Religijos ir filosofijos santykis
5 (100%) 1 vote

Religijos ir filosofijos santykis



Norint tirti filosofiją reikia visų pirma aiškiai suvokti, kas tai yra. Čia vienas kitam yra priešpastatomi suvokimas ir nuvokimas. Kadangi kyla toks klausimas, kas tai yra religija, tai iš čia aišku, kad religija yra nuvokiama. Istorikai tiria religijas, jas grupuoja, išskiria jas iš meno, mokslo, technikos ar kitokio vystymosi. Tačiau nuvokimas dar nėra suvokimas. Tai patvirtina ir visa eilė (apie 150) religijos apibrėžčių. Tai reiškia, kad nėra visiems priimtino religijos suvokimo. Kiekvienas ją gali įsivaizduoti kitaip.

Šios temos nagrinėjimo tikslas – išsiaiškinti religijos ir filosofijos santykį. Gal jas sieja bendros pamatinės vertybės? O gal kaip tik priešingai – tai dvi atskiros disciplinos, tarpusavyje atrandančios menkų sąsajų ir teturinčios panašią mąstymo kryptį? Bandysiu tai išsiaiškinti panagrinėdama šią temą keletu aspektų: religija kaip santykis ir jo problema, religijos filosofijos pobūdis, krikščioniškoji vertybių filosofija, filosofijos ir religijos skirtumas, religijos filosofijos klystkeliai (klaidos).

Santykis, kaip Aristotelis yra įžvelgęs, yra polinkis kitam. Religiją taipogi plačiausia prasme galime apibūdinti kaip santykį, būtent: santykį tarp Dievo ir žmogaus, kuomet žmogus linksta į Dievą, pajautęs nebylų šiojo kvietimą. A. Maceinos įsitikinimu, žodis „Dievas“ yra pats tinkamiausias formaliajam religijos apibrėžimui, kadangi nusako tik tai, kad be žmogaus religijoje yra kažkas kitas, kažkas aukščiau, su kuriuo ir vyksta santykis. Visi kiti žodžiai, tokie kaip „begalybė“, „galutinybė“, „gelmė“ ir t.t teatspindėtų tik kai kurių religijų sampratas, bet netiktų visoms bendrai. Tuo tarpu žodis Dievas apskritai nusako antrojo poliaus ar kitko esamumą, todėl yra tinkamas visoms religijoms.

Religijos vardas sako, jog religijos dalykas nėra uždaras ir vienišas, bet atremtas į du polius, tarp kurių susikuria grįžtamasis veiksmas. Šie gi poliai yra: Dievas ir žmogus. Religija – tai Dievo ir žmogaus susitikimas tam tikroje erdvėje, kurią įprasta vadinti šventa. Taigi religija yra dievažmogiškasis atoveiksmis. Religijos filosofijos tyrimo objektas susideda iš dviejų dedamųjų: transcendentinės ir imanentinės. Atitrūkimas nuo vienos iš šių dalių tampa kyšimasis į kito mokslo tyrimo sferą. Nes Dievas atitrauktas nuo žmogaus, gali būti pažintas tik apreiškimo dėka, ir todėl apmąstomas tik teologiškai, o žmogus, atitrauktas nuo Dievo, virsta “psichiniu daiktu”, kurio pažinimas išsisemia psichologija ir sociologija.Taipogi santykis – tai nėra tik žmogaus įsipareigojimas, atliekami veiksmai, skirti tam Dievui. Į santykį reikia žiūrėti ne tik iš žmogaus taško, tačiau santykio apmąstyme turi būti įtrauktas ir Dievas.

Štai čia tam, kad išryškinti religijos dvipoliškumą gali būti įvesta ir religingumo sąvoka. Religingumas kyla iš religijos kaip iš visa ko esmės. Religingumas – tai ta santykio tarp Dievo ir žmogaus dedamoji, kurią pilnai tvarko ir kontroliuoja pats žmogus. Religingas žmogus savo veiksmais parodo suprantąs, jog religija egzistuoja – Dievas kaip būtis yra aukščiau jo, kaip būtybės. Tai yra regimas santykio vykdymas. Tačiau pats santykis glūdi kur kas giliau, nei šis jo antropologinis paviršius.

Egzistuoja nemažai religijos mokslų, aptariančių santykį tarp Dievo ir žmogaus įvairiais aspektais. Tačiau, pasak A. Maceinos, jie visi yra nelygūs religijos filosofijai, nes jų tyrimo objektas nėra filosofijos tyrimo objektas. Štai čia gali atsirasti žmonių, norinčių paprieštarauti ir teigiančių jog filosofijos objekto kaipo tokio vienintelio ir konkretaus iš viso nėra. Galbūt tame ir yra teisybės. Tada sąvoką filosofijos objektas galime pakeisti į panašią – pagrindinis, dažniausiai tiriamas filosofijos objektas. Nesunku susivokti, kad čia kalba eina apie būtį. Taigi: kaip siejasi Dievas ir žmogus būties atžvilgiu? Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šie du poliai – Dievas ir žmogus – sujungti santykiu kaip būtine kategorija. Būtis grindžia būtybę šiosios buvime. Dievas – būtis, kūrėjas. Žmogus – būtybė, kūrinys. Kadangi religija yra santykis tarp būties ir būtybės, o būtybė yra kuriama, t.y. kyla iš būties, tai ir pati religija atsiranda tik atsiradus žmogui. Teisingai yra sakoma, jog religijos atsiradimas turi būti tapatinamas su žmonijos atsiradimu. „Žmogui religija nėra kažkas, kas jį papildytų, patobulintų, atbaigtų, bet jis pats yra religija, vadinasi, Dievu pagrįstasis buvimas“ (A.Maceina). Religija nėra žmogaus sudedamoji dalis, kurios jis galėtų atsisakyti; religija – tai, iš ko jis kyla. Žmogus gali atsisakyti nebent religingumo, tačiau ne religijos.

Dabar iš ontologinio svarstymo vėl nusileisime į antropologinį. Visas būties kaip visa ko esmės supratimas religiniu požiūriu kasdieniame pasaulyje pasireiškia kaip žmonių religingumas. Čia svarbu pabrėžti žodžius “religiniu požiūriu”. Nes būtis įvairiais laikmečiais įvairių žmonių buvo suprantama skirtingai. Todėl nereligingumui, nedieviškumui nedera suteikti neigiamo atspalvio. Dažnai bedieviu pavadintas žmogus iš tikrųjų toks nėra, tiesiog jo veiksmai, elgesys galbūt neatitinka tame laikmetyje esančio buvimo religišku nusistovėjusio supratimo. Religiškumas išoriškai perteikiamas
įvairiausiomis formomis: malda, menu, aukojimu, filosofinio ar teologinio pobūdžio mąstymu ir t.t. Svarbi šios religijos regimybės sąlyga yra ta, kad ji nebūtų veidmainiška. Pavyzdžiui malda yra prasminga tik tada, kai būtybė kreipiasi į būtį suprasdama jos egzistavimą visai kitoje plotmėje, o ne kaip siųsdama pagalbos šūksnį “stipresnei” būtybei. Religingumas kasdienybę paverčia tiesa.

Apie religijos filosofijos pobūdį. A. Maceinos knygoje tikroji religijos filosofijos plotmė yra jokių kitų šakų nepaliesta ir savarankiškai apmąstoma pačios religijos filosofijos. Tačiau kas yra šis apmąstymas pats savyje ir kokį pobūdį jis įgyja bendrame filosofavimo plote?

Santykis tarp Dievo ir būties, kaip minėta, yra ontologinis, nes tai santykis tarp būties ir būtybės. Tad jeigu pati religija yra ontologinio pobūdžio ir jeigu jos esmę apsprendžia religijos filosofijos pobūdis, tai, trumpai tariant, religijos filosofija pačia savo prigimtimi yra ontologija (A. Maceinos išvada). Tačiau šį teiginį dar reikėtų paaiškinti plačiau. On-tologija – tai J. Claubergo darinys, sudarytas iš „dviejų filosofijų“: „pirminės“ ir „antrinės“ (kuria Aristotelis vadino fiziką). „Pirminė filosofija“ apmąstė bendrąsias sąvokas bei kategorijas būtybės kaip tokios; vėliau Boethijaus ji buvo pavadinta metafizika, dėl jos graikiškosios reikšmės (mèta tá fysika). Tčiau kadangi graikiškai „būtybė“ yra „to ón“, tai Claubergas sąvoką „metafizika“ pakeitė nauju terminu „ontologija“. Šis naujadaras žymiai tiksliau nusako Aristotelio „pirminės filosofijos pobūdį“: „metafizika tik formaliai nurodo, kad jos objektas buvoja nebe fizinėje plotmėje arba turi kitą matmenį“; tuo tarpu ontologija jau aiškiai nusako, kas jos objektas iš tikro yra, būtent: būtybė. Tačiau apimties arba turinio atžvilgiu abu pavadinimai – tiek metafizika, tiek ontologija – yra visiškai tapatūs. Bet vėlgi, žvelgiant kitu kampu, religijos filosofija negali būti ontologija, nes Dievas nėra būtybė ir tuomet negali būti metafizikos objektas. Net ir formaliai svarstant, neįmanoma Dievo patalpinti metafizikos rėmuose. Taip yra todėl, kad net nuo Aristotelio laikų, „pirminė filosofija“, arba „metafizika“, arba „ontologija“ svarsto bendrąsias sąvokas ir kategorijas būtybės kaip būtybės, nes Dievas neįeina nei į jokią sąvoką, nei kategoriją: „non est in genere“ (Tomas Akvinietis), jis yra aukščiau jų. Aukščiau būtybių, nes yra pati būtis. „Todėl Dievas negali būti apibrėžtas, jis gali būti tik pavadintas“ (A.Maceina).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1255 žodžiai iš 4107 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.