Rene dekartas
5 (100%) 1 vote

Rene dekartas

Renė Dekartas – vėlesnioms epochoms reikšmingas mąstytojas ir naujųjų amžių filosofijos pagrindėjas. Nė viena disciplina jo nepatenkino dėl nesistematingumo. Jį patraukė matematika “dėl jos pagrindų tvirtumo ir aiškumo”, filosofas stebisi, kodėl ant šito vertingo pagrindo nieko reikšmingesnio nesą sukurta. Dekartas norėjo atrasti vieną aukščiausią principą žinojimui pagrįsti ir sistematiškai susieti. Visos atskiros mokslų disciplinos “skolinasi savo principus iš filosofijos”, todėl pastaroji ir neturi kelti jokios abejonės. Svarbiausias jam yra metodo klausimas. Jis turi būti laikomas bendru visiems mokslams.

R. Dekartas savo metodologinius principus pradeda formuluoti darbe “Proto vadovavimo taisyklės”. Kaip matome iš pačio traktato pavadinimo, jo tikslas dvejopas. Pirmiausia jis skirtas “proto vadovavimui”, nukreipiant jį tobulumo ieškojimui, kad proto turėtojas, pasiekęs tam tikrą tobulumo laipsnį, galėtų proto tobulinimo pagalba atrasti tiesos kelią. Be to aišku, jog tiesa neduota iš karto, ją reikia atrasti, atrasti naudojantis metodu.

Pagal sumanymą traktatą turėjo sudaryti trys dalys, kuriose turėjo būti po 12 taisyklių. Pirmojoje dalyje turėjo būti išdėstomi metodo principai, antroje – parodyti, kaip jutimus padaryti teorinio tyrinėjimo objektu ir sukurti matematinį empirikos modelį, trečioje – kaip tą uždavinį išspręsti. Tačiau traktatą sudaro tik 21 taisyklė, 18 iš jų pilnai aprašytos, likusių trijų yra tik antraštės.

Dabar apžvelgsiu įžymiąsias R. Dekarto taisykles. Mąstytojas teigia, jog dažnai vienam tyrinėjamam objektui, dėl jo panašumo į kitą, priskiriamos šio objekto savybės, nors pirmasis objektas jų visai neturi. Žmonės dažnai atskiria mokslus dėl jų objektų skirtingumo, bet taip daryti nereiktų. Vieno mokslo studijos netrukdo tobulėti kitame, bet greičiausiai net padeda. Tas, kuris siekia tobulėti, pažinti tikrąją tiesą, “turėtų rinktis ne vieną kokį nors mokslų,- nes visi jie susiję ir priklauso vienas nuo kito,- o rūpintis natūralios proto šviesos gausinimu”. Tie žmonės pasieks daug vertingesnių rezultatų nei kiti, kurie užsiima tik daliniu tyrinėjimu.

Yra tik viena tiesa, todėl iš dviejų žmonių manančių apie tą patį klausimą skirtingai, bent vienas yra neteisus. “Tas, kuris abejoja daugeliu dalykų, nėra labiau išmanantis, nei tas, kuris apie juos niekada nemąstė.” R. Dekartas teigia, jog tobulo pažinimo mes pasiekti negalime. Jis daro išvadą, jog tik aritmetika ir geometrija nekelia abejonių savo teisingumu.

R. Dekartas siūlo gausinti savo žinias, bet tik tokiomis, kurių teisingumas nekelia abejonių. Teiginio teisingumui pagrįsti jis naudoja du būdus: intuiciją arba dedukciją. Intuicija yra natūralios proto šviesos dėka galimas abejonių nekeliantis proto suvokimas, dėl savo paprastumo tikresnis už aiškiausią samprotavimą. Dedukcijos dėka mes galime tiksliai pažinti ir ne visai aiškius dalykus, jei tik jie nuoseklios ir nenutrūkstančios minties išvedami iš tikrų principų, intuicija aiškiai suvokiant kiekvieną atskirą narį. Taigi, kaip teigia R. Dekartas, žinojimo be intuicijos ir dedukcijos nepasieksime. Kada tiriamoji medžiaga yra sudėtinga ir neaiški, ją būtina skaidyti į sudedamąsias dalis. Viso tyrinėjimo sėkmę užtikriną tokios taisyklės:

1) Teisinga yra tai, kas akivaizdu ir aišku;

2) Visa, kas nepakankamai aišku, reikia skaidyti į abejonių nekeliančias dalis;

3) Tyrinėjimą reikia pradėti nuo elementarių dalykų;

4) Nieko nepraleisti.

Svarbu protą nukreipti teisinga pažinomo linkme, kad jis neklaidžiotų aklo smalsumo vedamas. Tam ir sukurtas metodas – tikslios ir paprastos taisyklės, kuriomis naudojantis išvengsime klaidingo tiesos kelio – juk svarbiausia niekada nelaikyti tiesa to, kas klaidinga, o stengtis viską pažinti.

Žinių apdorojimui yra pasitelkiama enumeracija ( indukcija ) – neaiškios dalyko esmės kruopštus ir išsamus tyrimas. Septintoji R. Dekarto taisyklė skelbia: “Norint žinias apdoroti, visus mūsų reikalui tinkančius dalykus reikia kartu ir skyrium apžvelgti nuosekliai ir nenutrūkstančia minties eiga, ir aprėpti juos pakankama ir metodiška enumeracija.” Enumeracijos dėka tiesa gali būti rasta lengviau nei kitais būdais, arba liks tvirtai įsitikinti, kad pažinimas neįmanomas jokiais būdais. Esant tokiam atvejui, filosofas sako, kad žinios nėra prieinamos dėl proto ar įgūdžių stokos. “Juk nieko negalima pažinti pirmiau už patį intelektą, nes visų kitų dalykų pažinimas priklauso nuo jo” – teigia R. Dekartas.

R. Dekartas išskiria tris pažinimo būdus: intelektas, vaizduotė ir pojūčiai. Paskutiniuose dviejuose tiesa gali būti suklaidinama, tačiau protas enumeracijos pagalba gali atmintyje atskirti tuščias dalykų žinias nuo tikrų.

R. Dekartas iškelia uždavinį ištirti, kas yra žmogiškasis pažinimas ir kaip jis toli siekia, t.y. ištirti žmogaus proto žinojimo ribas. Filosofas teigia, kad “noras mintimi aprėpti visus pasaulyje esančius dalykus nebus labai sunkiai įgyvendinamas, kai žinosime, kokiu būdu atskiri dalykai gali būti mūsų proto tyrinėjami, nes negali būti įvairumo ir padrikumo, kad jo negalima būtų apriboti tam tikromis ribomis ir suskirstyti į keletą klasių jau aptartąja enumeracija.”

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 835 žodžiai iš 1580 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.