Rekreacinė veikla ir turizmas
5 (100%) 1 vote

Rekreacinė veikla ir turizmas

11213141516171

3. REKREACINĖ VEIKLA IR TURIZMAS……………………………………………………………… 14

3.1. Rekreacijos esmė……………………………………………………………………………………14

3.2. Turizmo samprata …………………………… …………………………………………………….14

3.3. Rekreacija kaip valstybės visuomenės funkcija…………………………………………….…..….16

3.4. Neigiamas turizmo poveikis bendruomenėms …………………………………………………..… ..17

3.5. Turizmo plėtros problemos ir perspektyvos……………………………………………………… .17

REKREACIJA IR TURIZMAS

ĮVADINĖ DALIS

Vaikų laisvalaikio kultūra – neišsenkantis ir nepasikartojantis proce¬sas. Ją plėtotę ženklina tradicijos draudimas.ir inovacijos, etninė, universalioji ir krikščioniškosios kultūros tradicija. Vaikų laisvalaikio kultūros savaimin¬gumą įrodo jos įvairovė ir unikalumas, o kartu savitos ugdymo instituci¬jų tradicijos. Vaikui tiek vaikystėje, tiek ankstyvojoje paauglystėje, labai didelę reikšmę turi bendraamžiai, artimoji sociokultūrinė aplinka. For¬muojantis vertybinėms orientacijoms be šeimos įtakos horizontaliai išky¬la bendraamžių įtaka, nes siekiant paaugliams išsivaduoti iš artimųjų su¬augusiųjų įtakos, ypač sureikšminamos bendraamžių grupės. Be to šiame laikotarpyje ypač aštriai iškyla pomėgių diferenciacija bei gi¬laus poreikio bendrauti atsiradimas.Laisvalaikio kultūrą mes suprantame kaip kasdienę kultūrinę veiklą laisvalaikiu, sąlygojančią asmenybės savikūrą, laisvalaikio bendravimą, kūrybinių poreikių tenkinimą. Laisvalaikis padeda gaivinti žmogaus jėgas pailsėti sudaro galimybes visapusiškam as¬menybės tobulėjimui. Vaikų laisvalaikis -tai laisvas laikas, kurio metu jis gali skirti savo intelektines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padėtų atstatyti ir ugdyti jo jėgas. Laisvalaikio užsiėmimai ugdymo ir kitose institucijose dažniausiai apibrėžiami kaip papildomasis ugdymas, siekiant pabrėžti ugdomąją laisvalaikio užsiėmimų reikšmę.

Taigi vieną iš laisvalaikio praleidimo būdų galime pasirinkti rekreaciją(pramogos skirtos jėgų atstatymui ar poilsis) ir turizmą. Šis laisvalaikio būdas labai priklauso nuo pačio žmogaus, jo aktyvumo, norų ar ekonominės situacijos.

15.Lietuvos krašto statistika

Lietuvai pati gamta lėmė būti gausiai lankomai turistų bei poilsiautojų vietai. Lietuva vakaruose ribojasi su Baltijos jūra, kurios pakrantėje išsidriekę nuostabūs paplūdimiai su sniego baltumo smėliu. Nenusakomo grožio Kuršių Nerija pritraukia daugybę turistų iš viso pasaulio.

Ypatingą vietą poilsiaujant Lietuvoje užima jos nesuskaičiuojami (vien tik didesnių kaip 0,5 ha.- 2834 ) ežerai. Prie šių dar nesugadintų urbanizacijos švarių ežerų svečiai gali išties purėti tikrą poilsį nuo miesto pašėlusio ritmo ir užteršto oro.

Taigi mes siūlome pabandyti nors kartą tiems, kurie dar nepatyrė nuostabaus gamtos prieglobsčio, kad vėl sugrįžtų ir sugrįžtų.

Trumpa statistika:

Teritorija: 65 303 km²

Gyventojų skaičius: ~3,62 mln. (81.8% lietuvių, 8.1% rusų, 6.9% lenkų)

22

Klimatas:

vid. žiemos temperatūra -4,9°C

vid. vasaros temperatūra +18,0°C

metinis kritulių kiekis 740mm

Valstybinė kalba: lietuvių

Valiuta: Litas

Lietuvoje yra:

816 upių, ilgesnių kaip 10 km

2834 ežerai, didesni kaip 0,5 ha

Aukščiausia vietovė: Juozapinės kalva (293,6 m)

Didžiausia upė: Nemunas (475 km Lietuvos teritorijoje)

Didžiausias ežeras: Drūkšiai (42,26 km²)

I.

16.KULTŪRA IR TURIZMAS

Prieš pradėdamas atskleisti šią temą, visų pirma, norėčiau pateikti itin svarbių sąvokų koncepcijas. Mat, tik jų dėka įvyks komunikacija, supratimo sąveika. Todėl paaiškinsiu trumpai, kas tai yra turizmas, kultūra, kultūrinis lygis. Suvokdami šias sąvokas ir žinodami, kaip jas interpretuoja visuomenė, valstybės institucijos, bus galima plačiau išrutulioti vis aktualesne tampančią temą Lietuvoje.

16.1 TURIZMO SAMPRATA

Turizmo sąvoka per amžius daug kartų kito, ir iki šiol nėra vieningos nuomonės, kas yra turizmas. Pats žodis „turizmas“ reiškia kelionę iš vienos vietos į kitą, sugrįžtant į pirmąją. Išvertus iš prancūzų kalbos, turizmas – tai išvyka, iškyla, t.y. laisvalaikio kelionė, vienas iš pagrindinių aktyvaus poilsio būdų, paplitęs daugelyje valstybių.

Turizmo ištakos yra sietinos su rekreacinių poreikių tenkinimu ir noru pažinti aplinką, gauti naujus patyrimus; tai gamtinis, kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Turizmo prigimtis gali būti grindžiama įvairiais aspektais. Tai procesas, kuriam būdinga1:

♦♦♦ Kelionės, kai patiriamas malonumas matant naujus, įdomius, gražius vaizdus, kraštovaizdžius, susipažįstama su kitų šalių ir vietovių žmonių kultūra, gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektūra.

♦ Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos, stiprinama valia ir fizinės galios, patikrinamos žmogaus galimybės ekstremaliomis sąlygomis, siekiami nepasiekti objektai ar viršūnės.

♦ Žmonių
poveikis gamtinei, kultūrinei, socialinei, politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei būklei.

♦ Tai galimybė gerinti aplinką, įrengti parkus, sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomiką, mažinti bedarbystę, išsaugoti ir stiprinti miesto kultūrinį identitetą.

23

♦ Daugeliui pasaulio žmonių tai verslas, darbo ir pajamų šaltinis, o valstybėms -biudžeto papildymas ar krašto ekonominės gerovės palaikymo galimybė.

♦ Ūkinės veiklos sritis, apimanti pramonę, žemės ūkį, transportą, energetiką, miškų ir vandenų ūkį, pramogų verslą, svetingumo verslą, maitinimą, tarpininkavimą ir kt.

1( Grecevičius P. ir kt. Turizmas. K., 2002. 26-28 psl.)

17.TRUPUTI STATISTIKOS

Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą. Vertingiausi ir įdomiausi gamtinio turizmo objektai, galintys pritraukti didžiausius turistų srautus bei tinkami ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai draustiniai, 353 gamtos paminklai. Didžiausią turizmo potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji ir miškų regionai, Nemuno upės rekreacinė zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos).

Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai kartu su gamtiniais sudaro palankias sąlygas patrauklių turizmo produktų kūrimui. Šiuo metu iš daugiau kaip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti trečdalį. Tačiau daugelis šių objektų yra nepritaikyti turistų (tame tarpe neįgaliųjų) lankymui, dėl nepakankamai išvystytos turizmo verslo infrastruktūros ir fizinės viešosios turizmo infrastruktūros stokos. Lietuvoje vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa tarptautinio turizmo objektu. Turtingas kultūrinis gyvenimas galėtų būti panaudojamas savaitgalio turizmui.

2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai augantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigų sektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičius išaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingų skaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjo daugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai, kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais. Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7 savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektorius turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išlieka viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtros galimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos, neatininka tarptautinio turizmo reikalavimų.

Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52% svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalį apgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių. Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigų užimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%).

24

18.LANKYTINOS VIETOS

Į Lietuvą atvykstančius turistus stebina natūralių žalių kraštovaizdžių gausa, gražūs miškai, kaimų ramybė, turtinga augalija. Miškai Lietuvoje užima beveik trečdalį teritorijos, o pietryčių Lietuvoje ir Žemaitijoje daug didesnius plotus.

Įvairių kraštovaizdžių, miestų ir miestelių su įdomiais istorijos gamtos paminklais yra visuose Lietuvos vietose. Turistui būtina pamatyti bent pačius svarbiausius.

Kol kas daugiausiai turistų atvyksta į Lietuvos sostinę Vilnių- vieną iš gražiausių Europos miestų, kuriame gyvena beveik 600 tūkst. gyventojų Vilnių puošia medžiais apaugusios kalvos, raižyti Neries slėnio šlaite.

Vilniuje gausu daug įdomių lankytinų objektų- istorijos, kultūros paminklų, muziejų, bažnyčių, parkų ir kitų. Kiekvienas atvykęs į Vilnių aplanko Gedimino kalną ir ten esanti bokštą. Visi atvykstantys aplanko vieną iš didžiausių Vidurio Europos senamiestį: vaikšto jo siauromis gatvelėmis, grožisi restauruotais viduramžių statiniais. Daugelį turistų vilioja įvairių tikybų maldos namai, skirtingų laikų ir architektūriniai stilių statiniai. Labiausiai turistus traukia stebuklingi Aušros vartai, Šv. Onos Gotikinio stiliaus bažnyčia.

Norintiems iš paukščio skrydžio pasižvalgyti po Vilnių ir jo apylinkes tenka pakilti į Televizijos bokštą. Vilniaus miesto turistai aplanko koncertus, muges, įvairius festivalius, įdomias sporto varžybas ir kitokio pobūdžio renginius. Dažnas Vilniaus svečias nepraleidžia progos
aplankyti senąją sostinę Trakus. Šis unikalus miestas iš visų pusių apsuptas ežerų. Čia svarbiausias lankytinas objektas restauruota salos pilis, kurioje įrengtas muziejus.

Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs didžiausių upių- Nemuno ir Neries santakoje. Kauną lankantiems reikia pabuvoti senamiestyje, Karo muziejuje, nepraeiti pro Laisvės alėja, apžiūrėti paminklus, bažnyčias, zoologijos sodą. Būnant Kaune reikia aplankyti M. Žilinsko dailės galerija.

Žemiau Kauno Nemuno slėnis garsėja vasarvietėmis, istorinėmis gyvenvietėmis, pilimis. Čia įsikūrusios Lampėdžių, Kulautuvos, Kačerginės vasarvietės, Raudondvario, Raudonės, Vytėnų (Panemunės) pilys, Vilkijos, Veliuonos, Seredžiaus gyvenvietės, Jurbarko, Smalininkų miestai. Nemuno žemupyje turistus traukia legendomis garsėjantis Rambyno kalnas, Nemuno žemupio tiltai.


25

Beveik 100 km ilgio Lietuvos pajūryje galima ne tik pailsėti, bet ir grožėtis nuostabiais pajūrio ir kuršių nerijos kraštovaizdžiais, aplankyti kopas. O kokios įdomios specifinės Nidos, Pervalkos, Juodkrantės gyvenvietės, jų architektūra. Esant Klaipėdoje, teks aplankyti senamiestį, Jūrų ir Laikrodžių muziejus, universitetą ir kitus objektus.

Nemažai svečių lankosi didžiausiame Lietuvos kurorte Palangoje, kurioje galima pailsėti, pasigėrėti smėlio paplūdimiais, aplankyti Gintaro muziejų.

Mėgstantys pastovesnį poilsį, ramesnes vietas, agroturizmą- puikios sąlygos įvairiose Lietuvos dalyse. Pirmiausiai paminėtina šiaurės rytinė Lietuvos dalis Aukštaitija, kurioje gausu ežerų, ramių miškingų pakrančių, įdomių gyvenviečių. Po šį kraštą galima keliauti valtimis, automobiliais, poilsiauti etnografiniuose kaimuose miškų ir ežerų aplinkoje. Reikėtų aplankyti Bitininkystės muziejų Aukštaitijos nacionaliniame parke, Etnokultūros centrą,Astronomijos observatoriją ir labai gražius ežerus.

Pietų Lietuvoje daugiausia turistams įdomių lankytinų vietų yra Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonuose. Turizmo centras-Dzūkijos nacionalinis parkas, kurio centrai- Marcinkonyse ir Merkinėje. Naujas turistinis objektas- netoli Druskininkų Grūto miške įkurtas sovietinių laikų vadovų skulptūrų parkas.

Palankios sąlygos pažintiniam agroturizmui Žemaitijoje. Įdomiausios vietos Žemaitijos nacionaliniame parke, kurio centras Platelių miestelis. Čia gausu lankytinų gamtos ir istorijos paminklų, įdomi vietinių žmonių buitis, tradicijos. Gražiai tvarkomi žmonių sodybos. Mosėdžio miestelis garsus savo akmenimis ir akmenų muziejumi. Turistai mėgsta Platelių ežero pakrantes ir mielai ten atostogauja.

Kaip visa Lietuva, taip ir atskiros jos dalys, įdomios įvairiais metų laikais. Jų puošmena- natūrali gamta, gausūs gamtos ir kultūros paminklai, puikūs kraštovaizdžiai. Tačiau užsienio svečiams jie dar mažai žinomi ir lankomi. Kasmet atvykstančių skaičius didėja ir neabejojama, kad netrukus Lietuva taps užsienio turistams žinomu ir garsiai lankomu ramaus, įdomaus poilsio bei pažintinio turizmo kraštu.

19.Grįžtantys turistai

Kaip minėjau, turizmas gali būti nagrinėjamas įvairiais aspektais: ekonominiu ir visuomeniniu – kultūriniu. Aptarsiu tik pastarąjį, nes jis yra svarbesnis šios temos atskleidimui.

Visuomeninis – kultūrinis aspektas8: didėjant visuomenės socialinių – kultūrinių pokyčių svarbai humanitarinių mokslų specialistai pradėjo nagrinėti turizmą visuomeniniu -kultūriniu aspektu. Jie traktuoja turizmą kaip visuomeninį procesą ir stebi šio proceso pasekmes. Humanitariniu požiūriu pagrindinis turizmo motyvas – humanitarinė vizija ir žmogaus asmenybės tobulėjimas, kurie gali būti išreikšti visuomeniniais, kultūriniais ir psichologiniais matais. Visos savanoriškos ir laikinos kelionės, susijusios su aplinkos ir gyvenimo ritmo pakeitimu priskiriamos prie ypatingų kontaktų su lankomos vietovės natūraliomis, kultūrinėmis ir visuomeninėmis vertybėmis. Turizmas dažnai yra vienintelė galimybė pagerinti aplinkos, ypač kultūros paveldo vertybių, kokybę, atstatyti griūvančius archeologijos, istorijos paminklus.

Turizmas žymiai pagerina bendruomenės narių domėjimąsi kitų kraštų gamta, kultūromis.

Žmogus patiria kelionėje tam tikrų įspūdžių, kuriais vėliau dalijasi su artimaisiais. Be to, atvykęs į naują vietovę, žmogus susitinka ir bendrauja tiek su vietiniais gyventojais, tiek ir su kitais turistais. Turistai, net ir nenorėdami gali prisidėti prie visuomeninės socialinės struktūros žalojimo, darydami neigiamą poveikį vietos gyventojams. Be to, ir patys turistai gali tapti nusikaltimo aukomis. Taigi, keliautojai, lankydamiesi turistinėse vietovėse, socialiai sąveikaudami su vietiniais gyventojais bei įvairiomis institucijomis, gali prisidėti prie konfliktinių situacijų sudarymo arba socialinių struktūrų pagerinimo.

26

Visuomeniniu – kultūriniu aspektu turizmas taip nagrinėjamas:

♦ Žmonių pojūčiai ir patirta kokybė. Labai svarbu įvertinti turizmo paslaugas teikiančių darbuotojų psichologiją;

♦ Socialinis reiškinys. Svarbus žmonių tarpusavio bendravimas, dalijimasis įspūdžiais, naujų kontaktų užmezgimas. Visa tai
kitaip veikia tos šalies socialinę aplinką;

♦ Geografinis ir kultūrinis reiškinys. Keliaudami žmonės aplanko naujas vietoves, susipažįsta su kitų šalių istorija, kultūra, tradicijomis, unikalia gamta.

Vertinant turizmą visuomeniniu – kultūriniu aspektu labai svarbus:

1) turistas (didžiausias dėmesys skiriamas jo motyvacijai, individualių poreikių tenkinimui, susidariusiems turistiniams stereotipams) bei

2) turistus priimanti pusė (jos poreikiai, galimos neigiamos turizmo pasekmės tos šalies kultūrai – nusistovėjusioms gyvenimo normoms, vertybių sistemai, tradicijoms bei kitiems socialiniams veiksniams), taip pat

3) tarpusavio santykių tarp turistų ir juos priimančios pusės užmezgimas (jų bendravimas, turistų susidomėjimas šalies tradicijomis, kultūra, abipusis pasikeitimas informacija).

7( Damulienė A. Vainienė I. Rekreacijos ir turizmo pagrindai. // Vainienė I. Tauginienė D. ir kt. Kaimo turizmo organizavimas. V., 2001. 15 psl.)

( Damulienė A. Vainienė I. Rekreacijos ir turizmo pagrindai. // Vainienė I. Tauginienė D. ir kt. Kaimo turizmo organizavimas. V., 2001. 16-17 psl.)

1 lentelė . Bendruomenės stresų santykis su turizmo augimu.

STADIJA CHARAKTERISTIKA SIMPTOMAI

1 stadija EUFORIJA Lankytojai atvyksta, atsiranda investicijų galimybė plėtrai

2 stadija APATIJA Intensyvūs kontraktai tampa komerciniais

3 stadija SUSIERZINIMAS Srautai įtakoja infrastruktūros galimybes

4 stadija ANTAGONIZMAS Turistų srautai grėsmingai išauga

Turizmo plėtrą pirmiausia įtakoja aplinkos kokybė. Tai svarbu ne tik atvykstamajam, bet ir vietiniam turizmui.

Lietuvos įsijungimas į pasaulinę turizmo rinką atskleidė naujas galimybes ir pateikė naujus uždavinius turizmo verslo paslaugų teikėjams.

Šiuo metu ir artimiausiu dvidešimtmečiu turizmo plėtrą Lietuvoje įtakos šalies gamtinio komplekso įvairovė, santykinis švarumas, savita kultūra, architektūra. Svarbiausios vertybės -Vilniaus senamiestis, Trakai, Kernavė, Kaunas, Mažosios Lietuvos regionas, senieji kaimai, bažnyčios, kultūriniai renginiai. Didelis rezervas turistų srautų plėtrai – regioniniai parkai, ežerų rajonai.

Nepakankamai aktyvų vidinį vietinį turizmą lemia sudėtinga ekonominė situacija, pasireiškianti nepakankama šeimų biudžeto galimybe nuvykti į pajūrį, aplankyti istorines vietas. Vietinio turizmo plėtros staigų augimą galima numatyti pagerėjus ekonomikai.

Atvykstamojo turizmo stabdis – nepakankamas šalies – kaip turizmo valstybės – įvaizdžio formavimo darbas. Lietuva prisiminta Atgimimo laikotarpiu ir greit primiršta.

Turistų atvykimą į šalį riboja nepalankus vizų režimas keliaujantiems iš rytų ir nepakankamai operatyvus pasienio ir kaimyninių kraštų tarnybų darbas.

Turizmo plėtra priklauso nuo aplinkos saugumo šalyje. Automobilių vagystės, plėšimai, chuliganizmas riboja turistų srautų augimą iš Vakarų Europos, o taip pat ir vietinio turizmo augimą.

27

Lietuva yra perteklinių rekreacijos ir turizmo išteklių valstybė. Problema – gamtinės aplinkos parengimas lankyti, kempingų įrengimas, poilsio aikštelių tinklas.

1 Grecevičius P. ir kt. Turizmas. K., 2002. 287 psl.

20.Kaimo turizmas

Vakarų Europos ir net kai kurių kaimyninių šalių ūkininkai kaimo turizmu jau verčiasi daugiau nei 30 metų ir iš šio verslo gauna apie 50 procentų visų savo pajamų. Lietuvoje šis verslas prasidėjo 1997 m. ir šiuo metu sparčiai plečiasi.Ypač jis reikšmingas tiems regionams, kur nederlingos žemės, aukštas nedarbo lygis ir puikus kraštovaizdis. Tačiau kaimo turizmas sėkmingai plėtojamas ne vien Rytų Lietuvoje-ežerų ir miškų krašte.

20.1Kaip pasiruošti vietą turistui?

Kaip viskas nuostabu: laisvu nuo darbo laiku truputėlį apsitvarkai savo sodybą, nepuoli iš karto statyti atskiro namo būsimiems klientams, o tik sutvarkai ir suremontuoji seniai nebenaudojamą namo galą. Po visų darbų belieka pasiskelbti kokiame turizmo paslaugas siūlančiame kataloge ir laukti…..atvykstančių svečių.

Deja, ne viskas taip paprasta, realybė kur kas sudėtingesnė. Netrūko tuo įsitikinti ir mūsų broliai lietuviai. Jie greitai suprato, kad vienas lauke ne karys, ir 1997m. įkūrė Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kurios prezidentas tapo ponia R.Sirusienė. Tais pačiais metais Klaipėdoje buvo įsteigtas ir priimtas Lietuvos kaimo turizmo informacijos ir vystymosi centras. Į šią organizaciją besikreipiantieji gali pasirinkti jiems patikusią sodybą- pagal kainą, išvaizdą ir teikiamas paslaugas.

Neliko abejinga naujajam verslui ir valdžia. 1998m. rugsėjo 1 dieną buvo priimtas ilgai lauktas Turizmo įstatymas. Už valdiškus pinigus išleistas ir pirmasis Lietuvos „turistinių“ sodybų katalogas. Nebuvo pamiršti ir asmenys, norintys verstis turizmu: reikėjo tik parašyti būsimosios veiklos projektą, pateikti jų regioniniams žemės ūkio valdininkams, ir gavęs pritarimą galėjai sulaukti iki 50 tūkst. litų paskolos naujajai veiklos plėtotei.

Tačiau geri norai, turimi ir gauti iš valdžios pinigai(jei pasisekė)- toli gražu dar ne viskas. Už didelius pinigus susitvarkyti sodybą ir įrengti savo namo dalį ar atskirą namelį būsimiems poilsiautojams gali nepakakti, jei aplink namą plyti laukymė, tikrai maža iš to bus naudos.




28

Bėgantys nuo miesto triukšmo poilsiautojai labiausiai nori, kad aplink oštų miškas ar tyvuliuotų ežeras, ko už jokius pinigus į savo plynę neperkelsi. Vaizdingiausios ir labiausiai tinkamos kaimo turizmo vystymuisi Lietuvos vietovės gali pavirsti kolektyviniais sodais, į kuriuos nebeprisiviliosi ne tik užsienio, bet ir Lietuvos poilsiautojų.

Net ir tuo atveju, jei sodyba kaip ir stovi miško pakraštyje ant ežero kranto, neskubėkite džiūgauti. Svarbi kaimo turizmo taisyklė yra ta, kad atvykusiems svečiams vien pastogės ir gražio vaizdelio neužtenka, reikia pasirūpinti ir jų poilsiu. Yra ežeras- turi būti ir valtis, meškerės, o jei šeimininkas išradingas žmogus, atsiras ir keletas vandens dviračių, nardymo įranga, vandens slidės ir tt.

Šio verslo sėkmė labai priklauso nuo šeimininko fantazijos.

Tačiau pirmaisiais metais turizmui išsiplėtoti sutrukdė patirties stoka. Daugelis susigundęs pelningu verslu gerokai atvėsino nemaži mokesčiai, reikalingo kapitalo dydis, sertifikatų įsigijimas ir pan. tačiau tiems, kurie nepabūgo, ir sėkmingai įveikę kliūčių ruožą, gavo teisę verstis šiuo verslu. Atrodo viskas turėjo būti puiku, tačiau nebuvo pakankamai gerai pasiruošta poilsiautojų priėmimui, nebuvo pakankamai užtikrintas jų poilsis.

20.2Turistai nori pramogų

Padėtis šiandien sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Jau ir Lietuvoje kaimo turizmu užsiimantis ūkininkas gali pasiūlyti ne ką prastesnes poilsio sąlygas nei, pvz. Danijoje ar Lenkijoje. Greitai buvo suprasta, kad sulaukti kuo daugiau poilsiautojų, turi pasiūlyti kažką labai įdomaus ir išskirtinio. Tad čia ir atsiskleidė visa ūkininkų fantazija: poilsiautojas, atvykęs pailsėti į sodybą, jau gali ne tik išmokti jodinėti žirgu, nardyti, valgyti tik kaimišką sveiką maistą, išsivirti uogienės, išrūkyti sugautą žuvį, bet ir paplaukioti motoriniu keltu, paskraidyti oro balionu, skraidyklėmis ar sraigtasparniais ir tt. Žymiausi laisvalaikio praleidimo būdai (ir gal mėgstamiausi) kaimo turizme:

Oreivystė. Alytaus krašte yra garsus Nemunaičio oreivių klubas. Šiuo metu šis klubas teikia skraidymo oro balionais paslaugas tik viešbučio gyventojams. Užsienio turistams skraidymas oro balionu yra didelė atrakcija. Kol kas ši paslauga nėra plačiai reklamuojama ir yra orientuota tik į ribotas turistų kategorijas. Tikslinga platesnė skraidymo oro balionais paslaugų komercializacija.

Medžioklė. Laukinių žvėrių medžioklė, kaip turistams teikiama pramoga, per pastaruosius kelis metus Alytaus regione buvo greitai ir efektyviai išvystyta. Ateityje turėtų būti siekiama konkurencingos šios pramogos pasiūlos aplinkos, tačiau tik įsitikinus, kad naujos firmos sugebės užtikrinti aptarnavimo kokybę.

Žvejyba. Tiek vasarą, tiek žiemą puikios sąlygos žvejybai Nacionalinio bei Asvejos, Labanoro ir Sirvetos regioninių parkų ežeruose. Tačiau žvejybos, kaip atskiros paslaugos Lietuvos regionuose, organizuotai niekas nesiūlo. Užsienio šalyse, pvz. Airijoje, šios pramogos pasiūla labai išvystyta. Šios pramogos vystymas susijęs su žuvivaisos problemos sprendimu bei valstybinių ežerų nuomos civilizuotos tvarkos nustatymu.

Vandens sportas. Vandens sporto paslaugų teikimas Alytaus regione nėra plačiai išvystytas. Alytaus regione nėra teikiamos paslaugos vandens motorinio sporto mėgėjams. Alytaus rajono upėse prasideda daugelis vandens turizmo trasų: galima puikiai pakeliauti baidarėmis Nemuno upe ir jo intakais. Plaukiojimui baidarėmis ir valtimis tinka ir Alytaus rajono ežerai. Tačiau plaukiojimas baidarėmis, kaip turizmo paslauga, nėra išvystytas. Labiausiai paplitusi Alytaus rajone vandens pramogų paslauga yra valčių, vandens dviračių nuoma kai kuriuose ežeruose. Tačiau šios paslaugos paklausa gerokai viršija pasiūlą.



29

Žaidimai: golfas, tenisas, krepšinis, tinklinis ir pan. Lietuvoje, nėra nė vienos golfo aikštelės. Tenisas taip pat nėra išvystytas. Tenisą mielai žaistų ir atvykstantys turistai, kurių didesnė dalis būtų aukštas pajamas gaunantys žmonės. Daugelio užsienio šalių viešbučiuose nurodyta, kur viešbučio gyventojai gali pažaisti šį žaidimą. Alytaus miesto ir rajono turistinėse zonose nėra ir krepšinio, tinklinio bei kitų žaidimų aikštelių. Nacionalinėje turizmo programoje rekomenduojama turistiniuose kompleksuose plėsti sportinių žaidimų bazę.

Dviračiai ir kelionės pėsčiomis. Dviračių turizmas ir kelionės pėsčiomis yra gera atostogų praleidimo forma, kuri gali būti išvystyta palyginti žemomis kainomis.. Alytaus rajono turistinės zonos yra idealios pėsčiųjų ar dviračių žygiams turistinėmis trasomis. Nors teritorinės plėtros schemose yra pažymėtos dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos, tačiau, iš esmės, jos yra formalios. Alytaus rajone dviračių trasos nėra paruoštos, nėra paruoštų tokiems žygiams žemėlapių. Šiuo metu parengtų ir aprašytų maršrutų yra labai mažai. Turistiniai maršrutai yra trumpi, nutiesti tik ribotoje atskiroje turistinėje zonoje. Pagrindiniai dviračių maršrutai yra Alytaus mieste. Todėl esami Alytaus miesto dviračių maršrutai gali būti panaudoti tik kaip trumpalaikio poilsio forma. Būtina Alytaus miesto dviračių ir pėsčiųjų maršrutus sujungti su Alytaus rajone
tiesiamais maršrutais bei įkomponuoti Alytaus krašto dviračių maršrutus į turistinius dviračių maršrutus po Lietuvą. Norint plėtoti turizmą turi būti suformuotas ir išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, kad kiekvienas turistas turėtų kelionių maršruto pasirinkimo galimybes. Dviračių takams reikia panaudoti kaimo keliukus, o ne žvyrkelius. Tiek pėsčiųjų, tiek dviračių takai turi būti specialiai nutiesti per laukus, miškus, kalvas, palei ežerus ir upelius. Takų maršrutai turėtų būti pažymėti rodyklėmis ant medžių, tvorų, stulpelių priklijuotais ženklais. Pėstiesiems, pagal tarptautinius standartus turi būti skiriamos geltonos spalvos rodyklės, dviratininkams – mėlynos. Pėsčiųjų ir dviračių maršrutų pasirinkimą ir projektavimą turėtų atlikti rajono savivaldybės bei regioninių parkų administracijos, suderindamos projektus su žemės savininkais. Šį darbą jau dabar reikia tobulinti: parinkti maršrutus, suderinti, trumpai juos apsvarstyti, nurodant ilgį, kelionės trukmę ir sunkumo kategoriją. Galima net išleisti kalendorius su gražiais maršruto vaizdais ir taip surinkti dalį lėšų šių maršrutų – takų žymėjimui. Dviračių nuomos paslauga Alytaus mieste ir rajone nėra išvystyta. Nacionalinėje turizmo programoje rekomenduojama plėtoti dviračių takus, ypač nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Jodinėjimas .Tai tikrai mėgstamas užsiėmimas turistams ypač tiems , kurie atvykę iš didžiųjų užsienio miestų. Tokias linksmybes galima aptikti kaimo turizmo vietovėse ir jų sodybose.

Žiemos sportas. Alytaus miestas ir rajonas nėra pasiruošę priimti žiemos sporto mėgėjus. Nėra nutiestų slidinėjimo trasų ar įrengtų nusileidimo trasų kalnų slidinėjimui su pakelėjais.

Orientacinis sportas. Alytaus rajone yra pakankamai orientaciniam sportui tinkamų miškų. Kasmet turėtų būti organizuojamos įvairios orientacinio sporto varžybos. Tačiau organizuotai šios paslaugos, kaip mokamos pramogos, užsienio turistams ar vietiniams gyventojams niekas nesiūlo.

Siekiant sudaryti prielaidas laisvalaikio ir pramogų paslaugų plėtrai, Alytaus miesto ir rajono turizmo organizatoriams būtina parengti specialių turizmo paslaugų paketus bei parengti laisvalaikio praleidimo bei pramogų centrų investicinius projektus bei teikti pagalbą, ieškant investitorių.

Kita vertus, atitinkamų pramogų vystymą stabdo draudimai Saugomų teritorijų įstatyme, lošimo ir azartinių žaidimų

30

20.3Kaimo turizmas – konkurentas Lietuvos kurortams

Paramos akimo turizmo plėtrai jau galima tikėtis ne tik iš vietinės valdžios, bet ir iš užsienio. Prieš du metus baigtas įgyvendinti Utenos apskrities bandomasis kaimo plėtros projektas pagal ES specialiąją PHARE programą. Išspręsta ir ūkininkų kalbų nemokėjimo problema- jiems talkina įvairūs kaimo turizmo informacijos centrai. Per tuo kelis metus skaičius, norinčių ilsėtis kaime padidėjo 10 kartų, tai rodo, kad kaimo turizmas tampa vis didesniu konkurentu garsiesiems Lietuvos kurortams.

20..4Kaimo turizmas – konkurentas Lietuvos kurortams

Paramos akimo turizmo plėtrai jau galima tikėtis ne tik iš vietinės valdžios, bet ir iš užsienio. Prieš du metus baigtas įgyvendinti Utenos apskrities bandomasis kaimo plėtros projektas pagal ES specialiąją PHARE programą. Išspręsta ir ūkininkų kalbų nemokėjimo problema- jiems talkina įvairūs kaimo turizmo informacijos centrai. Per tuo kelis metus skaičius, norinčių ilsėtis kaime padidėjo 10 kartų, tai rodo, kad kaimo turizmas tampa vis didesniu konkurentu garsiesiems Lietuvos kurortams.

Kaimo turizmui reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus:

Konkuruos kokybe

Šiuo metu Lietuvoje yra 365 kaimo turizmo paslaugų teikėjai. Daugiausiai jų yra Utenos apskrityje – 133, Vilniaus – 52, Alytaus – 46, Kauno – 33, Klaipėdos – 44. “Nuo kiekybės prie kokybės – toks turėtų būti kitų metų kaimo turizmo verslo siekis”, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė.

“Plėtrai jau sakome stop, nes kai kuriuose regionuose ji tapo gaivališka. Kone mados reikalu tapo įkurti kaimo turizmo sodybą. Metas pradėti šnekėti apie konkurenciją ir kokybę, kuri, kaip ir elementariausia švara, deja, vis dar suprantama labai skirtingai. Šiame versle šaukštas deguto tikrai gali sugadinti visą statinę medaus”, – teigia pašnekovė.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4400 žodžiai iš 8728 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.