Renė dekartas
5 (100%) 1 vote

Renė dekartas

Renė Dekartas

(1596-1650)

Rinktiniai raštai

I. PROTO VADOVAVIMO TAISYKLĖS

I.1. Taisyklė. Mokslinių tyrinėjimų tikslas turi būti toks proto nukreipimas, kurio dėka apie visus reikalingus dalykus jis galėtų daryti tvirtus ir teisingus sprendimus.

I.1.1. Skirdami mokslus vieną nuo kito dėl jų objektų skirtingumo, žmonės mano, kad ir tirti juos reikia kiekvieną skyrium, atsisakant visų kitų Čia jie, deja, smarkiai klysta, nes jeigu visos žinios yra ne kas kita, kaip žmogiškoji išmintis, visada tapati, kad ir kokie skirtingi būtų dalykai, kuriems ji taikoma, ir jei ta įvairovė jai turi reikšmės ne daugiau, negu saulei jos apšviečiamų daiktų įvairumas, tai jokių apribojimų nėra reikalo teikti žmogaus protui.

I.1.1.1. Vieno mokslo studijos mums netrukdo, kaip būna užsiiminėjant tam tikru menu, tobulėti kitame, greičiau net padeda.

I.1.1.2. Tas, kuris tiesos pažinimo siekia rimtai, turi rinktis ne vieną kokį nors mokslą, – nes visi jie susiję ir priklauso vienas nuo kito, – o rūpintis natūralios proto šviesos pagausinimu, reikalingu ne vienokio ar kitokio mokyklinio klausimo sprendimui, o kad protas galėtų parodyti valia, kokius veiksmus rinktis gyvenimo aplinkybėse.

I.2. Taisyklė. Reikia užsiiminėti tik tokiais dalykais, kuriuos mūsų protas sugeba pažinti tikrai ir neabejotinai.

I.2.1. Kiekvienas mokslas remiasi tikru ir akivaizdžiu pažinimu, todėl tas, kuris abejoja daugelių dalykų, nėra labiau išmanantis, nei tas, kuris apie juos niekada nemąstė.

1. Intarpas. Įdomi išvada. Kodėl abejojantis nėra daugiau išmanantis arba dar daugiau, mažiau išmanantis už tą kuris niekada apie tuos dalykus nemąstė. Žinoma prigimtimi tas nemąstęs gal ir galėtų būti protingesnis ir daugiau išmanantis,bet tai dar nereiškia, kad jis kada nors susimąstys apie tuos dalykus, taip gali tamsoje pragyventi visą savo gyvenimą. Be to juk abejonėse ginčuose ir jų sprendimuose ir gimsta teisybė ar tiesa.Sakykim, kad yra absoliuti ir viena tiesa ir teisybė, bet žmogaus protui vargu ar dar ji prieinama.Juk ją daugelis žmonių supranta skirtingai, kad ir bendrai visų priimtas tiesas laikui bėgant, technologijoms tobulėjant jau yra mokslininkų paneigtos, kai kurios anksčiau laikytos tiesos, ir nėra garantijos, kad šiai dienai turime absoliučia tiesą, juk po šimtų ar tūkstančių metų ta tiesa gali būti paneigta ir šių dienų atradimai kažkada gali pasirodyti daugiau nei juokingi,ir tiesa gali būti atrasta daug tiesesniu keliu. Ir dar abejojantis turi bent jau kažkokius argumentus tai abejonei ir man atrodo, kad jis dalyką gali žinoti gerai tik kažkokia maža detalė kelia abejonę, kuri gali kažką pakeisti dalinai ar daugiau. Antraip dirbtinio intelekto mašinos kurios neabejoja būtų protingesnės už žmones visais atžvilgiais,bet genijai būna tarp žmonių ir mes kuriame dirbtinį intelektą, o ne atvirkščiai.

I.2.2. Geriau išvis netyrinėti, negu imtis tokių sunkių dalykų, kuriuose, nepajėgdami atskirti tiesos ir melo, esame priversti abejotina laikyti už tikra, nes tąsyk tenka viltis savo žinias pagausinti, kiek baimintis jų sumažėjimo.

I.3. Taisyklė. Tiriamuosiuose dalykuose reikia ieškoti ne to, ką apie juos galvoja kiti arba ką mes patys apie juos manome, bet to, ką galime aiškiai ir akivaizdžiai suvokti intuicija arba patikimai dedukuoti, nes kitaip žinojimo pasiekti neįmanoma.

I.3.1. Jokių savo prielaidų nereikia painioti su sprendimais apie dalykų tiesą.

I.3.2.Galime pažinti daiktus, nesibijodami kokių nors klaidų. Galimi tik du tokie veiksmai, būtent – intuicija ir dedukcija:

I.3.2.1. Intuicija aš laikau ne tikėjimą netvarių pojūčių liudijimais ir ne apgaulingus netvarkingos vaizduotės sprendimus, bet gryno ir įdėmaus proto suvokimą, toki paprastą ir aiškų, kad ta, ką mąstome, nebekelia jokių abejonių.

I.3.2.2. Dedukcija, kurios pagalba suvokiame visa, kas būtinai seka iš kokio nors tikrai žinomo dalyko.

I.4. Taisyklė. Ieškant tiesos, yra būtinas metodas.

I.4.1. Geriau niekada nesvajoti apie kokių nors tiesų radimą, negu daryti tai be jokio metodo.

2. Intarpas. Gal būt ir nereikia svajoti apie kokių nors tiesų suradimą, bet jeigu nebūtų svajotojų, gal būt mūsų pasaulis būtų pilkesnis, o dabar dėka jų yra pasiekimai mene, poezijoje, beje ir rimtuose moksluose, juk garo mašinos pradžia ne matematinėse formulėse atrasta, o sakykim šiek tiek svajotoju reikėjo būti, kad pastebėti, kad katilo dangtis juda verdant vandeniui katile ir, kad tą judėjimą gali kažkaip išnaudoti ir be galo daug kitų išradimų atrasta stebint gamtą ir jos reiškinius.

I.4.2. Metodu aš laikau tikslias ir paprastas taisykles, kurios, naudojantis jomis griežtai, visada apsaugo nuo klaidingo palaikymo teisingu ir, tausodamos protą, tolydžiai ir pastoviai gausindamos žinias, padeda protui teisingai pažinti visa, kas tik įmanoma.

I.4.2.1. Niekada nelaikyti tiesa to, kas klaidinga, ir stengtis pažinti viską.

I.4.2.2. Žinojimo negalima pasiekti niekaip kitaip , kaip tik proto intuicija ir dedukcija.

I.4.2.3. Metodas juk ir negali taip toli siekti, jog mokytų, kaip reikia atlikti šiuos veiksmus, nes jie yra tokie paprasti ir pirminiai, kad jeigu mūsų protas nebūtų galėjęs jais naudotis anksčiau, tai jis negalės suvoki ir šio metodo nurodymų, nors ir labai paprasti jie būtų.

I.5. Taisyklė.
Visas metodas priklauso nuo tvarkos ir išdėstymo to, į ką norint atrasti kokią nors tiesą, reikia nukreipti proto svarbą. Mes tiksliai naudosimės šiuo metodu, jei painius ir neaiškius dalykus palaipsniui išskaidysime į paprastesnius, o po to tais pačiais laiptais bandysime nuo intuityviai suvoktų paprasčiausių dalykų pakilti prie visų kitų dalykų pažinimo.

I.6. Taisyklė. Norint paprasčiausius dalykus tvarkingai atskirti nuo sudėtingų, kiekvienoje daiktų eilėje, kuria vienas tiesas mes betarpiškai vedame iš kitų, būtina sekti, kurie iš jų yra patys paprasčiausi ir kiek nuo jų yra nutolę visi kiti – daugiau, mažiau ar vienodai.

I.6.1. Visų pirma reikia pažymėti, jog ta prasme, kokia jie yra naudingi mūsų samprotavimams, jeigu juos traktuosime ne atskirai, o lygindami ir vieną pažindami kitų pagalba, visi daiktai gali būti pavadinti arba absoliučiais, arba santykiniais.

I.6.1.1. Absoliučiu vadinu visa, kas turi ieškomąją gryną ir paprastą prigimtį.

I.6.1.2. Santykiniu vadinu tai, kas turi tą pačią prigimtį arba bent kažką bendra su ja, pagal ką santykinį dalyką galima palyginti su absoliučiu ir laikantis tam tikros tvarkos, iš jo išvesti.

I.7. Taisyklė. Norint žinias apdoroti, visus mūsų reikalui tinkančius dalykus reikia kartu ir skyrium apžvelgti nuosekliai ir nenutrūkstančia minties eiga ir aprėpti juos pakankama ir metodiška enumeracija.

I.7.1. Enumeracija, arba indukcija, yra viso to, kas susiję su vienu ar kitu klausimu, toks kruopštus ir išsamus ištyrimas, kad jo dėka mes galime tikrai ir akivaizdžiai teigti: dėl mūsų neapdairumo čia nieko nepraleista.

I.7.2. Pakankama enumeracija arba indukcija, laikome tik tai, ko dėka tiesa gali būti rasta lengviau, nei visais kitais įrodinėjimo būdais, išskyrus paprastąją intuiciją.

I.7.3.Kartais enumeracija turi būti pilna, kartais dalinė, o kartais nereikia nei vieno, nei kito, todėl ir sakiau, kad ji turi būti pakankama.

I.7.4. Enumeracija turi būti metodiška, nes nėra kito tokio patikimo vaisto, kaip tvarkingas visko ištyrimas.

I.8. Taisyklė. Jei tiriamų dalykų eilėje pasitaikys toks, kurio mūsų protas intuityviai negali pakankamai gerai suvokti, reikia apsistoti prie jo ir nebetirti kitų, sekančių, susilaikant nuo bereikalingo darbo.

I.8.1. Nėra nieko naudingiau, kaip tyrinėti, kas yra žmogiškasis pažinimas ir kaip toli jis siekia.

I.8.1.1.Visų pirma pastebėsime, kad sugebėjimas pažinti būdingas tik intelektui, o kiti trys sugebėjimai, būtent vaizduotė, pojūčiai ir atmintis, gali jam padėti arba trukdyti.

I.8.1.2. Po to reikia pereiti prie pačių daiktų ir tirti juos tik tiek, kiek jie prieinami mūsų intelektui.

I.8.1.2.1. Paprastos prigimties daiktai:

I.8.1.2.1.1. dvasinės prigimties;

I.8.1.2.1.2. kūniškos prigimties;

I.8.1.2.1.3. abejopos prigimties.

I.8.1.2.2. Kompleksinės arba sudėtinės, prigimties daiktai

I.9. Taisyklė. Proto aštrumą reikia kreipti į menkus ir labai lengvus dalykus ir ilgai ties jais apsistoti, kol tiesą įprasime aiškiai suvokti intuicija.

I.9.1. Kiekvienas turi būti tvirtai įsitikinęs, jog mokslus, netgi pačius slėpiningiausius, reikia vesti ne iš daugiareikšmių, o tik iš pačių paprasčiausių ir prieinamiausių dalykų.

I.10. Taisyklė. Norint protą padaryti įžvalgų, reikia jį lavinti, tyrinėjant tai, ką jau atrado

kiti, ir metodiškai ištirti visus, netgi pačius paprasčiausius, žmonių menus, bet visų pirma išaiškinančius ir suponuojančius tvarką.

I.10.1. Visa tai reikia tirti metodiškai, kad metodas šiuose lengvuose dalykuose yra ne kas kita, kaip nuolatinis laikymasis tvarkos, arba būdingos jai pačiai, arba subtiliai sugalvotos.

I.10.2. Ypač reikia stengtis neeikvoti laiko atsitiktiniams ir nemetodiškiems sutapimams, nes gi, nors jų dažnai galima rasti ir be metodo, laimingais atvejais kartais netgi greičiau, negu tiriant metodiškai, protas tuo būdu taip atbuktų, kad, pripratęs prie tų vaikiškų ir bergždžių užsiėmimų, vėliau mindžikuotų prie paviršutiniškų dalykų, nemokėdamas į juos įsiskverbti giliau.

I.11. Taisyklė. Suvokus keletą paprastų tiesų ir išvedus iš jų kokią nors kitą, naudinga jas peržvelgti nuoseklia ir niekur nenutrūkstančia minties eiga, apmastyti jų ryšius ir aiškiai įsivaizduoti jų iškart kuo daugiau; taip mūsų žinojimas pasidarys tikresnis ir išsiplės proto akiračiai.

I.11.1. Ši taisyklė aiškina, kaip intuicija ir enumeracija padeda vienas kitam bei papildo vienas kitą, jog atrodo susilieję į vieną dėl minėtojo judėjimo minties, kuri, įsigilindama

į vieną objektą, tuo pačiu metu pereina į kitą.

I.12.Taisyklė. Pagaliau reikia panaudoti visas pagalbines intelekto, vaizduotės, pojūčių ir atminties priemones, tiek norint intuicija tiksliai suvokti paprastas tiesas ir tinkamai palyginti ieškomą dalyką su žinomu, kad tokiu būdu galima būtų jį rasti, tiek ir ieškant viena su kita lyginamų tiesų; vienu žodžiu, nereikia niekinti jokios žmonėms prieinamos priemonės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1688 žodžiai iš 5442 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.