Rengimasis kalbai reikalavimai gerai kalbai paruosti
5 (100%) 1 vote

Rengimasis kalbai reikalavimai gerai kalbai paruosti

RENGIMASIS KALBAI

TEMOS PASIRINIMAS, JOS FORMULAVIMAS

Rengimasis kalbai prasideda nuo temos pasirinkimo. Labai svarbu, kad gerai išmanytume tą dalyką, apie kurį kalbėsime. Jis turi būti įdomus mums patiems: tik apie tai, kas mums svarbu, kas mus jaudina, galima kalbėti įdomiai, patraukiant klausytoją.

Kaip pasirinkti tema? Geriems oratoriams, įdomiems žmonėms temą paprastai pasiūlo kokio nors renginio organizatoriai: jie žino to žmogaus gebėjimus, kompetenciją, jaučia, kas būtų įdomu susitikimo dalyviams. Kitaip yra, kaip dar tik mokomės sakyti viešąsias kalbas, kai dar nesame geri kurios nors srities žinovai, kai beveik neturime bendravimo su auditorija patirties. Retorikos specialistė Zita Nauckūnaitė pateikia kelis patarimus, kaip pasirinkti temą.

1. Pasinaudok savo patirtimi: gal turi įdomų pomėgį, lankai kokį nors būrelį, esi sporto ar kurios nors muzikos grupės aistruolis ar pan. Veikiausiai yra tokių dalykų, apie kuriuos tavo klasės draugai beveik nieko nežino – pasidalyk patirtimi.

2. Peržvelk įvairias temas (menas, mokslas, politika, sportas, ekonomika, darbas, turizmas, visuomenės informavimo priemonės ir pan.), gal čia atrasi ką nors svarbaus, apie ką verta būtų pakalbėti. Pasinaudok enciklopedijomis, žinynais, spaudos, radijo, televizijos pranešimais.

3. Pasinaudok „minčių lietumi“ : užsirašyk visas į galvą šaunančias sąvokas ( pvz., kelionės, žvaigždė, kulinarija, kompiuteris, dailės paroda), vėliau jas susigrupuok ( pvz., „Įvykiai“ , „Daiktai“ , „Procesai“ , „Žmonės“ ir pan.). Tada apgalvok, kuri grupė tau artimesnė, o iš jos ir rinkis temą.

Kai pasirinkta kalbos tema, reikia imtis jos tikslinimo, konkretumo. Nepakanka apibrėžti: „Kalbėsiu apie aplinkos apsaugą“ arba „Mano tema bus apie narkotikus“. Toks apibrėžimas per platus. Trumpame pranešime neįmanoma aptarti visų gamtosaugos problemų ar klausimų, susijusiu su narkotikai. Apibrėžimas tėra temos radimas, nusprendimas, kokį klausimą nagrinėsime, kokios krypties pranešimą rengsima. Apsisprendus dėl pranešimo krypties, būtinanutarti, kokiu tikslu žadate kalbėti. Tai – tolesnis rengimosi kalbai etapas.

Tarkim, žadate aplinkos apsaugos tema. Kaip ją tikslinsite? Kas bus aktualu: dėl žmogaus veiklos nykstančios augalų ar gyvūnų grupės, užterštos aplinkos poveikis žmogaus sveikatai, priemonės objektų skverbimasis į rekreacines zonas, miesto oro užterštumas ar pan.?

KALBOS TIKSLAS

Svarbiausias, bendriausias bet kurio oratoriaus tikslas – paveikti klausytoją taip, kad jam būtų įdomu klausytis sakomos kalbos. Tačiau iš tikrūjų, kad kalba būtų paveiki, reikia nusistatyti konkrečios kalbos tikslą. Pirmiausia pats oratorius turi gerai suvokti, ko sieks savo kalba. Tikslai gali būti įvairųs. Jūs galite norėti sudominti klausytojus kokiu nors dalyku, pateikti jiems naujos informacijos, paskatinti kokiai nors veiklai, o gal tiesiog paveikti klausytojų jausmus. Nepatyrę oratoriai kartais mano, kad tikslas aiškus iš pačios temos. Bet taip nėra! Tarkim, pasirinkus tema „Narkotikų medžiagų grupės“ galima parengti informacinį pranešimą, aptariant įvairias narkotines medžiagas, paaiškinant jų klasifikaciją, galima parengti ir apeliacinę kalbą, pabrėžiant žalingą jų poveikį organizmui, ypač – psichikai, pateikiant konkrečių pavyzdžių ir skatinant auditoriją susimąstyti. Taigi temą formuluokite tik gerai suprasdami, kokiu tikslu kalbėsite.

Tačiau ir nutarę, kurios rūšies kalbai ( emocinei, apeliacinei ar informacinei) rengsitės, savo tikslą turėsite dar sukonkretinti. Sakykim, pasirinkote temą „Šypsotis verta“. Kokį tikslą kalbėdami šia tema turėsite? Gal norėsite parodyti, kad šypsena skatina teigiamas emocijas, padeda bendrauti? O gal atkreipsite dėmesį, kad daugelis žmonių nesišypso dėl prastai sutvarkytų dantų? O gal į šypseną žvelgsite iš savitaigos pozicijų? Kiekvienu atveju kalbos tikslas bus kitoks. Imkim dar vieną pavyzdį. Tarkim, jūsų tikslas – sužadinti klausytojų jausmus. Kokius jausmus ketinate žadinti? Ką turės jausti klausytojas? Džiugesi? Nerimą? Baimę? Pasididžiavimą? Antai, kalbos skirtos įvairiems istoriniams jubiliejams pažymėti, gali būti susietos su įvairiomis emocijomis. Minėdami Molotovo ir Ribentropo pakto metines galime pasakyt kalbą, smerkiančią šį nusikaltimą, o galime parengti kalbą, aukštinančią demokratiją, kurios pastangomis šis nusikaltimas buvo iškeltas į viešumą. Tik gerai suvokdami sakymo tikslą galėsite tinkamai parengti kalbą.

AUDITORIJOS SUDĖTIS

Auditorijos sudėtis – tai antrasis svarbus rengimosi kalbai dalykas. Kas bus mūsų klausytojai? Veikiausiai suprantate, kad apie tuos pačius dalykus vienaip kalbamės su bendraamžiais, kitaip – su paaugliais, dar kitaip su tėvais. Pagaliau vienaip elgiamės tarp pažįstamų, kitaip – tarp svetimų. Vienoks kalbėjimastiks bendraamžių auditorijai, kitaip reikės kalbėti ir elgtis, jei dalis klausytojų bus priešingai manantys žmonės. Būtina atsižvelgti į auditorijos amžių, patirtį, žinias, ineresus, kultūros lygį ir auditorijos dydį. Taigi tik gerai žinodami, kokia bus mūsų auditorija, galėsime tinkamai parengti kalbą.

KALBOS

TEKSTO PLANAVIMAS

Planas – bet kurio teksto, taip pat ir kalbos kompozicijos pagrindas. Rengdamiesi kalbai turime gerai apgalvoti visas sudedamąsias jos dalis (įžangą arba pradžią, dėstymą, pabaigą arba išvadas0, jų tarpusavio santykį, siejimo būdus, dėstymo dalies ypatumus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 808 žodžiai iš 2668 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.