Referatas empirizmo ir racionalizmo bei ju propaguotu metodu priespriesa
5 (100%) 1 vote

Referatas empirizmo ir racionalizmo bei ju propaguotu metodu priespriesa

Turinys

I. Įžanga

II. Dėstomoji dalis:

1. Pažinimo šaltiniai

2. Empirizmo ir racionalizmo bei jų propaguotų metodų priešprieša

III. Išvados

IV. Literatūra

I. Įžanga

Filosofijoje yra daug problematinių temų, tad vieną iš jų aš ir stengsiuos išnagrinėti. Nagrinėdami tiek būties prigimties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindamiesi kitus klausimus, filosofai formuluoja tam tikrus teiginius ir teorijas. Filosofai nuolat ieškojo pažinimo šaltinių. Jie nesirėmė mitologija, kuri teigė, kad žinios atsiranda išgėrus vandens iš pažinimo šaltinio. Pažinimo šaltinio filosofai ieškojo ne slėpininguose kalnuose, ar rojaus soduose. Jie žvelgė daug giliau, tai yra jie ieškojo atsakymo pačiame žmoguje.

Filosofija visur ieško atsakymų ir jai netinka aklo tikėjimo dalykai, tad ir mano tema yra labai problematiška, nes daug amžių vyksta propaguotų metodų priešprieša, dėl pažinimo šaltinių. Tad savo rašto darbe ir panagrinėsiu pažinimo šaltinius, empirizmo ir racionalizmo bei jų propaguotų metodų priešpriešą.

Tad iš vienos pusės galėtume teigti, kad pažinimo šaltinis yra: jutimas, suvokimas. Kaip žinome filosofijoje pažinimu paprastai laikomas ne atskiro, individualaus objekto, vadinamo atskirybe, o visos objektų klasės, to, kas jiems yra bendra, tai yra bendrybės bruožų atskleidimas.

Žinoma yra labai sunku nuspręsti kuris iš pažinimų šaltinių yra teisingiausias, aš to ir nebandysiu atskleisti, tik norėsiu panagrinėti pačią empirizmo ir racionalizmo bei jų propaguotų metodų priešpriešą. Taip pat pateiksiu šių dviejų pažinimo šaltinių šalininkų argumentus, kuriais stengiamasi įrodyti, kad jų pažinimo šaltinis yra teisingiausias ir reikalingiausias.

Tad savo rašto darbe visa tai ir bandysiu panagrinėti, taip pat pareikšdamas ir šiais klausimais savo nuomonę.

1. Pažinimo šaltiniai

Kiekvienas filosofas mąsto apie pažinimą ir jo prigimtį, nes jis turi pasakyti iš kur jis žino, kad jo teiginiai yra teisingi. Galime teigti kad filosofai turi nurodyti iš ko atsiranda jo ir netgi visų žmonių žinios. Tad susiduriame su tam tikra problema, tai yra iškyla klausimas iš kur atsiranda mūsų žinios. Ta problema ir vadinama – pažinimo problema.

Filosofai nuolat ieškojo pažinimo šaltinių. Jie nesirėmė mitologija, kuri teigė, kad žinios atsiranda išgėrus vandens iš pažinimo šaltinio. Jie žvelgė daug giliau, tai yra jie ieškojo atsakymo pačiame žmoguje.

Tad pradžioje norėčiau panagrinėti, kuo gi žmogus remiasi pažinimo procese. Tad trumpai aptarsime jusles, tai yra regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę ir kt. Žinome, kad žmogus mato jį supančius daiktus, tai yra gyvūnus, kalnus, upes, saulę, dangų, mėnulį, kitus žmones ir kt. Juslių, o tiksliau stebėjimo dėka žmogus sugeba atskirti vienus daiktus nuo kitų. Žinoma ir kitos juslės jam padeda suvokti daiktus, tai yra jis lytėjimo pagalba gali įsitikinti, ar kūnas yra kietas ar minkštas, klausos pagalba gali atskirti gyvūnus skleidžiančius įvairius garsus ir kt. Daugeli metų juslės padėjo žmogui išgyventi gana žiaurioje gamtoje. Jis jų pagalba susirasdavo maistą, bei netgi išvengdavo jam grėsusio pavojaus.

Tad iš vienos pusės galėtume teigti, kad pažinimo šaltinis yra :

1. Jutimas;

2. Suvokimas.

Tad aptarsiu jų sąvokas. Kaip teigia E. Nekrašas – jutimu vadinamas daiktų ir reiškinių savybių, taip pat organizmų vidinių būvių, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus, atsispindėjimas [4, 76].

Kalbant apie suvokimą, tai suvokimu galime vadinti daikto ar reiškinio visumos atspindėjimu, jam tiesiogiai veikiant jutimo organus. Taip pat reikia paminėti, kad jutimas ir suvokimas yra procesai, o jų rezultatai vadinami pojūčiais ir suvokimais. Pojūčiais ir suvokimais, taip pat atmintyje išsaugota juslinės kilmės informacija yra svarbiausia patyrimo ar patirties dalis.

Reikia paminėti, kad filosofijoje pažinimu paprastai laikomas ne atskiro, individualaus objekto, vadinamo atskirybe, o visos objektų klasės, to, kas jiems yra bendra, tai yra bendrybės bruožų atskleidimas. Bet pažinę vieną individą, mano manymu nepažinsime visų individų, nes jie yra individualūs ir jiems būdingi, netgi skirtingi požymiai.

Tad atsiranda labai didelis klausimas ir jį filosofai ima nagrinėti. Ir netgi daugelis filosofų prieina išvados, kad dėsnių, pradų ir pažinimo šaltiniu vargu ar gali būti juslinė patirtis. Juk regėjimu neįmanoma nustatyti Demokrito atomų savybių, nes jie yra per daug maži ir todėl nematomi. Taip pat negalima pamatyti, palytėti ir išgirsti ir Platono idėjų, jos išvis nėra juslėmis suvokiami daiktai [4, 77].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 2420 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.