Renesansas ldk
5 (100%) 1 vote

Renesansas ldk

TURINYSĮVADAS 3

I. BENDRIEJI RENESANSO POŽYMIAI LDK 4

II.. HUMANISTŲ SUSIDOMĖJIMAS LIETUVA 5

III. POLITINIŲ SĄJŪDŽIŲ ĮTAKA KULTŪRAI 5

IV. PERMAINOS SANTVARKOJE IR POSŪKIAI KULTŪROJE 6

V. LITERATŪRA, TEISINĖ IR TAUTINĖ SĄMONĖ 7

IŠVADOS 10

LITERATŪRA 11

ĮVADAS

Lietuviškoje istoriografijoje XVI a. dažniausiai pristatomas kaip

milžiniško kultūrinio pakilimo ir esminių politinių bei socialinių permainų

laikotarpis. Iš tiesų pirmą sykį Lietuvos istorijoje regime tokią plačią

reljefiškų įvykių amplitudę.

Renesanso epochos ideologija buvo humanizmas. Jei viduramžių

kultūroje, gyvavusioje tūkstantį metų, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas

Dievui, tai Renesanso kultūroje – žmogui. Humanizmo idėjų įtakoje įsigalėjo

požiūris, kad ne kilmė, o žmogaus savybės užtikrina vietą gyvenime.

Renesanso epocha suformavo ne tik kultūrinio pobūdžio humanistinį

judėjimą, bet ir politinę kryptį turėjusį reformacijos judėjimą.

Šio darbo tikslas –išnagrinėti Renesanso ir Reformacijos bruožus

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Žinant iškeltą tikslą reikia išsiaiškinti uždavinius:

1. Išsiaiškinti humanistų įtaką LDK.

2. Išsiaiškinti reformacijos įtaką LDK.

3. Išnagrinėti pokyčius literatūros, mokslo, teisės srityse.

I. BENDRIEJI RENESANSO POŽYMIAI LDK

Kalbant apie pasaulinį kultūrą, terminai „Renesansas“ ir

„Atgimimas“ suprantami kaip tapatūs. Tačiau ką reikštų Lietuvoje pažodžiui

suprastas „Atgimimas“? Sugrįžimą į pagoniškus laikus? Vargu. Ar galimas

tada buvo neigiamas požiūris į netolimą praeitį, kaip tai daryta Vakarų

Europoje? Lietuvoje žavėtasi netolima praeitimi. Todėl mūsų kultūros atveju

būtų tiksliau vartoti konvencinį terminą „Renesansas“, apibrėžiant tam

tikrą Vakarų Europos kultūros tarpsnį,o ne į atsigręžimą į antiką

apskritai.

Kita vertus turime matyti principinius skirtumus tarp renesanso

idėjų plėtros sąlygų Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Jie būtų tokie: pirma

skiriamasis bruožas – viduramžių Vakarų Europai būdingas feodalinis

susiskaldymas, o Lietuvoje tuo metu vyko atvirkštinis procesas – silpnėjo

centrinės valdžios įtaka; antras – Vakarų Europoje Atgimimo idėjos buvo

reakcija į scholastinį mąstymo būdą, tuo tarpu Renesanso idėjos Lietuvoje

plito drauge su krikščioniškos pasaulėžiūros įsitvirtinimu (tada mūsų

krašte buvo dar gaji ir pagoniškoji pasaulėjauta, kurios recidyvai jautėsi

kiekviename žingsnyje); trečias – Vakarų Europoje feodaliniai santykiai

formavosi V-XIII a., o Lietuvoje – XV-XVI a. Daugeliui pagonybė asocijavosi

su senuoju Lietuvos valstybingumu. Renesanso išvakarėse Lietuvoje jau buvo

susiformavęs valstybinis valdžios aparatas, kuriam reikėjo raštingų

tarnautojų, bent minimaliai išmanančių teisės dalykus,tačiau jų stigo, ypač

santykiuose su užsienio šalimis.

Renesanso epochoje mūsų kultūroje susikirto kelios kultūrinės

tradicijos: viena, einanti iš amžių glūdumos, pagoniška; antra, per Kijevo

Rusią atitekanti bizantiškos kultūros srovė ir pagaliau trečia- naujoji

katalikiškos kultūros versmė. Lietuvos katalikiškoje pasaulėžiūroje

išsiskyrė lenkiškos ir lotyniškos kultūrų šaltiniai,nors lenkų kultūra ir

atsirėmė į vakarietišką krikščioniškąją kultūrą, bet ji turėjo savitumą,

kurį galima apibūdinti kaip „lenkiškumą“. Renesanso epochoje ne tik Lietuva

atsivėrė Vakarams, bet ir Vakarai Lietuvai.

Iš tiesų pirmą sykį Lietuvos istorijoje regime tokią plačią

reljefiškų įvykių amplitudę: literatūrinėje erdvėje – nuo Mikalojaus

Husiovanio iki Pauliaus Oderborno pirmojo LDK romano; architektūrinėje

erdvėje – nuo didžiojo kunigaikščio Žemutinės pilies iki Vilniaus alumnato;

politinės ir teisinės minties erdvėje – nuo I Lietuvos Statuto; edukacijos

erdvėje – nuo parapinės mokyklos Vilniuje prie Šv.Jonų bažnyčios iki

Vilniaus akademijos steigimo, spaudos erdvėje – nuo Pranciškaus Skorinos

oficinos iki Vilniaus vyskupo Valerijono –Protasevičiuas bibliotekos;

istorinės savimonės erdvėje – nuo pirmojo Vilniaus vyskupijos sinodo iki

Brastos unijos. Tačiau galiausiai reikėtų paklausti: ar iš tikrųjų tie

pasiekimai – išsiskleidusios renesansinės minties sukeltas efektas,

palietęs visas gyvenimo sritis, ar tiesiog bendralaikė sutapusių įvykių

sankaupa, neturinti jokių organinių sąsajų ne tik su renesansinių idėjų

versme, bet ir tarpusavyje?

II.. HUMANISTŲ SUSIDOMĖJIMAS LIETUVA

Renesanso epochos ideologija buvo humanizmas. Jei viduramžių

kultūroje, gyvavusioje tūkstantį metų, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas

Dievui, tai Renesanso kultūroje – žmogui. Humanizmo idėjų įtakoje įsigalėjo

požiūris, kad ne kilmė, o žmogaus savybės užtikrina vietą gyvenime.

Lietuvos vaizdas atsirado tuometiniuose pasaulio
us vokiečių kilmės humanistas, matematikas ir kartografas kardinolas

Nikolajus Kuzietis apie 1450 metus nubraižė Vidurio Europos žemėlapį,

kuriame atvaizduota ir Lietuva. Žemėlapyje pažymėta Lietuvos Didžioji

kunigaikštystė, kurioje išskirta etnografinė Lietuva. Mokslininkas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 777 žodžiai iš 2568 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.