Remonto darbų atlikimo organizavimas
5 (100%) 1 vote

Remonto darbų atlikimo organizavimas

DIPLOMINIS PROJEKTAS

TEMA: REMONTO DARBŲ ATLIKIMO ORGANIZAVIMAS

Įvadas

Žemės ūkis – viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Daugiau nei pusę Lietuvos ploto sudaro žemės ūkio paskirties žemė (3,95 mln. ha), iš kurios 2,9 mln. ha – ariamoji žemė.

Žemės ir maisto ūkyje sukuriama nemaža Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis, kuri palaipsniui mažėja daugiausia dėl spartesnio kitų ekonominių sektorių (pvz. paslaugų) plėtros. 2001 metais žemės ūkyje sukurta apie 8,6 % (3,265 mlrd. Lt) bendrojo vidaus produkto. Žemės ūkyje dirba apie 19,2% (316 tūkst.) visų Lietuvos dirbančiųjų. Kaimo vietovėse gyvena 31,8% visų šalies gyventojų.

2001 metais per 30% pajamų, gautų už žemės ūkio produkciją visuose Lietuvos ūkiuose, sudarė pajamos už parduotus gyvulius ir paukščius, 36% – už pieną, 17% -už grūdus, per 7% už cukrinius runkelius, 9% – už kitą žemės ūkio produkciją.

2001 metais ūkininkai ir kiti gyventojai pieno gamybos struktūroje sudarė 87,9%, žemės ūkio bendrovės – likusius 12,1%.

Tais pačiais metais galvijų pasiskirstymo struktūra buvo sekanti: ūkininkai – 81,4%, ž.ū. bendrovės – 18,6%.

Galvijininkystės pajamos sudarė 60-65% visų žemės ūkio pajamų.

Žemės ūkio produkcijos gamyba labai didele dalimi priklauso nuo turimos žemės ūkio technikos, jos techninės būklės, priežiūros bei remonto.

Žinant kitų šalių patirtį prižiūrint ir remontuojant ž.ū. techniką, neabejotina, kad Lietuvos žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto įmones tikslinga klasifikuoti pagal dydį, priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.(1-4, 5-9, 10-19, ir > 20).

Per paskutinį dešimtmetį žemės ūkio technikos lygis labai progresavo. Didžiausią įtaką turi žemės ūkio technikos įvežimas iš Vakarų Europos. Didėja mašinų galia, atitinkamai ir našumas, mašinos tampa vis patikimesnėmis, tačiau kartu ir sudėtingesnėmis. Visa tai reikalauja aukštesnės valdančiojo personalo kvalifikacijos, o šiuolaikinių mašinų priežiūrai ir remontui reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir atitinkama kvalifikacija bei sąlygos.Didėjant mašinų našumui, jų reikia vis mažiau.

Šiandieninis Lietuvos ūkis yra labai smulkus, tačiau rinkos dėsniai, skatinantys mažinti produkcijos savikainą, verčia ūkius didėti, naudoti našią bei modernią techniką.

Nors ir mažėja ūkių skaičius, tačiau bendras jų plotas bei gamybos apimtys didėja. Tai neįmanoma atlikti, nekeliant ūkio mechanizacijos lygio

Ne kiekvienam ūkininkaujančiam mechanizatoriui paprasta išmanyti naujos technikos tobulėjimo bei remonto būdus, metodus. Kaip tik tada atsiranda galimybė kurtis naujoms specializuotoms darbo vietoms. Kaime ir tik čia galima taikyti ir tobulinti specialybės žinias.

Planuojant statyti naujas ž.ū. technikos priežiūros ir remonto dirbtuves, arba pradedant naudojamų dirbtuvių rekonstrukciją, reikia atsižvelgti į naudojamas serviso dirbtuves ir darbo vietas jose. Naudojami įrengimai, įranga bei įrankiai turi atitikti dirbtuvių našumą ir specializaciją. Itin svarbu atsižvelgti į darbo ir aplinkos saugos reikalavimus, projektuojant dirbtuvę – įrengiant plovyklą, degalinę ir t.t. (1-7,8).

BENDROJI DALIS

1. Temos teorinis pagrindimas

Žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto dirbtuvės negali būti nesusijusios su žemės ūkio struktūros pokyčiais.

Net 95% dirbtuvių apyvartos sudaro žemės ūkio technikos priežiūra ir remontas.

Investicijos į šią verslo sritį priklauso nuo daugelio faktorių ir nėra pastovios. Iki 1980 metų Vokietijos žemdirbių investicijos buvo gana pastovios. 1981 metais investicijos sumažėjo 15%, bet po metų jos vėl padidėjo 10%. To priežastis yra ir bendras ūkio kilimas, ir maža nuosavo kapitalo dalis, esant didelėms palūkanoms (naudojantis kreditais) ir nepastovios (mažėjančios) pajamos žemės ūkyje augant vidutiniam darbo užmokesčiui ir mažėjanti paklausa, esant perpildytai rinkai.

Situacija Lietuvoje gali būti prognozuojama pagal Vokietijos žemės ūkio vystymąsi 1960-1980 metais. Per šiuos 20 metų ūkių skaičius sumažėjo apie 50%, o dirbamos žemės plotas – nežymiai. 1960 metais 100 ha buvo 10 traktorių, o 1980 metais tam pačiam plotui pakako trijų (3).

Nors Lietuvoje ūkių stambėjimo tendencijos neprognozuojamos, tačiau ši kryptis akivaizdi – ūkiai stambės, bet jų skaičius mažės. Atlikti tyrimai rodo, kad šiandieną Lietuvos mažuose ūkiuose didesni energetiniai ištekliai (KW/ha) nei stambiuose ūkiuose. Daugiausiai šiandien mažame ūkyje naudojama T-25 markės traktoriai, kurie stambiame ūkyje nebus naudojami arba bus pagalbiniai. Nors dalis žemdirbių dar stokoja traktorių, daug jų yra ir nepanaudojamų. Mažėjant ūkių skaičiui, dalis traktorių taps ne tik nepanaudojami, bet ir visiškai nereikalingi. Vargu ar Lietuvai ateityje reikės per 100 tūkstančių traktorių (šiandieną jų yra 85-90 tūkstančių) kadangi stambės ūkiai. Traktorių įsigijimo ir naudojimo kaštai įskaičiuojami į produkcijos savikainą, taip pat stabdys jų gausėjimą. Šiandieną naudojamų traktorių būklė, jų savininkų vertinimu, nėra gera, greičiau vidutinė. Kita vertus, pateikti traktorių skaičiai yra statistiniai. Realus naudojamų traktorių skaičius yra
mažesnis. Daug netvarkingų ir nenaudojamų traktorių nenurašomi taupumo sumetimais.

Žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto dirbtuvėse atliekama:

• techninė priežiūra bei diagnostika (traktorių, automobilių, kombainų ir kitų savaeigių bei prikabinamų mašinų, priekabų, ž.ū. padargų taip pat ir prietaisų bei įtaisų, skirtų sodo, žemės ir miškų priežiūrai, o kartais ir statybinės technikos).

• gedimų šalinimas (traktorių, savaeigių mašinų bei kitos žemės ūkio technikos, neretai ir automobilių).

• Surinkimas ir gamyba (žemės dirbimo padargų, kitų mašinų, skirtų miško, žemės, sodo darbams).

Beveik 80% Vokietijos įmonių naudojasi technikos diagnozavimo paslauga. Viena svarbiausių kaime esančių serviso įmonių veiklos sričių yra prekyba nauja ir naudota technika bei atsarginėmis dalimis. Iš viso čia skiriamos šešios svarbios įmonių veiklos kryptys: naujų mašinų pardavimas, prekyba naudotomis mašinomis, atsarginių dalių pardavimas, įvairių priežiūros reikmenų pardavimas, prekyba padangomis, alyvų ir tepalų pardavimas. Lietuvoje, be paminėtų veiklos krypčių, galima būtų atnaujinti arba gaminti detales ir atlikti kitus reikalingus darbus.

Mašinų priežiūros ir taisymo dirbtuvės – tai pastatas ar jo dalis, aprūpinta įrengimais, prietaisais, įtaisais, įrankiais ir medžiagomis, skirtomis mašinoms techniškai prižiūrėti ir taisyti.

Mašinų priežiūros ir taisymo dirbtuvės yra svarbus gamybinis objektas, kuris padeda racionaliai ūkininkauti. Mašinų prastovos dėl gedimų galima sumažinti, jeigu ūkyje yra gerai įrengtos dirbtuvės. Vakarų šalyse dėl įvairių priežasčių, ne visi ūkininkai naudojasi techninio serviso tarnybų (didesnių ) paslaugomis, paprastesnius mašinų priežiūros ir taisymo darbus atlieka patys. Mašinas taisyti ir prižiūrėti ūkininkai ir fermeriai išmoksta įvairiuose kursuose, kuriuos rengia žemės ūkio mokyklos (koledžai), žemės ūkio konsultavimo tarnybos ar apmokomosios grupės. Todėl dirbtuvėse turi būti būtiniausia įranga mašinoms prižiūrėti ir taisyti. Kartu dirbtuves galima naudoti ir papildomam verslui.

Perkant dirbtuvėms brangią įrangą, būtina atsiminti, kad tai ilgalaikės investicijos, kurios visada apsimokės, nes mašinų priežiūros ir taisymo paslaugos, teikiamos serviso įmonių ar dilerių, yra brangios. Tačiau nedidelės dirbtuvės niekada nepakeis specializuotų dirbtuvių, kuriose yra speciali įranga ir dirba geri specialistai, galintys atlikti sudėtingus mašinų priežiūros ir remonto darbus.

Žemės ūkio technikos remontas turi būdingų savybių. Visų pirma žemės ūkio technika yra labai įvairi. Dėl mašinų tipų ir sudėtingumo, įvairovės – labai sunku organizuoti jų remontą.

Žemės ūkio technika nėra sukoncentruota, kuriame nors apribotame plote, todėl jos remontas visuomet susijęs su pergabenimu ir transporto išlaidomis.

Žemės ūkio technikai būdingas darbo sezoniškumas, todėl didelė dalis jos turi būti suremontuota per trumpiausią laiką. Kuo sudėtingesnė mašina, tuo labiau reikia tikslesnės įrangos, tuo aukštesnės kvalifikacijos turi būti remontininkai.

2. Dovinės ŽŪB charakteristika

1991 metais Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėjus irti kolūkiams, 1992 metų liepos 3-ją dieną įsikūrė Dovinės žemės ūkio bendrovė. Suirus Dovinės kolūkiui, be Dovinės ž.ū. bendrovės, taip pat susikūrė Amalvos ir Varnupių ž.ū. bendrovės.

Šiuo metu Dovinės ž.ū. bendrovė randasi Marijampolės savivaldybės Igliaukos seniūnijos pietrytinėje dalyje, nuo Marijampolės miesto nutolusi 18 km atstumu. Bendrovės centras yra Daukšių gyvenvietė. Iš rytų bendrovės žemės ribojasi su Žuvinto rezervatu, vakaruose – su Panausupio beržynu.

Dovinės ž.ū. bendrovė taip pat ribojasi su buvusiomis Piliakalnio bei Igliškio ž.ū. bendrovėmis, ūkininko V.Žarnausko žemėmis ir viena iš ekonomiškai stipriausių Padovinio ž.ū. bendrove.

Bendrovės teritoriją kerta pratekanti Dovinės upė ir respublikinės reikšmės kelias Marijampolė-Šventragis.

Didžioji bendrovės žemių dalis yra vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Teritorija yra mažai kalvota ir 98% ploto yra pilnai numelioruota. Vyrauja vidutinio rūgštingumo ir rūgštūs dirvožemiai . Vidutinis žemės naudmenų balas yra 51,2.

Metai iš metų bendrovės bendras žemės plotas pastoviai keičiasi, kadangi kasmet vykstant žemės reformai, dalį žemės tenka perleisti besikuriantiems ūkininkams. Esant tokiai padėčiai ir norint išgyventi, bendrovė priversta žemę nuomotis iš valstybės ir fizinių asmenų.

Žemės naudojimas per paskutiniuosius tris paskutinius metus pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė Žemės plotų pasiskirstymas

Žemės paskirtis Užimami plotai (ha)

2001m. 2002m. 2003m.

Bendrovės plotas

iš jų:

Ž.ū.naudmenys

Ariama žemė

Pievos

Kitos paskirties žemė

410

390

216

174

20 405

380

206

174

25 400

370

200

170

30

Iš lentelės davinių matome, kad metai iš metų, nors ir nežymiai, bendrovės žemių plotai mažėja. Tam mažėjimui įtakos turi tai, kad atskiri bendrovės pajininkai išeina iš bendrovės narių.

Dovinės žemės ūkio bendrovė augalininkystėje augina javus ir kitas niekur nepriskirtas augalininkystės kultūras.

Bendrovės auginamų kultūrų plotai per
2002-2003 metus pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė Pasėlių struktūra

Auginamos kultūros 2002m. 2003m.

Plotas Derlingumas Plotas Derlingumas

ha cnt/ha ha cnt/ha

Žieminiai kviečiai

Vasariniai miežiai

Kukurūzai

Mišiniai (žalioji masė) 90

118

12

50 34

26

160

110 105

108

13

47 34,8

27

182

123

Iš lentelės duomenų matome, kad auginamų kultūrų derlingumai, nors ir nežymiai – kinta. Tam įtakos turi klimatinės sąlygos, o taip pat dėl pabrangusių trąšų kainų, sumažintos jų normos į 1 hektarą.

Didžioji dalis augalininkystės produkcijos sunaudojama savoms reikmėms, t.y. gyvulininkystės produkcijos gamybai.

Gyvulininkystės produkcijos struktūra pateikta 3 lentelėje.3 lentelė Gyvulininkystės produkcijos struktūra

Auginamų gyvulių rūšis 2002m. 2003m.

vnt. vnt.

Bendras gyvulių skaičius

tame skaičiuje:

Melžiamos karvės

Penimi galvijai

Veislinės telyčios

Kiaulės

672

115

116

46

395 650

114

124

50

362

Iš 3 lentelė duomenų matome, kad bendrovėje 2003m. pastebimai sumažėjo kiaulių skaičius. Tam įtaką turi tai, kad pastaruoju metu žymiai sumažėjo kiaulių supirkimo kainos. Jų auginimo savikaina nepadengia net jų auginimo išlaidų, t.y. ši gyvulininkystės šaka bendrovei šiuo metu yra nuostolinga.

Dovinės žemės ūkio bendrovė taip pat teikia žemės ūkio technikos nuomos paslaugas bendrovės pajininkams ir kitiems aplinkiniams ūkininkams. Paslaugų įkainiai jiems paprastai mažinami apie 20%. Šiuo metu bendrovėje dirba 32 darbuotojai ir bendrovei priklauso 90 pajininkų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1796 žodžiai iš 5966 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.