Renesansas ldk
5 (100%) 1 vote

Renesansas ldk

Renesansas – pereinamasis laikotarpis nuo viduramžių į naujuosius laikus. Keičiasi visuomeninio ir politinio gyvenimo reiškiniai: Irsta feodalinė santvarka, kuriasi nauji, kapitalistiniai santykiai: Feodalinės susiskaldžiusios valstybės virsta centralizuotomis (absoliutinėmis) monarchijomis, kur valdžia priklauso vienam valdovui (Anglija, Ispanija, Prancūzija). Kitur (Italijoje, Vokietijoje) ilgiau išlieka politinis susiskaldymas. Iškyla bendros kalbos, bendros kultūros reikalas. Renesansas – tautinių kalbų ir kultūrų suklestėjimo laikotarpis.

Šioje permainų epochoje vyko pasikeitimai ir bažnyčios gyvenime. Svarbus to laikotarpio reiškinys – reformacija – judėjimas, atskilęs nuo katalikų bažnyčios, davęs pradžią įvairioms protestantizmo kryptims: liuteronybei, kalvinizmui anglikonybei. Reformaicija praėjo audringai, sukėlė daug konfliktų, net karų.

XVI a. pradžioje Renesanso idėjos pasiekė Lietuvą. Jis truko iki XVIIa. vidurio. Krašto gyvenimui įtaką darė tiek Pietų, tiek Šiaurės Europos sąjūdžiai: pirmieji akcentavo lotyniškumą, antikos paveldą, antrieji – nacionalinį savitumą, atramų tautai ieškojo viduramžių kultūroje. Renesansas Lietuvoje reiškėsi panašiais pavidalais kaip ir kitose Europos šalyse.

Renesansą skatino Lietuvos ekonominis stiprėjimas ir naujos humanistinės idėjos, einančios iš tų šalių, su kuriomis buvo palaikomi ekonominiai ir politiniai ryšiai. Tuo metu Lietuvoje intensyvėjo žemės ūkis ir didėjo jo produktų pasiūla, Plėtėsi vietinė ir užsienio rinka, augo senosios gyvenvietės, kūrėsi nauji miestai, kuriuose gausėjo amatininkų, steigėsi nauji cechai, kilo buities ir meno dirbinių gamyba. Tačiau Lietuvos miestai neišsikovojo tokių teisių, kaip Vakarų Europoje, nesivystė buržuazijos klasė, tik stiprėjo feodalizmas. Ekonominiam stiprėjimui ir feodalų pajamoms turėjo reikšmės padidėjęs valstiečių baudžiavinis išnaudojimas, kuris įteisintas Žygimanto Augusto Valakų reforma, kuri įvyko 1557 metais. Nemažai pajamų davė miestai, todėl feodalai rūpinosi jo augimu: plėtė amatus, skatino didesnę jų specilizaciją, produkcijos kokybę. Valstiečių priešinimasis, bajorijos nepasitenkinimas, karai su Rusija ir totoriais alino feodalinę santvarką, stabdė kultūros plitimą ir privedė prie Lietuvos ir Lenkijos unijos, kuri buvo pavadinta Lublino unija ir pasirašyta 1569 metais. Ji sukėlė ekonominį ir politinį smukimą.

LITERATŪRA

Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų – jie tikėjo žmogaus genijiumi, jo proto išskirtinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę, pabrėžė išsilavinimo ir kultūros reikšmę. Ši naujoji pasaulėžiūra, žmogų laikanti didžiausia vertybe, vadinama humanizmu. Reanesanso literatūra reiškė humanizmo pasaulėžiūrą. Renesanso rašytojai, filosofai sektiniu pavyzdžiu laikė antikinę literatūrą, jų kūryboje gausu antikinės mitologijos, poezijos įvaizdžių; kartu jie stengėsi plėtoti pasaulietinę gyvenomo meto tematiką. Kad ir vartodami kūryboje lotynų kalbą, jiendeklaravo tautinės kalbos teisę būti pagrindine literatūros kalba.

Humanistines Renesanso idėjas platino, nuo XV amžiaus pabaigos į didžiojo kunigaikščio dvarą Vilniuje atkeliauvę svetimšaliai. Pavyzdžiui, Vilniuje kurį laiką gyveno kurį laiką gyveno ir dirbo garsūs humanistai Janas Sakranas(1443 – 1527), Janas Ursinas ( apie 1460 – apie 1500 ar 1503 ) ir Erazmas Vitelijus (1474 – 1522). Kultūrinį sostinės gyvenimą humanistai puošė gyvų ir turininkų diskusijų šurmuliu, kuris žavėjo ne vieną atsitiktinai į Lietuvą užklydusį svetimšalį. Taigi tais metais karaliaus rūmuose ir kitur mieste buvo galima sutikti Kiprijoną Baziliką, teisisinką Janą Herburtą, istoriką Martyną Kromelį, teologą Pranciškų Lismaniną, būsimąjį Vilniaus kolegijos rektorių Stanislovą Varševickį ir kitus garsius šviesuolius. Nors visus šiuos žmones smarkiai skyrė tykėjimas, tačiau dar stipriau vienijo tarnavimas toliarantiškam valdovui bei humanistinė pažiūra.

Renesanso bruožai ryšku XVI a. ir XVII a. I pusės Lietuvos raštijoje. Renesanso epochoje pradėjo kurtis lietuvių kalba. Pirmiesiems raštijos lietuvių kalba kūrėjams Stanislovui Rapalioniui, Abraomui Kulviečiui, Martyniui Mažvydui, Mykolojui Daukšai būdinga pastangos įteisinti lietuvių kalbą, kaip raštą kalbą, remimasis antikos autorių kūriniais. Reikšmingi renesanso idėjas reiškiantys publicistiniai traktatai ( Kulviečio, Augustino Rotundo, Andriejaus Volano ), laidotuvių kalbos ( Vaclovo Jono Agripos ), knygų pratarmės ( Daukšos ) lotynų ir lenkų kalbomis. Šių kūrinių stilistikoje žymus antikinės literatūros poveikis. Renesansinių grožinės literatūros kūrinių lotynų kalba XVI – XVII parašė: poemų – Jonas Vislicietis („Prūsų karas”, 1516), Mikalojus Husovianas („Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę”, 1523 m.), Jonas Radvanas ( „Radviliada” 1588 m.); epitafijų, elegerijų, odžių ar lyrinių eilėraščių – Petras Roizijus, Jonas Komparskis, Jonas Rakvicas, Kristupas Zaviša, Motiejus Kazimieras Sarbievijus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 2366 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.