderlandų aukso amžius, kurio metu buvo kuriamos kolonijos ir prekybinės faktorijos visame pasaulyje. Dar 1624 m. olandas Peter Stuyvesant įkūrė Naująjį Amsterdamą dabartinio Niujorko vietoje.

Po trumpos prancūzų aneksijos Napoleono laikotarpiu, 1815 metais buvo suformuota Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus, Belgiją bei Liuksemburgą. Belgija sukilo ir atsiskyrė 1830 metais. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890 m., kai po karaliaus Vilhelmo III sostą užėmė jo duktė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes Liuksemburgo įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva. Liuksemburgo monarchu tapo Nasau šeimos vokiškosios šakos narys.

XVIII-XIX a. Nyderlandai valdė nemažai kolonijų, kurių svarbiausios buvo Indonezija ir Surinamas. Iš pradžių kolonijas administravo Rytų Indijos Kompanija, o XIX a. jas pradėjo tiesiogiai administruoti Nyderlandų vyriausybė.

XIX a. Nyderlandų industrializavimasis buvo lėtesnis lyginant su kaimyninėmis šalimis, daugiau dėl unikalios vandens kelių infrastruktūros ir priklausomybės nuo vėjo energijos. Pirmajame pasauliniame kare Nyderlandai išlaikė neutralitetą, bet Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. gegužę buvo okpupuota nacių Vokietijos ir pilnai išlaisvinta tik 1945 m. Nuo 1941 iki 1945 m. naciai ir jų šalininkai išžudė virš 100 000 Nyderlandų žydų, daugybę Nyderlandų čigonų, homoseksualistų ir psichiškai nesveikų bei fizinių trūkumų turėjusių asmenų. Pokaryje Nyderlandų ekonomika greitai atsigavo, Nyderlandai tapo Beneliukso ir Europos ekonominės Bendrijos nariu. Nyderlandai tapo ir NATO aljanso nariu, buvo viena iš šešių Europos anglies ir plieno bendriją, kuri išsivystė į Europos Sąjungą, įkūrusių šalių.

Simboliai

Vėliava

Olandijos vėliava padalinta į tris dalis: raudoną, baltą ir mėlyną. Vėliavos pločio ir ilgio santykis yra 2:3. Oficiali Olandijos vėliava nuo 1937 metų vasario 19 d.

Pirmoji Olandų vėliava buvo oranžinės, baltos ir mėlynos spalvų. Oranžinė spalva – dėl to, kad sukilimo vadas Vilemas Oranietis, vėliau tapęs pirmuoju nepriklausomų Nyderlandų valdytoju, buvo kilęs iš vokiškosios Nasau dinastijos ir paveldėjęs dar savo dėdės Pietų Prancūzijoje įsigytą Oranžo (Orange) kunigaikštystę. Iš čia kilo jo ir palikuonių vardas Oranžietis arba Oranietis. Beveik po šimto metų, 1689-aisiais, jo įpedinis valdytojo poste Vilemas III Oranietis (1650 – 1702) tapo ir Anglijos karaliumi Viljamu III, 1690 m. Šiaurės Airijoje sumušė prancūzų remiamus sukilelius katalikus, ir nuo to laiko Airijoje gyvenantys protestantai iki šiol švenčia Oranžinę dieną (Orange day). Oranžinę spalvą rasime ir šiandieninėje Airijos vėliavoje, tačiau pačios Olandijos vėliavoje jos nebeliko – nuo XVII a. ją pakeitė raudona. Nėra tikrai žinoma, kodėl taip nutiko. Vienų nuomone oranžinė spalva pamažu virto raudona dėl dažų gamybos sunkumų, kitų teigimu, dėl to, kad Oraniečių dinastija prarado populiarumą, kuo, aišku, sunku patikėti, nes ir šiandien ši dinastija sėkmingai tebevaldo
šalį.

HerbasOlandijos herbe vaizduojamas skydas su Oraniečių-Nasau (Nassau) dinastijos herbu – geltonu liūtu mėlyname lauke. Be to liūtas priekinėse letenose laiko XVII a. Olandijos Respublikos kalaviją ir strėles. Skydą laiko du liūtai. Virš skydo – karaliaus karūna. Herbo apačioje – užrašas Je Maintiendrai, kuris yra prancūziškas Vilemo Oraniečio (Willem van Oranje, 1533 – 1584) devizas, reiškiantis maždaug: „Aš laikysiuos“.

Geografija

Valstybė įsikūrusi prie Šiaurės jūros. Plotas – 41 863 kv.km. (su vidaus vandenimis). Žemiau jūros lygio yra 27 proc. šalies teritorijos. Autonominės Nyderlandų Karalystės dalys – Olandijos Antilai (5 salos Karibų jūroje), bendras plotas – 800 kv. km ir Aruba (Karibų jūroje netoli Venesuelos krantų) – 193 kv.km.

Nyderlandai skirstomi į 12 administracinių regionų, vadinamų provincijomis, kiekvieną iš jų valdo gubernatorius (olandiškai vadinamas Commissaris van de Koning(in), t.y. karaliaus/karalienės komisaras) :

• Groningenas – šalies šiaurės rytuose; sostinė Groningenas

• Fryzija (Fryzų kalba Fryslan, olandiškai Friesland) – šalies šiaurėje, sostinė Leeuwarden

• Drentė (olandiškai Drenthe) – šiaurės rytuose, į pietus nuo Groningeno, sostinė Assen

• Overeiselis (olandiškai Overijssel) – šalies rytuose, į pietusnuo Drentės, sostinė Zwolle

• Flevolandas – šalies centre, IJsselmeer polderių regione, sostinė Lelystad

• Chelderlandas (olandiškai Gelderland) – šalies centro rytuose, į pietus nuo Overeiselio, sostinė Arnhem

• Utrechtas – šalies centre, sostinė Utrechtas

• Šiaurės Olandija (olandiškai Noord-Holland) – šalies šiaurės vakaruose, sostinė Haarlem

• Pietų Olandija (olandiškai Zuid-Holland) – šalies centro vakaruose, į pietus nuo Šiaurės Olandijos, sostinė Haga (olandiškai vadinama Den Haag arba ‘s-Gravenhage)

• Zelandija (olandiškai Zeeland) – šalies pietvakariuose, sostinė Middelburg

• Šiaurės Brabantas (olandiškai Noord-Brabant)- šalies pietuose, sostinė ‘s-Hertogenbosch (Den Bosch)

• Limburgas – šalies pietryčiuose, sostinė Mastrichtas.

Visos provincijos yra dalijamos į bendruomenes (municipalitetus, olandiškai gemeenten), jų iš viso yra 467.

Šalis taip pat dalijama į specialius rajonus vandens klausimais, kuriuos valdo „vandens valdybos“ (olandiškai waterschap arba hoogheemraadschap), kiekvienas jų turi įgaliojimus valdyti vandens ūkį. 2004 Sausio 1 d. buvo 37 tokie rajonai. (Šie dariniai pirmą kartą buvo sukurti dar 1196 metais).

40 proc. Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių “atkovotos” žemės. Daugiau kaip 50 proc. Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32 400 kv. km, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną iš užtvankų skylių. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.

Svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.

Klimatas

Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).

Politinės žinios

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų, Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje.

Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix(Gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..)).

Nyderlandų vyriausybės visada susideda iš koalicijų, todėl nėra ir niekada nebuvo vienos politinės partijos, kuri surinktų pakankamai balsų, kad galėtų suformuoti daugumą parlamente. Formaliai karalienė skiria vyriausybės narius, tačiau praktikoje, kai paaiškėja rinkimų rezultatai yra formuojama koalicinė vyriausybė (derybos dėl kurios gali tęstis kelis mėnesius), po to kai vyriausybė suformuojama ji yra oficialiai karalienės paskiriama. Vyriausybės vadovas yra premjerministras, kuris paprastai
didžiausios partijos koalicijoje vadovas.

Parlamentas sudarytas iš dviejų rūmų. 150 žemutinių rūmų (Tweede Kamer arba antrieji rūmai) narių renkami kas keturi metai tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat kas ketveri metai tiesiogiai renkami provincijų parlamentai. Provincijų parlamentų nariai (netiesiogiai) renka mažiau svarbų Senatą (Eerste Kamer arba pirmieji rūmai). Kartu pirmieji ir antrieji rūmai sudaro Staten Generaal, generalinį susirinkimą.

Ekonomika

BNP: perkamosios galios paritetas – $413 mlrd. (2005)

BNP augimas: 1.1% (2005)

BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,800 (2005)

BNP pagal sektorius:

žemės ūkis: 3.3%

industrija: 26.3%

paslaugos: 70.4% (2005)

Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 4.5% (2004)

Darbo jėga: 7.2 mln. (2004)

Darbo jėga pagal užsiėmimą:

paslaugos 73%

apdirbamoji pramonė ir statyba 23%

žemės ūkis 4% (2004)

Nedarbo lygis: 2.4% (2004)

Biudžetas:

pajamos: $134 mlrd.

išlaidos: $134 mlrd. (2004)

Pramonės gamybos augimas: 1.9% (2005)

Elektros energija – gamyba: 87.953 mlrd. KWh (2003)

Elektros energija – suvartojimas: 10.712 mlrd. KWh (2005)

Eksportas: $214 mlrd. (2004)

Eksporto šalys: ES 78% (Vokietija 26%, Belgija-Liuksemburgas 12%, Prancūzija 12%, D.Britanija 11%, Italija 6%), Vidurio ir Rytų Europa, JAV (2005)

Importas: $195 mlrd. (2005)

Importo šalys: ES 56% (Vokietija 18%, Belgija-Liuksemburgas 10%, D.Britanija 9%, Prancūzija 6%) US 10% (2004)

Skolos – užsienio: $0

Nyderlandai yra penktoje vietoje pagal gyvenimo lygį (2004 m.) po Norvegijos, Švedijos, Australijos ir Kanados. Piniginis vienetas – euras ( 1 euras=3,44 lito).

Finansai ir bankai

Didžiausi bankai: „ABN Amro (Amsterdam-Rotterdam) Holding“, „Rabobank“; 1991 susijungė didžiausia draudimo kompanija „Nationale-Nederlanden“ ir trečias šalies bankas „NMB Postbank“ – susiformavo bankų ir draudimo grupė „Internationale Nederlanden Groep“ (pirmoji tokia Europoje, didžiausia finansinė kompanija Europoje), Amsterdamo birža.

Valiuta

Nyderlanduose 2002 m. sausio 1 d. guldeną pakeitė euras.

Nyderlandai pasirinko du Bruno Ninaber van Eyben dizainus – abiejuose vaizduojama karalienė Beatrix.

• 2 € 1 € ir 2 € monetos: pavaizduota karalienė Beatrix profiliu ir žodžiai olandų kalba „Beatrix, Nyderlandų karalienė“. 12 žvaigždžių išdėstyta puslankiu tik vienoje monetos apskritimo pusėje. Raidės ant 2 € monetos: GOD * ZIJ * MET * ONS * (Telydi mus Dievas).

• 1 €

• 50 centų



1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų monetos: pavaizduota karalienė Beatrix profiliu, o žodžiai „Beatrix, Nyderlandų karalienė“ olandų kalba užrašyti ratu palei monetų briauną.

• 20 centų

• 10 centų

• 5 centai

• 2 centai

• 1 centas

Darbo rinka

Nedarbo lygis išaugo – 5,4 proc. ( 2003 m. – 4,1 proc.). Žemės ūkis sukuria 3,4 proc. darbo vietų, pramonės sektorius – 19,8 proc., paslaugų sektoriuje dirba 76,7 proc. visų dirbančiųjų. Antrame 2003 m. ketvirtyje buvo pastebimas 1,2 proc. ekonomikos nuosmūkis. Tai buvo didžiausias BVP sumažėjimas per pastaruosius 20 metų. Tai sąlygojo 22 tūkst. darbo vietų praradimą. Pramonės sektoriuje darbo vietų sumažėjo 116 tūkst., tuo tarpu viešajame bei slaugos sektoriuose buvo sukurta 94 tūkst. naujų darbo vietų. Svarbiausi sektoriai Olandijoje yra prekybos, viešbučių ir paslaugų. Tačiau ir čia juntamas darbo vietų mažėjimas. Tik 39 proc. nekvalifikuotos darbo jėgos yra įdarbinta.

Didžiausia darbų pasiūla 2003 m. buvo pardavėjams (didelę tokių pasiūlymų dalį sudaro telemarketingas), dirbantiems statybų sektoriuje bei sezoniniams darbams. 2003 m. Nyderlandų įdarbinimo tarnyba buvo paskelbusi 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų slaugėms ir slaugytojams. Šios srities darbdaviai susiduria su sunkumais, ieškodami personalo. Darbams žemės ūkyje buvo paskelbta 860 laisvų darbo vietų (tuo tarpu darbo ieškojo tik žemės ūkio specialistų). Ryšiai su Lietuva

Olandijos ir Lietuvos santykiai tarpukario Lietuvoje ir po II Pasaulinio karo

Lietuvos pirmasis atstovas Olandijoje buvo J. Aukštuolis (1921 11 — 1922 09), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras K. Bizauskas (1930 10 — 1931 12), V. Sidzikauskas (1931 12 — 1934 05), B. K. Balutis nuo 1934 06 (reziduoja Londone, Anglijoje). Generalinis konsulas Roterdame buvo Pierre Penn.

Senesniais laikais lietuvių reformatai savo studijoms iš užsienio universitetų yra rinkęsi ir Olandijos Leideno universitetą. Šiame amžiuje daug lietuvių jėzuitų yra mokėsi pas Valkenburgo jėzuitus. Po II Pasaulinio karo Olandijoje atsidūrė apie 40 lietuvių (apie 10 vyrų, kitos moterys, daugiausia ištekėjusios už olandų). Dėl išsisklaidymo organizacinė veikla neįmanoma, bet palaikomas tarpusavio ryšys (jį užmezgė Antanas Galkus). 1949 vasario mėnesį Amsterdame buvo suruošta lietuvių dailininkų (P. Augiaus, Ad. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Petravičiaus, V. Rato ir A. Valeškos) paroda. Iš olandų, lietuvių draugų, minėtini prof. R. van der Meulen, filatelistas dr. J. H. van Peursem (1930m. išspausdino Lietuvos istoriją pašto ženklais „De geschiedenis van Litauen op de postzegols“ ir apie Vilniaus klausimą „Tien jaar Vilnius-kwestie, poolsch-litausch conflict“, rašė daug
straipsnių Lietuvos filatelijos klausimais olandų ir kitą spaudoje, 1933m. bendradarbiavo Romuvoje), amsterdamietis C. W. Bieling, išmokęs lietuvių kalbą ir padėjo po II Pasaulinio karo Olandijoje atsidūrusiems lietuviams.

Ekonominiai-politiniai ryšiai Lietuvos respublikos su Nyderlandų karalyste

1921 10 06 Nyderlandai (NL) pripažino Lietuvos Respubliką de jure. Lietuvos ambasadoriumi Hagoje iki karo buvo B.Balutis, rezidavęs Londone.

1991 09 02 Nyderlandai išreiškė norą atnaujinti diplomatinius santykius.

Pirmasis LR ambasadorius Nyderlandams po diplomatinių santykių atkūrimo buvo prof. P.Kūris (rezidavo Briuselyje).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2207 žodžiai iš 7304 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.