Rekreacinė gamtinė aplinka palangos botanikos parkas
5 (100%) 1 vote

Rekreacinė gamtinė aplinka palangos botanikos parkas

TURINYS

Įvadas————————————————————————————————————3

Trijų rekreacinės aplinkos terminų analizė —————————————————————-4

Palangos botanikos parko rekreacinės veiklos poreikis aplinkai—————————————-5

Palangos botanikos parko antropoklimatinės sąlygos apibūdinimas ir rekreacinių orų grafikas—-5

Palangos botanikos parko rekreacinio tinkamumo suvokiamumas————————————–6

Palangos botanikos parko aplinkai, naudojamai rekreacijai, keliami reikalavimai——————–12

Palangos botanikos parko teritorijos rekreacinė aplinka ir priemonės jai formuoti——————–12

Literatūros sąrašas———————————————————————————————-14

ĮVADAS

Savo darbe analizuosiu šiuos tris rekreacinės aplinkos terminus ir sąvokas – ,,kraštovaizdis“, ,,kurortas“ bei ,,agrolandšaftas“. Taip pat pateiksiu Palangos botanikos parko rekreacinės aplinkos analizę. Tai vienas iš gražiausių ir geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien prancūzo architekto E. F. André talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Dėl savo turtingos rekreacinės aplinkos šis parkas ir buvo pasirinktas analizės objektu.

TRIJŲ REKREACINĖS APLINKOS TERMINŲ ANALIZĖ

Kraštovaizdis – sudėtinga polifunkcinė nuolat besivystanti sistema, keičiama ar kitaip veikiama žmogaus. Sulig pirmuoju žmogaus pasirodymu teritorijoje, prasideda kraštovaizdžio įsisavinimas, pritaikymas jo paties poreikiams. Tai kryptingai suformuotas, estetiškai, ekologiškai ir ekonomiškai stabilus antropogenizuotas geografinis elementas. Anot Ričardo Skorupsko (Vilniaus Universitetas), galima sakyti, kraštovaizdis – žmogų supanti aplinka, kurioje jis gyvena. Gyvenamąją aplinką sudaro reljefas, jo litologinė sudėtis (nuosėdos), klimato sąlygos, vanduo, dirvožemis, augalija, grybija ir gyvūnija bei žmogaus veiklos padariniai. Pagal J.Bučą, kraštovaizdi, kurį matome ir suvokiame, yra gamtinių ir antropogeninių veiksnių ilgaamžės dialektinės sąveikos išraiška. Skiriamas gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Kraštovaizdžio foną sudaro erdvės horizontalios (agrostruktūros, vanduo, keliai) ir vertikalios (dangus, kalnai, želdiniai, statiniai) plokštumų niuansinio raiškumo gamtiniai bei antropogeniniai elementai, susiliejantys į fizionomikai vientisą visumą, kurioje kontrastingai išsiskiria didesnio vizualinio aktyvumo objektai.

Kurortas – išskirtinės reikšmės teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonių sveikatos atgavimui bei poilsiui ir turintys didelę pridedamąją vertę, formuojantys šalies įvaizdį. Kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis

vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai bei vandens telkiniai) ir specialiąją infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Kurortą galima apibūdinti ir kaip turizmo, sporto bei poilsio objektą, teigia Aleksandras Kriščiūnas (Kauno Medicinos Universitetas).

Kurorto statuso Lietuvoje reglamentavimo studijoje kurorto statusą rekomenduojama suteikti miestui ar miesteliui, kur yra moksliškai ištirti gamtiniai gydomieji ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas ar klimatas), infrastruktūra, užtikrinanti gydomųjų veiksnių pritaikymą sanatoriniam gydymui ir reabilitacijai, kvalifikuotas kurortinio gydymo paslaugas teikiantis medicinos personalas bei išvystytas bazinių ir papildomų turizmo paslaugų teikimas. Pagrindinė kurorto funkcija – sanatorinio gydymo paslaugų teikimas panaudojant natūralius gamtinius veiksnius.

Agrolandšaftas – tai žemės ūkio arba kaimo agrarinis landšaftas. Tai mažai žmogaus pakeistas kraštovaizdis. Agrolandšaftas – antropogenizuoto kraštovaizdžio funkcinis tipas, kurio teritorijoje vyrauja žemės ūkio naudmenos. Jame ypač glaudžiai susijusios gamtinės bei socialinė-ekonominė sferos.

PALANGOS BOTANIKOS PARKO REKREACINĖS VEIKLOS POREIKIS APLINKAI

Parkas įkurtas 1899 m. pušimis apaugusiose pajūrio kopose. Jį suprojektavo E. André, kuriam talkino sūnus R. André, bendradarbiavo želdintojas iš Belgijos Buessen de Coulon. Šio parko kultūrinę vertę ir meninę sėkmę nulėmė ne vien E. F. André talentas, bet ir parkui parinktos vietos gamtinis ir istorinis unikalumas bei panaudotų parko kūrybinių komponentų gausa ir įtaigumas. Darbas truko trejus metus. Rūmų statybai buvo parinkta 12 m abs. a. smėlio kopa, esanti netoli Birutės kalno. Padaryti kirtimai, kurių dėka arsivėrė vaizdai į jūrą, iškasti du tvenkiniai ir sujungti kanalais, per kuriuos nutiesti tilteliai, parko kompozicijos centras – rūmai, kurių šiaurinėje pusėje įrengtas puošnus didysis parteris, o pietinėje pusėje – rožynas.

Rūmai restauruoti 1957-1963 m. Tiškevičių rūmuose atidarytas Gintaro muziejus, kuris veikia iki dabar. Žinios apie parke esantį Birutės kalną irjo įrenginius siekia XII-XIV a.
Alkakalnyje buvo įrengtas astronominis kalendorinių matavimų įrenginys, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę. Ant kalno pasratyta Šv. Jurgio koplyčia, o vietoj jos 1869 m. sumūryta raudonų plytų aštuoniakampė koplyčia, stovinti ir dabar. Kuriant parką, Birutės kalno papėdėje buvo įrengtas Lurdas, kurio nišoje pastatyta šv. Marijos statula.

Palangos botanikos parkas – vienas iš gražiausių, turtingiausių, geriausiai tvarkomų parkų Lietuvoje. Parkas užima apie 101,3 ha. plotą, iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai ir parkai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Įvairios dangos takai ir keliai  tęsiasi 18 km. Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų, įrengta laistymo sistema, veikia dekoratyvinis apšvietimas. Kadangi parkas kurtas kaip kurorto dalis, jo poreikis rekreacinei aplinkai buvo labai svarbus.

PALANGOS BOTANIKOS PARKO ANTROPOKLIMATINĖS SĄLYGOS APIBŪDINIMAS IR REKREACINIŲ ORŲ GRAFIKAS

Parkas buvo įveistas siekiant pagerinti Palangos kaipo kurorto įvaizdį. Parkas keitė viso miestelio planinę struktūrą. Aplinka parko kūrimui buvo ir išlieka labai svarbi. Parkas yra žmonių relaksacijos ir rekreacijos vieta. Tiškevičiai puikiai numatė Palangos kaip kurorto ateitį ir gerai įvertino parko galimybes. Juk net dabar Palangos botanikos parkas yra neatsiejama miesto dalis, labiausiai lankoma turistų. Ed.Andre, galima sakyti, išplanavo ir naujosios Palangos, kaip kurorto, teritoriją – jis išvedė gatves, suskirstė sklypais teritoriją, numatė svarbiausių pastatų vietas. Buvo stengiamasi prisitaikyti prie susiklosčiusios miestelio struktūros, miestelį, parką ir kurortą sujungti į vieną sistemą. Kurortinė zona numatyta kaip miškas-parkas, su laisvai išsidėsčiusiais nameliais. Palanga buvo imta garsinti kaip gera vieta pailsėti ir pasigerinti sveikatą. Buvo įvertintas gryno oro poveikis, purvo vonių procedūros, jūra bei švelnus klimatas. Šios kurorto savybės iki šiol yra turistų trauka. Palangos botanikos parkas dabar yra puiki rekreacijos vieta – karštą dieną parke vėsu, vėją sulaiko medžių lapija. Klimatines sąlygas pajūryje formuoja vyraujančios pietvakarių ir pietryčių oro masės. Pati priekrantės pajūrio zona, išsiskirdama specifiniu hidroklimatiniu režimu – metų laikų vėlavimas, švelnios žiemos, vyraujantys pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų stiprūs vėjai, daugiau giedrų dienų, dažnesnė perkūnija. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 696 mm, iš kurių 63% iškrenta šiltuoju (balandžio – spalio mėn.) metų laiku. Vidutinė oro temperatūra pajūryje paprastai svyruoja:

· pavasarį nuo  +5° iki +12° C

· vasarą nuo + 14° iki + 17° C

· rudenį nuo +12,5°   iki +5° C

· žiemą nuo -4° iki -1°C

Šioje teritorijoje yra 142 dienos kai oro temperatūra įšyla daugiau nei 10° C, o dienų kai oro temperatūra yra didesnė nei 15° C – 58 dienas. Metinis apsiniaukusių dienų skaičius: 98 -111 dienos per metus. Daugiausia saulėtų dienų šiltuoju metu laikotarpiu t.y. gegužės – rugsėjo mėn. – apie 100 dienų.

PALANGOS BOTANIKOS PARKO REKREACINIO TINKAMUMO SUVOKIAMUMAS

Parkas peizažinis. Čia didelė vaizdų ir nuotaikų įvairovė. Rūmai įkomponuoti tarp parko tvenkinio ir istoriškai garsios lietuvių šventovės – legendinio Birutės kalno, nuo kurio atsiveria gražus reginys į jūrą. Pagrindinis šio parko formantas, kaip anksčiau, taip ir dabar yra buvęs reliktinis pušynas. Meistriškai išvedžioti takai, aikštelėse įrengti gėlynai. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusią, legendomis apipintą Birutės kalną. Kaip tik netoli jo, ant vienos iš nedaugelio parko teritorijoje esančių pakilumų, 1897 m. grafai Tiškevičiai pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus. Išryškinant parko peizažų kontrastus apie parko rūmus išplanuotos reguliarios erdvės. Prieš šiaurinį fasadą – didysis parteris, į kurį nusileidžiama laiptais. Jame įrengti gėlynai ir fontanas, stovi „Laiminančio Kristaus“ skulptūra. Iš pietų pusės rūmus juosia pusapvalios formos rožynas, kuris taip pat laiptais sujungtas su rūmų terasomis. Medeliai į Palangą atvežti iš Berlyno, Karaliaučiaus, kitų Europos botanikos sodų. Dabar vyraujanti parko medynų rūšis, kaip ir anksčiau, yra pušis. Drėgnesnėse vietose auga juodalksnių ir eglių grupelės. Parkas pergyveno du pasaulinius karus, daugybę stichinių ir kitų nelaimių, buvo plečiamas ir restauruojamas. Tačiau, nepaisant to, kaip patvirtino ir 1996 m. parką aplankiusi Edouar’o André asociacijos pirmininkė Florence Andre Kaeppelin, išskyrus kai kurias detales, Palangos parkas išsaugojo A. André parkų dvasią.

Kuriant parką, formuojant ir išlyginant rūmų terasą, nemažai žemės paimta iš netoliese buvusios pelkės, o jos vietoje įrengtas vaizdingas parko tvenkinys ir sala. Paskutiniaisiais metais, tvarkant pietinę parko dalį, kuri pereina į miško parką, įrengtas kitas atitinkamo dydžio tvenkinys, formuojami nauji takai, aikštelės ir želdiniai.

Medžiai paslaptingai gaubia ir apie 100 m įpiečiau nuo rūmų esantį Žemaičių kalnelį
senkapius ir šalimais esančią senovinės gyvenvietės vietą. Visas parko ansamblis kartu su rūmais ir sodininko nameliu nuo 1963 m. sausio 21 d. paskelbti architektūros paminklais.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1497 žodžiai iš 4878 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.