Rekreacijos istekliai
5 (100%) 1 vote

Rekreacijos istekliai

TURINYS:

1. Įvadas 3psl.

2. Lietuvos kurortų raida 4psl.

3. Birštonas 5psl.

4. Druskininkai 6psl.

5. Palanga 7psl.

6. Nida, Juodkrantė… 8psl.

7. Lietuvos kurortų būklė 9psl.

8. Kurortų problemos 9psl.

9. Išvados 10psl.

2

ĮVADAS

Rekreaciniai ištekliai tai viena rūšis išteklių iš visų gamtos išteklių rūšių. Šie ištekliai vis didesnę įgauna reikšmę, nes yra susiję su žmonių poilsiu, gydymusi ir turizmu. Dalį rekreacinių išteklių sukūrė pati gamta — vandenų ir jūrų paplūdimius, vaizdingas upių ir ežerų pakrantes, galingus krioklius ir trykštančius geizerius, kalnus, miškus, egzotiškas salas jūrų bei vandenynų platybėse. Kasmet nacionaliniuose parkuose — saugomuose plotuose ar objektuose — lankosi milijonai nuristų.

Kita rekreacijos išteklių grupė — su žmogaus veikla susijęs kultūros ir istorijos objektai. Tai archeologijos, architektūros ir meno paminklai bei kt. — dvasinių vertybių lobiai.

Kai gamtos rekreaciniai ištekliai dera su istorijos ir kultūros įžymybėmis, jos sutraukia daugybę turistų ir yra didelis pajamų šaltinis.

Rekreacinių išteklių apstu visame pasaulyje, tiek stipriai ekonomiškose šalyse tiek ir ekonomiškai silpnose. Mes — lietuviai galime pasidžiaugti ir netgi pasididžiuoti savo šalies rekreaciniais šaltiniais… Gražūs kurortiniai miestai, gausiai lankomi poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vis didesnę paklausą įgyjantis kaimo turizmas. Nuostabūs, šiurkščios rankos nepaliesti gamtos kampeliai…

Šiame referate daugiausia informacijos rasite apie didžiuosius Lietuvos kurortus, jų raidą, būklę ir problemas.

3

LIETUVOS KURORTŲ RAIDA

Šiuo metu teisinė aplinka nėra palanki kurortų plėtrai: nėra aiškios kurortų vystymo politikos, neįformintas teisinis kurortų statusas, neparengtas Kurortų įstatymas.

Šalies ūkio pertvarka bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodai turėjo didelės įtakos Lietuvos kurortams.

Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš buvusių TSRS respublikų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Kurortas liko orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl, žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas miestas.

Birštonas tarybiniais metais buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių visos TSRS mastu. Vėliau miestas susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir Druskininkai.

Palanga, iki 1988 m. lepinta ypatingai dideliu turistų srautu, vėliau ištuštėjo ir vėl ėmė atsigauti tik 1993-1994 m. Nors Palangoje yra 7 sanatorijos, tačiau miestas iki 1990 m. nebuvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo triukšmingo vasaros pramogų miesto įvaizdį.

Neringa visais laikais buvo nuošalus, į ramų poilsį orientuotas prestižinis kurortas. Šio kurorto bruožus formuoja savita gamtinė aplinka. Pastaraisiais metais susiformavo įvaizdis, kad Neringa yra aukštesnio lygio pajamas turinčių Lietuvos gyventojų bei Vokietijos turistų poilsio vieta.

4

BIRŠTONAS

Birštono sūrieji šaltiniai buvo žinomi dar viduramžiais: juos aprašė Lietuvos pilis puldinėję kryžiuočiai.

XIX – XX amžių sandūroje į kurorto mineralinio vandens ir gydomojo purvo procedūras taikiusias gydyklas jau atvykdavo ligoniai ne vien iš Lietuvos, bet ir didžiųjų Rusijos bei Lenkijos miestų. Birštono sanatorijose naujausiais metodais ir būdais gydomi kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ir kiti susirgimai.

Birštonas – nedidelis ramus miestelis, į kurio gyvenimą šurmulio įneša kasmet organizuojamas džiazo festivalis, galiūnų varžybos. Įdomu stebėti geriausių Lietuvos, o kartais ir kitų šalių – irkluotojų treniruotes, nes kurorte įrengtas Olimpinis irklavimo centras.

Graži kurorto erdvė: Vytauto paminklas, mineralinio vandens biuvetė, neogotikinė bažnyčia, Vytauto piliakalnis ir Dainų kalnelis, nuo kurių atsiveria plačios tolumos.

Kurortą supa reto grožio apylinkės. Norint pasiekti Nemuno kilpų regioninį parką ar paukščių stebėjimo vietą prie Nemuno salų bei pasižvalgyti nuo stačių jo krantų, geriau keliauti dviračiu ar ant žirgo; gerais keliais smagu pasivažinėti karieta. Tačiau gražiausią Nemuno kilpų vaizdą išvysite iš paukščio skrydžio, jei Pociūnų oro uoste sėsite į lėktuvą.

VAIKŠČIOJIMO TAKAS NEMUNO KILPA

5

DRUSKININKAI

1794
m. birželio 20 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. Kurortas pradėjo sparčiai vystytis. Jau XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.1924-1939 m. ypač populiarus buvo gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas. Tarybiniais laikais kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam TSRS žmonių gydymui.

210 metų jubiliejų kurortas pasitiko moderniais sveikatinimo ir poilsio kompleksais, šiuolaikinėmis gydyklomis, įdomiais renginiais, puošniais gėlynais bei pasaulinio garso muziejais. 2003 m. Druskininkų kurortas pripažintas vienu iš dešimties geriausių pasaulio balneologinių kurortų.

ŠIUOLAIKINĖ GYDYKLA

Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Jacques Lipchitz.

DRUSKININKAI IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO

6

PALANGA

Palangos kurortas pradėjo kurtis XIX amžiuje, – anksčiau čia buvo žvejų gyvenvietė. Karas nusiaubė senąją Palangą ir dabar tik muziejuje galima matyti ano laikotarpio vilas.

Pastaraisiais metais kurorte įrengta daug naujų įvairiausio lygio viešbučių ir svečių namų. Palangoje taip pat yra kelios tikrai puikios sanatorijos, gydančios vestibiuliarinio aparato, nervų sistemos, širdies — kraujagyslių sutrikimus. Tad poilsį galima derinti ir su sveikatos atgavimu.

Kurorte veikia daugybė užeigų, kavinių, restoranų, diskotekų, barų ir naktinių klubų, kazino. Mėgstantiems aktyvų poilsį — vandens motociklai, dviračiai, žirgai, teniso kortai, baseinas, pirčių kompleksas ir t.t.

Viena iš gražiausių Palangos vietų — Tiškevičių rūmai ir juos supantis didžiulis E. Andre projektuotas parkas. Rūmuose įkurtas Gintaro muziejus, kuriame visa gintaro įvairovė, o inkliuzų kolekcija – didžiausia pasaulyje. Gintaras – Lietuvos simbolis.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 954 žodžiai iš 1729 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.